Atėjus šiltiems orams, žmonės vis daugiau laiko praleidžia gamtoje. Kitu atveju nesusiję su gamta miestiečiai, pamatę iš lizdo iškritusį paukščio jauniklį, maža zuikutį ar stirnos jauniklį, kuris atrodo, akcentuojame – tarsi paliktas vienas, paima gyvūną ir parsineša namo.
Susidūrus su tokia situacija, visų pirma, reikia prisiminti, kad žmogus turėtų kuo mažiau kištis į natūralius procesus. Antra, rekomenduojama susipažinti su informacija apie gyvūnų biologiją. Tačiau trečia, reikia atminti, kad valstybės teisės aktai reguliuoja ir žmonių santykius su laukine gamta.
Aplinkosaugininkai primena, kad laukinius gyvūnus tokiais atvejais imti griežtai draudžiama, išskyrus, kai jie sužeisti.
„Visi gamtoje surandami gyvūnų jaunikliai yra gamtos vaikai, mes galime neabejoti, jog jais yra kam pasirūpinti. Pirmąsias dienas po gimimo stirniukai glūdi žolėje ir, sakytum, nereaguoja į aplinką. Žmonėms gali atrodyti, kad jie nusilpę, palikti be priežiūros. Tačiau tokia elgsena užtikrina jauniklio saugumą, kol jis sutvirtės ir galės sekti paskui stirną. Svarbu žinoti, kad daugelio paukščių jaunikliai lizdus palieka gerokai anksčiau, nei patys gali skristi. To reikia, nes kuo anksčiau jie pasklinda aplink lizdą, slepiasi tarp šakų ir tokiose vietose laukia lesalo, tuo daugiau jų išlieka nesurastų plėšrūnų“, – sako gamtininkas ir rašytojas Selemonas Paltanavičius.
Laisvai lakstantys šunys Lietuvoje: paplitimas ir įtaka laukinei faunai. 1 dalis
Papildydami specialisto pasakojimą, priminsime, kad stirnų ir kiškių mažyliai neturi savo kvapo. Tai viena iš natūralių gynybos priemonių, apsaugančių jaunus gyvūnus nuo plėšrūnų dėmesio.
Stirnų ir kiškių patelės palieka savo jauniklius žolėje ir grįžta tik pamaitinti. Pirmąsias porą savaičių zuikiukai praleidžia kartu, bet vėliau mama juos išskiria ir po vieną paslepia pievoje! Įdomu tai, kad kiškiai maitina ne tik savo palikuonis, bet ir bet kurį pievoje aptiktą kiškutį.
Pasak Selemono Paltanavičiaus, dažniausiai gyvūnų tėvų negali atstoti žmonės, nes jie jaunikliams nesugebės parūpinti tinkamo maisto, nemokės jo paduoti, pagaliau – nesuteiks įgūdžių, kurių reikės tada, kai gyvūnėlis grįš į gamtą.
„Jeigu manome, kad tokių sąlygų nesuteiksime, gyvūnėlių imti, liesti neturime teisės net ir tada, kai jaučiame, jog globa jam gali būti reikalinga. Pražudžiusieji gyvūną žmonės patiria nusivylimą ir kaltės jausmą – juk kažką padarė blogai“, – teigia S. Paltanavičius.
Gamtininkų teigimu, laukinių gyvūnų jaunikliai labai retai praranda tėvus. Jeigu tuo metu, kai jauniklius pastebėjote, jie yra vieni, nereiškia, kad jie yra palikti. Dažniausiai mama pasitraukia išgirdusi artėjantį žmogų, o jam nuėjus sugrįžta. Tėvai jauniklius palieka vienus ir išsiruošę į medžioklę.
Kadangi jaunikliai neturi kvapo, plėšrūnai jų neaptinka, ir jie yra saugūs. Esant reikalui, jauniklius paimti ar perkelti galima tik su pirštinėmis, apsukus rankas audeklu arba žolėmis, kad į kailiuką neįsigertų žmogaus kvapas. Jeigu mažasis miško gyventojas atsidūrė pavojingoje vietoje, prie kelio ar atklydo prie gyvenamųjų teritorijų, į miestą, jį reikia neliečiant plikomis rankomis išnešti į saugią aplinką ir palikti.
Ornitologai pataria pastebėjus nevikriai skraidantį, bet jau plunksnuotą paukščiuką, kuris nėra sužalotas, palikti ten, kur radote. Imti ir įkelti į medžio ar krūmo šakas derėtų tik jei jam gresia pavojus — arti matyti plėšrūs gyvūnai, atakuoja varniniai paukščiai, jis yra ant šaligatvio, važiuojamoje kelio dalyje. Tačiau, jei paukščiuko kūnelį dengia pūkai, yra plikų vietų, jis silpnai laikosi ant kojų – tuomet jį reikėtų grąžinti į greičiausiai netoli esantį lizdą. Nereikėtų to daryti su pelėdų ar varnų jaunikliais, nes netoli esantys tėvai gali pulti žmogų.
Radus lizdą su iškritusiais neplunksnuotais ar mažai plunksnuotais jaunikliais, į nedidelę kartoninę dėžutę surinkite jo likučius, sudėkite paukščiukus ir įkelkite į saugią vietą medyje ar krūmuose šalia radimo vietos. Žmogui pasišalinus, alkani jaunikliai skleidžiamais garsais prisikvies tėvus.
