Lietuvoje elektroninis medžioklės lapas (EML) vis dar neegzistuoja, nors anksčiau buvo žadama – ir net grasinama, priklausomai nuo požiūrio taško, – kad ši mobilioji programėlė bus privaloma jau nuo 2023 m.
Tiesą sakant, EML yra Biologinės įvairovės informacinės platformos (biip.lt) Medžioklės modulio (medziokle.biip.lt) dalis. Jos kūrimas kainavo 1,8 mln. eurų Europos Sąjungos Sanglaudos fondų lėšų. Kaip nurodo Aplinkos ministerijos (AM) Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius, informacinei platformai kurti ministerijoje buvo suformuota programuotojų darbo grupė, kuri išklausė ministerijos, socialinių partnerių ir medžiotojų organizacijų reikalavimus bei rekomendacijas ir sukūrė programą.
Numatoma, kad šioje informacijos apie biologinę įvairovę rinkimo, tvarkymo, analizės ir sklaidos sistemoje medžioklės modulis apims visus su tuo susijusius procesus, pradedant sumedžiojimo limitų planavimu ir baigiant medžioklės registravimu, sumedžiotų gyvūnų apskaita, stambiųjų plėšrūnų stebėjimu ir laukinių gyvūnų padarytų nuostolių registravimu.
Kas yra BiiP?
Kaip teigiama interneto svetainėje biip.lt, numatoma įdiegti naujas arba modernizuoti esamas skaitmenines paslaugas. Naudojantis platforma, bus tvarkomi duomenys apie saugomas rūšis, jų augavieties ir radavietes, invazines ir svetimžemes rūšis, žuvų įveisimą ir sugavimą, teikiami pranešimai apie vilkų sumedžiojimą ir visų didžiųjų plėšrūnų buvimo vietą, medžiojamųjų gyvūnų apskaitos duomenys ir sumedžiojimo ataskaitos, gyvūnų laikymo nelaisvėje ataskaitos, mokslinių tyrimų ataskaitų duomenys, skiriami sumedžiojimo limitai.
Biip.lt svetainėje sujungta labai daug funkcijų ir informacijos sričių, įskaitant Saugomų rūšių informacinę sistemą ir Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastrą.
Medžiotojai jau išbandė elektroninį medžioklės lapą
Gediminas Vaitiekūnas, Lietuvos medžiotojų draugijos (LMD) vadovas, jau nuo pat pradžių buvo įtrauktas į EML testavimą.
„Kelis kartus registravausi į AM programuotojų sukurtą elektroninį medžioklės lapą. Nieko sudėtingo. Žvėrių sumedžiojimo nepildžiau, nes nemačiau prasmės tokiam reikalui. Įdomu, ar kas iš kitų medžiotojų išbandė, kaip viskas veikia gamtosaugai panorėjus patikrinti, ir ar kas bandė gauti sumedžiojimo ataskaitą. Iš AM apie tai žinių negirdėjau. Panašu, kad projektas negyvas“, – sakė LMD vadovas.
Medžiotojas Rolandas Micevičius, taip pat dalyvavęs testuojant programą, į pačią programą ir būtinybę ją naudoti žvelgia gana skeptiškai. „Niekur Europoje, išskyrus gal vienintelę Lenkiją, tokio medžioklės lapo nereikia. Kam lietuviams išvis reikalinga tokia medžioklės įteisinimo sistema?“ – retoriškai klausė Rolandas.
Medžiotojas Rolandas Micevičius
Jis įsitikinęs, kad valdžia neturėtų kaskart prašyti medžiotojų įteisinti medžioklę, pranešti, kur ir kada kas nors medžios. Jeigu medžiotojai yra įpareigoti sumedžioti limitą, tai šios medžioklės registravimo sistemos pagrindinis uždavinys turėtų būti sumedžiotų žvėrių fiksavimas, o ne medžiotojų sekimas. „Kaip manote, kas bus, kai pradės veikti ši medžioklės registravimo sistema? Manote, kad inspektoriai tikrins plotus, kuriuose niekas nemedžioja, ar eis lengviausiu keliu ir vyks į tas vietas, kur paskelbta medžioklė? Taip pat niekas man negarantavo, kad nebus informacijos nutekėjimo. Niekur neparašyta, kad koks nors ne itin sąžiningas gamtos apsaugos darbuotojas, kuris turės prieigą prie EML, nepasidalins informacija su nesąžiningais elementais apie vietas, kur miške nėra medžiotojų. Aš čia įžiūriu korupcijos ir brakonieriavimo grėsmę“, – susirūpinimą reiškė R. Micevičius ir pridūrė, kad inspektoriai šia informacija turėtų naudotis tam, kad vyktų tikrinti vietų, kuriose niekas nėra užregistravęs medžioklės, nes būtent ten reikėtų kontrolės, o ne tam, kad gaudytų medžiotojus, sąžiningai atliekančius savo pareigą, ir baustų juos už smulkias klaidas.
