Tekstas: Egilis Panėvičius
Turbūt kiekvienam medžiotojui yra pasitaikę, kad elnias jį pastebi be jokios akivaizdžios priežasties. Ar dėmesį atkreipė kvapas, triukšmas, judesys, o gal medžiotojo apranga? Elnių regėjimo ypatumų supratimas yra svarbus medžiotojams, elnių entuziastams ir visiems, kas domisi šiais didingais gyvūnais. Nors dauguma medžiotojų sutinka, kad elniai turi stebėtiną gebėjimą pastebėti judesį, daug menkiau sutariama dėl to, kokias spalvas elniai skiria. Dėl šios priežasties daugelis medžiotojų mano, kad oranžinė spalva mažina jų šansus medžioklėje sulaukti sėkmės. Ar tai tiesa, ar tik mitas?
Prenumeruokite žurnalą tiesiogiai internetu!
Žurnalo Medžioklė 2023-iųjų kovo numeryje apžvelgėme vieną pagrindinių elnio ginklų – nosį ir uoslę. Šį kartą prieš prasidedant įdomiajam – elnių – medžioklės sezonui, atkreipkime dėmesį į tai, kaip iš tiesų veikia šio didingo gyvūno regėjimas ir akys. Galbūt ši informacija padės įgyti trokštamą trofėjų.
Pirma, svarbu suprasti regos pagrindus ir tai, kas yra rega. Rega atsiranda, kai šviesa patenka į akį ir ją sugeria ląstelės, esančios užpakalinėje akies dalyje. Šios ląstelės smegenims siunčia signalą, kuris paverčiamas regimo vaizdo forma. Smegenų suvokiama spalva nustatoma pagal atspindėtos šviesos bangos ilgį. Kitaip tariant, objektai iš tikrųjų neturi spalvos, jie tiesiog atspindi tam tikro ilgio bangos šviesą, kurią mūsų smegenys suvokia kaip spalvą. Spalvų spektras svyruoja nuo ultravioletinių spindulių trumpajame spektro gale iki infraraudonųjų spindulių ilgajame gale.
Mes oranžinę dažniausiai naudojame siekdami, kad objektas būtų geriau matomas, pavyzdžiui, oranžinės spalvos yra kelio kūgiai, saugos liemenės ir gelbėjimosi ratai. Mūsų akims oranžinė spalva išsiskiria aplinkos fone ir yra ypač pastebima. Taip yra todėl, kad turime vadinamąjį trichromatinį spalvų matymą. Kai šviesa iš išorės patenka į mūsų akis, ji patenka į ploną sluoksnį, vadinamą tinklaine.
Tinklainė šią šviesą apdoroja dviejų rūšių šviesos receptoriais: stiebeliais ir kūgeliais. Stiebeliai suvokia tik skirtumą tarp šviesos ir tamsos, o ne spalvas. Jais paprastai naudojamasi esant silpnam apšvietimui. O kūgeliais skiriamos spalvos. Elniai turi mažiau šių kūgelių receptorių ir daugiau stiebelių receptorių nei žmogus.
Taigi elniai geriau nei mes mato silpnoje šviesoje. Taip pat nepalyginamai geriau tamsoje geba sugerti ir pasinaudoti šviesa iš tamsoje ją skleidžiančių objektų, pavyzdžiui, mėnulio, vandens paviršiaus ar sniego dangos. Tačiau mes daug aiškiau ir detaliau matome šviesiuoju paros metu. Pavyzdžiui, jei kada nors ilgesnį laiką žiūrėjote elniui į akis, stebėjote vienas kitą nejudėdami, tai pavyko todėl, kad jis dėl neryškaus regėjimo bando tiksliai suprasti, į ką žiūri.
Kalifornijos universiteto ir Viskonsino medicinos koledžo (JAV) mokslininkų komanda išsiaiškino, ką ir kaip elniai iš tikrųjų gali matyti. Tai pasiekti pavyko pasitelkus labai sudėtingą kompiuterinę sistemą, interpretuojančią akies sukeliamas elektrines reakcijas ir paverčiančią jas geriausiu moksliniu spėjimu. Tyrimas patvirtino, kad elniai turi dviejų rūšių receptorius, taigi ir dichromatinį regėjimą (o ne trichromatinį kaip žmonės).
Elniams aiškiai trūksta raudonųjų kūgelių receptorių, taigi tų, kurie yra jautrūs ilgųjų bangų spalvoms, pavyzdžiui, raudonai ir oranžinei. Šios spalvos elniams nėra nematomos, greičiau jos suvokiamos kitaip – nespalvotais ir rudais atspalviais. Elniai iš esmės yra daltonikai, kaip ir kai kurie žmonės. Ne taip ryškiai kaip ilgųjų bangų spalvų, vidutinio ilgio bangų spalvas (žalią ir geltoną) jie išskiria taip pat ribotai. Geriausiai jiems suvokiamos trumpųjų bangų spalvos (violetinė ir mėlyna). Todėl elniai greičiausiai nuo raudonos gali atskirti mėlyną, bet ne žalią ar oranžinę. Todėl einant medžioti elnių tiktų žalia, raudona ar oranžinė apranga. Tačiau mėlynus džinsus reikėtų palikti kitoms gyvenimo situacijoms.