Bauda už gyvūnų jauniklių paėmimą gali siekti kelis tūkstančius
Jei gyvūnas patenka į urbanizuotą aplinką ir susižeidžia, pavyzdžiui, į ką nors atsitrenkia ar įsipainioja būtina įvertinti, ar jis tikrai sužeistas. Norint tuo įsitikinti, jį reikėtų pavaikyti. Jeigu rastinukas juda įprastai, privalu jį palikti ramybėje.
Jeigu matyti, kad jaunikliui reikia pagalbos, kreipkitės į gyvūnų globos tarnybų specialistus. Jie patars, ką daryti toliau, įvertins, ar gyvūno sugavimas nepablogins situacijos, ar gaudant jis nežus nuo patirto streso.
Pernai įsteigto Laukinių gyvūnų globos centro specialistai atkreipia dėmesį į neretus atvejus, kai į namus parnešami gamtoje rasti kiškių jaunikliai. Kiškiukai iš tiesų gali būti vieni, jie tyrinėja aplinką, o mamos juos lanko ir dar kurį laiką maitina pienu.
Pastebėję žmogų ar kitą grėsmę kiškių jaunikliai sustingsta ir neskuba bėgti. Tad pastebėjus tokį kiškį nereiškia, kad jam reikalinga žmonių pagalba. Tokio kiškučio irgi negalima liesti rankomis. Jei jam gresia akivaizdus pavojus, galima jį perkelti tiesiogiai neliečiant rankomis, o naudojant lapus ar žolę.
Anot Laukinių gyvūnų globos centro specialistų, kiškio jauniklio nereikėtų perkelti toli nuo jo radimo vietos, geriausiai tam tinka aukštos žolės ar krūmynai, kur jauniklis galėtų saugiai pasislėpti ir nebūtų lengvai pastebimas.
Žmonių užauginti kiškiai turi silpnesnį imunitetą ir prastesnius įgūdžius, būtinus išgyventi gamtoje, tad norint juos perkelti į gamtą reikalingas ilgas adaptacinis laikotarpis.
Išsamesnės informacijos rasite Laukinių gyvūnų globos centro tinklalapyje. Gyvūnų globėjų asociacijos tinklalapyje, VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ tinklalapyje. Taip pat galima skambinti skubios pagalbos telefonu 112, kurie nukreipia pagalbos į Aplinkos apsaugos departamentą. Šaltinis čia
Primename, kad po bereikalingo mūsų įsikišimo jaunikliai dažniausiai žūsta, nes jų dėl įsigėrusio žmogaus kvapo nebeprisileidžia gentainiai, greičiau sumedžioja plėšrūnai. Tad jei su savimi neturite pirštinių, prieš imdami paklydėlius apvyniokite rankas žolėmis, samanomis ar kokiu nors audiniu ir laikykitės aukščiau paminėtų instrukcijų. Turėkite galvoje, kad kontaktas su žmogumi jaunikliams sukelia didžiulį stresą, ypač jei nešatės į namus. Jis gali vien dėl to neišgyventi.
Jei gyvūnas patenka į urbanizuotą aplinką ir susižeidžia, pavyzdžiui, į ką nors atsitrenkia ar įsipainioja, be mūsų pagalbos gali ir neišgyventi. Tačiau jį pamačius visų pirma reikia įvertinti, ar jis tikrai sužeistas. Įsitikinus, kad jaunikliui tikrai reikia pagalbos, geriausia kreiptis į gyvūnų globos tarnybų specialistus ir pasitarti, ką daryti toliau. Išsamesnės informacijos apie tai galima rasti Gyvūnų globėjų asociacijos tinklapyje, VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ tinklapyje.
Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklės draudžia rinkti visų rūšių laukinių gyvūnų kiaušinių, netgi jei jie tušti, kolekcijas, išskyrus mokymo ir mokslo tiriamiesiems darbams, turint leidimą naudoti saugomas rūšis pagal Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašą arba leidimą naudoti laukinius gyvūnus, išduotą pagal šių Taisyklių reikalavimus.
Taip pat negalima sudaryti ir papildyti zoologinių kolekcijų neteisėtai paimtais iš natūralių rūšies buveinių, neteisėtai į Lietuvos Respubliką įvežtais ar kitais neteisėtais būdais įgytais laukinių gyvūnų egzemplioriais, neturint Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklėse numatytų teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų.
Tos pačios taisyklės nurodo, kad draudžiama asmenims nelaisvėje laikyti, veisti, dauginti ir įsigyti laikymui nelaisvėje laukinius paukščius ir gyvūnus.
Laikinai paimti laukinius gyvūnus iš jų natūralių buveinių (gamtinės aplinkos) laikinos globos ir gydymo tikslais ir juos laikyti nelaisvėje leidžiama be Leidimo naudoti laukinius gyvūnus. Nelaisvėje laikomiems laukiniams gyvūnams, paimtiems iš buveinių globos ir gydymo tikslais, turi būti sudaromos tinkamos sąlygos išgyti vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu ir minėtų taisyklių 4 priede nurodytais reikalavimais.
Išgijusius laukinius gyvūnus būtina grąžinti į buveines, iš kurių jie paimti, arba perkelti į voljerus, aptvarus ar kitus statinius, įrengtus pagal minėtų taisyklių 4 priedo I dalies reikalavimus, jeigu tikėtina, kad laisvėje šie gyvūnai neišgyvens. Globos tikslais paimti ir nuolatos laikomi nelaisvėje laukiniai gyvūnai privalo turėti veterinarijos gydytojo raštišką išvadą, kuria patvirtinama, kad gyvūnui reikalinga nuolatinė globa.
Įsigykite naujausią žurnalo numerį internetu!
Naujasis priedas. Medžioklės ginklai ir šaudymas