„Dar vienas dalykas, kuris mane domina, ir aš uždaviau šį klausimą AM: kaip bus galima registruoti medžioklę, kaip tai bus daroma dviejuose ar daugiau medžioklės plotų vienetų? Yra tokių medžiotojų būrelių, kurie turi du, tris ir dažnai net keturis plotus, tačiau bandomasis EML tokios galimybės nenumatė. Aš negaliu pradėti medžioklės kitame vienete, kol jos nebaigsiu ankstesniame. O jei vyksta medžioklė su varovais ir planuojami keli perėjimai iš vieno ploto į kitą? Kaip tada įregistruoti tokią medžioklės veiklą?“ – Rolandas liko nesupratęs. Jis nurodė, kad su popierinio formato medžioklės lapu tokių problemų nekyla, nes su vienu medžioklės lapu galima medžioti visuose vienam klubui priklausančiuose plotuose. Ministerija galėtų apsvarstyti galimybę įtraukti EML funkciją registruoti medžioklę keliuose vienetuose tą pačią dieną, tuo pačiu metu.
Koks dabar oficialus EML statusas?
Diskusijos apie EML diegimą prasidėjo prieš keletą metų. Priėmus sprendimą dėl įgyvendinimo, AM pasikvietė kelis profesionalius programuotojus, sudarė darbo grupę ir pradėjo kurti sistemą, konsultuodamasi su socialiniais partneriais ir įvairių sričių specialistais. Kai buvo sukurta pagrindinė programa, medžiotojų klubai ir pavieniai medžiotojai buvo įtraukti į medžioklės lapo programos testavimą. Jų pasiūlymų buvo išklausyta ir programa patobulinta.
„Žvelgiant iš techninės pusės, BiiP medžioklės modulis, arba elektroninis medžioklės lapas, yra baigtas. Dar nesutvarkyti reikiami dokumentai ir neparengti Medžioklės taisyklių pakeitimai“, – nurodė A. Klimavičius ir pridūrė, kad EML realiai galėtų pradėti veikti kito medžioklės sezono pradžioje, nuo balandžio 1 d.
Izcelt
„Daugelis mano, kad būtinybė registruoti medžioklę turėtų būti panaikinta, tačiau iki šiol nė viena medžiotojų organizacija tokio pasiūlymo nepateikė“, – sakė R. Micevičius.
Ar inspektoriai galės sekti medžiotojus?
Naująja programa ketinama pakeisti popierinį medžioklės lapą, ji leistų registruoti individualias ar kolektyvines medžiokles ir sumedžiotus žvėris. Pagrindinis EML diegimo tikslas – mažinti biurokratiją, tobulinti sumedžiotų žvėrių apskaitą ir optimizuoti limitų kūrimą.
Medžiotojai mato ir kitas tarnyboms patogias papildomas galimybes, pavyzdžiui, kaip daugelis idėjos oponentų tai vadina – medžiotojų sekimą.
Paklaustas, ar medžiotojų nuogąstavimai pagrįsti ir kiek medžioklės ir asmens duomenų EML matys Aplinkos apsaugos departamento (AAD) tarnautojai, A. Klimavičius atsakė: „Inspektoriai matys, kad medžioklė pradėta konkrečiuose medžioklės plotuose. Medžiotojo buvimo vieta ar asmens duomenys nebus fiksuojami – techniškai programa tokios galimybės neteikia. Nebent įstaiga reikalaus dėl oficialiai pradėto tyrimo suteikti konkrečiam tarnautojui prieigą prie šių duomenų.“
Kaip bus kontroliuojami medžiotojai?