Tai, kad elnių rega yra dichromatinė, taip pat reiškia, kad jie geriau mato 2D nei 3D formatu, taigi kontrastiškai ir nespalvotai. Jie neskiria daug mūsų skiriamų spalvų, bet yra daug pranašesni mėlynos, žalios ir geltonos spalvos spektro atžvilgiu. Mokslininkai spėja, kad mėlynus atspalvius elnias geba išskirti net dvidešimt kartų geriau nei žmogus. Taigi atsakymas į klausimą, ar elnias mato oranžinę spalvą, yra ne, nemato, bent jau ne kaip žmogus.
Elnio akių vyzdžiai yra platūs ir horizontalūs. Dėl tokios formos į akį gali patekti daugiau šviesos, nei jos praleidžia žmogaus vyzdžiai, ypač todėl, kad silpno apšvietimo sąlygomis elnių vyzdžiai atsiveria plačiau. Tai svarbu ir judėjimui aptikti plačiu horizontaliu kampu, kur greičiausiai gali tykoti pavojus. Jei patyrinėsite atidžiau, pastebėsite, kad gyvūnų, kuriems gamta lėmė tapti plėšrūno auka, akių vyzdžiai dažniausiai horizontalūs, o pačių plėšrūnų vyzdžiai – vertikalūs, kas suteikia tolesnį, aiškesnį ir detalesnį matymą.
Elnių akių užpakalinėje dalyje yra sluoksnis, funkcionuojantis kaip veidrodis. Bet kokia šviesa, nesugeriama pirmą kartą jai patekus į akį, yra atspindima atgal dar kartą per stiebelių receptorius. Tokiu būdu elniai tą pačią šviesą gali panaudoti du kartus, o žmonės – tik kartą. Šio atspindinčio sluoksnio forma ir vieta pritaikyta nuo horizonto sklindančiai šviesai naudoti – ši šviesa stipriausia auštant ir prieblandoje. Elniai nėra išskirtinai naktiniai gyvūnai.
Jie geriausiai prisitaikę būti aktyvūs auštant ir esant prieblandai. Prieblandoje elnias mato apytikriai 18 kartų geriau nei žmogus. Nors elnių matomas vaizdas ne toks ryškus, jie suvokia ir apdoroja vaizdus beveik keturis kartus greičiau nei žmonės būtent auštant ir esant prieblandai. Tai reiškia, kad jie geba labai gerai nustatyti net menkiausią judesį savo regėjimo lauke, ir tai viena priežasčių, kodėl šis gyvūnas tiek ilgai išgyvena. Lyg aplinkinį pasaulį matytum sulėtintai! Taigi iškraipyti kamufliažo raštai gali padėti medžiotojui įsilieti į aplinką dėl menko elnio regėjimo aštrumo, tačiau tik tol, kol šis nejuda.
Elnio akys yra galvos šonuose, o ne priekyje, ir jis turi monokulinį regėjimą. Abiejose galvos pusėse esančios akys sujungia du matymo laukus į vieną didelį regėjimo lauką, dėl to elnias gali laiku pastebėti priešus. Elnias mato apytikriai 310 laipsnių kampu, palikdamas tik 50 laipsnių akląją zoną pakaušyje. Taigi jam matyti beveik viskas, kas nėra tiesiai už nugaros. Palyginimui – žmonės turi tik 180 laipsnių pločio matymo lauką.
Šio gyvūno akys gali pasisukti apytikriai 50 laipsnių į priešingas puses, kai galva palenkta prie žemės ėdant. Tokiu būdu akių vyzdžiai būna horizontaliai, dėl to matymo laukas išlieka platus net tada, kai nosis nukreipta žemyn. Jei matote elnio akis, tai reiškia, kad esate jo matymo lauke nepriklausomai nuo to, ar gyvūnas ėda nuleidęs galvą, ar stovi pakelta galva, ir kiekvienas judesys gali jus išduoti.
Elniai aukoja aiškumą ir ryškumą, kad galėtų aptikti pavojų beveik visomis kryptimis vienu metu bet kokioje šviesoje. Atkreipdami dėmesį į tai, kuo rengiatės ir kiek sustingstate nejudėdami, galite padidinti sėkmės faktorių medžioklėje. Nors, jei turite daug žinių ir patirties, tai jau ne sėkmė, o Dianos ir Huberto apdovanojimas.
Naująjį žurnalo numerį jau galima įsigyti spaudos vietose ir internete!
Naujasis priedas. Medžioklės ginklai ir šaudymas