AM atstovas papasakojo, kaip vyks kontrolė po balandžio 1 d. Medžioklės plotuose inspektoriai paprašys pateikti mobilųjį įrenginį, kuriame nuskenuos specialų QR kodą. Jis parodys, kas medžioja konkrečią dieną ir konkrečiuose medžioklės plotuose. „Viskas vyks lygiai taip pat, kaip dabar su popieriniu medžioklės lapu. Iš esmės inspektoriams prieinamų asmens duomenų kiekis nesikeičia. Tas kiekis bus toks pat, kaip ir anksčiau“, – pabrėžė A. Klimavičius.
Kaip blogas interneto ryšys paveiks EML darbą?
AM atstovo teigimu, svarbiausia registruotis medžioklei toje vietoje, kur yra interneto ryšys. Programa veiks ir toliau, net jei mobiliojo ryšio kokybė nukris iki 2G arba visai išnyks.
„Jei tokiomis sąlygomis atsiras būtinybė sumedžiotą gyvūną užregistruoti, medžiotojas galės paskambinti specialiu numeriu ir, paspaudęs atitinkamus telefono mygtukus, pranešti apie sumedžiotą žvėrį. 2G ryšys puikiai veikia visoje šalyje ir jokių problemų registruoti sumedžiotą žvėrį tokiu būdu nebus“, – sakė A. Klimavičius ir pabrėžė, kad visa sistema yra išbandyta ir viskas puikiai veikia.
Iš archyvo. Elektroninis medžioklės lapas. Į klausimus atsako GGAD vadovė Mantė Ramanauskienė
Bus pereinamasis laikotarpis
Nuo kitų metų balandžio 1 d. kiekvienas medžiotojas galės pradėti naudoti EML. Ar tai bus 100 proc. privaloma iš karto, kol kas nėra žinoma, nes, kaip jau minėta, Medžioklės taisyklių pakeitimai kol kas dar neparengti. Kurį laiką galios ir popierinis medžioklės lapas.
Abiejų rūšių medžioklės lapais medžiotojai turės galimybę naudotis mažiau kaip metus. Jei reikės ilgesnio pereinamojo laikotarpio arba jei kai kurias EML programos dalis reikės tobulinti, šis pereinamasis laikotarpis gali būti pratęstas. Šiuo metu atnaujinama jau ketvirtoji ar penktoji versija ir tobulinimo darbai tęsiami. Prasidėjus aktyviam EML naudojimo laikotarpiui ministerija ir toliau tobulins programą. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui Medžioklės taisyklės vėl bus pakeistos nustatant, kad popieriniai medžioklės lapai nebegalioja.
Kodėl medžiotojai priešinasi?
Dalis medžiotojų mano, kad jie nesugebės naudotis EML. Kažkas per senas, kažkas tebeturi kišenėje mygtukinį telefoną…
Yra ir kitų EML įgyvendinimo oponentų, kurių priežastys daug rimtesnės. Kaip paaiškėjo, kai kurie kolektyvai užsiima gyvūnų nurašymu sezonui pasibaigus. Taip daroma dėl kelių priežasčių, tačiau pagrindinė – siekiant išvengti kompensacijų už žemės ir miško savininkams daromą žalą mokėjimo.
Labai retai, bet pasitaikė ir medžioklės lapų klastojimo atvejų: išbraukti, pakeisti duomenys apie gyvūnų sumedžiojimą ar medžiotojų dalyvavimą medžioklėje.
„Tie, kurie įpratę gudrauti, tvarkytis pagal savo poreikius, ir yra labiausiai nepatenkinti ir labiausiai priešinasi skaitmeniniam medžioklės lapui. Vis dėlto didžioji dalis medžiotojų, dalyvavusių BiiP medžioklės modulio testavime, jį įvertino teigiamai ir nekantriai laukia šio skaitmeninio įrankio. Tai žymiai mažins biurokratiją ir brakonieriavimo galimybes, padės objektyviai įvertinti populiacijas ir kurti proporcingus medžioklės limitus“, – apibendrino AM Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas A. Klimavičius.
Plotai užsieniečiams, el. lapas, leidimų panaikinimas ir dar… Pokalbiai apie medžioklę #45
Įsigykite naujausią žurnalo numerį internetu!
Naujasis priedas. Medžioklės ginklai ir šaudymas
