Patirtis

Bauda už gyvūnų jauniklių paėmimą gali siekti kelis tūkstančius0

Nuotrauka: Darius Babelis

Nuotraukos autoriaus – Dariaus Babelio Facebook profilis

Pavasario pabaigoje–vasaros pradžioje didžioji dalis paukščių ir gyvūnų susilaukia jauniklių. Gamtos procesai ne visuomet būna gražūs kaip moderniuose filmuose ir filmukuose. Pasitaiko, kad paukščiukai iškrinta iš lizdo, o gyvūnų jaunikliai netenka tėvų. Gerų norų vedami žmonės gali parsinešti tokius jauniklius į namus. Aplinkosaugininkai primena, kad laukinius gyvūnus imti iš gamtos griežtai draudžiama, išskyrus atvejus, kai jie sužeisti.

„Ar reikėtų gelbėti miške sutiktą sužeistą lapę? Namo tempti kiškelį sužeista kojele? Imti ir tempti namo ant žemės besiblaškantį pelėdžiuką? Tikrai ne, miške sužeistais paukščiais ir žvėrimis pasirūpina plėšrūnai. Natūralioje aplinkoje laukinių gyvūnų gelbėjimas yra jų reikalas, mes neturime kištis į gamtos procesus, nes ji pati puikiai susitvarko“, – sako aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis.

Laukiniams gyviams bet koks kontaktas su žmogumi kelia didžiulį stresą, kuris gali paspartinti sužeistojo žūtį. Jei paukštelis ar gyvūnėlis išgyvens ir gelbėtojo pastangos bus vaisingos, jis pripras prie žmonių ir nebesibaidys automobilių. Taigi greičiausiai jis taps nedorų žmonių, agresyvių, neprižiūrėtų šunų ar eismo įvykių auka.

Geras pavyzdys – lokių situacija Latvijoje. 2021 metais Valkos ir gretimų miestų apylinkėse turistai ir vietiniai gyventojai pastebėjo du lokiukus. Latvijoje nemedžiojami gyvūnai žmonių nebijojo. Situaciją apsunkino tai, kad tose apylinkėse yra keletas turistų pamėgtų vietų. Gyvūnai ne tik apsiprato su žmonėmis, bet ir pelnė jų simpatijas. Lokiukai buvo vaišinami įvairiais skanėstais. Netrukus jie suprato, kad šiukšliadėžėse ir privačių namų šiukšlių konteineriuose esama maisto atliekų, o kiemuose – kačių ir šunų ėdalo. Baigėsi tuo, kad lokiukai pabandė įsilaužti į žmonių namus.

Po ilgų diskusijų ir konsultacijų buvo priimtas ne logiškas ir humaniškas sprendimas užmigdyti probleminius lokius, o pagauti, išskirti ir nuvežti į kitą Rytų Latvijos rajoną. Po to buvo žiema, o pasibaigus žiemos miegui vienas iš lokiukų pabudo ir patraukė ne žuvų gaudyti, o ieškoti jam jau įprasto maisto šaltinio – civilizacijos. Porą savaičių jis sėdėjo prie plento, kur žmonės jam atveždavo maisto, įskaitant saldainius celofaniniuose maišeliuose, ką jie laikė pagalba gyvūnui. Galiausiai lokys buvo užmigdytas, nes, vadovaujantis pasauline patirtimi ir ekspertų konsultacijomis, prie žmogaus pripratusio lokio perauklėti neįmanoma. Ilgainiui jis taptų tik reiklesnis ir agresyvesnis. Galiausiai tai baigtųsi dideliu, galimai mirtinu žmogaus ir gyvūno konfliktu. Daugiau apie šią situaciją galite paskaityti portale Zurnalasmedziokle.lt arba pasižiūrėti mūsų YouTube kanale Žurnalas Medžioklė, nuskaitę QR kodą.

Jei gyvūnas susižeistų susidūręs su žmogaus sukonstruota infrastruktūra, pavyzdžiui, įsipainiotų tvoroje, kur nors įkristų, reikia įvertinti jo būklę, ar jis normaliai juda bei reaguoja. Galbūt užteks jį tik išlaisvinti ir gyvūnas pajėgs išgyventi pats. Jei situacija atrodo prastesnė, rekomenduojama susisiekti su gyvūnų gelbėtojais, kurie patars, kaip elgtis.

Išsamesnės informacijos rasite interneto svetainėse: Gyvūnų globėjų asociacija www.gga.lt, VšĮ Gyvūnų gerovės iniciatyvos www.ggi.lt. Taip pat galima skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 arba Aplinkos apsaugos departamentui tel. (8 5) 273 2995.

Nereikia skubėti gelbėti ir gyvūnų jauniklių, kurie atrodo palikti vieni. Stirnos ir kiškiai savo jauniklius vienus palieka tikslingai. Jie neskleidžia kvapo, turi ypatingą maskuojantį kailį ir pirmas gyvenimo dienas praleidžia nejudėdami. Žmogus, suradęs šiuos gyvūnėlius ir paėmęs iš gamtos, nulemtų jų mirtį – taip jis pagrobtų mažylį iš tėvų.
Ypač dažnai į gyvūnų gelbėtojų akiratį papuola lapiukai. Lapės – itin gerai prisitaikanti rūšis, neretai gyvenanti ir urbanizuotoje aplinkoje. Žmonės palyginti dažnai supainioja lapiukus su šuniukais. Atsidūrę prie lapės olos susirenka visus rudosios vaikelius į krepšį. Nereikia nė sakyti, kad toks poelgis nusikalstamas ir mažiems lapiukams kelia didelį pavojų: greičiausiai šie nugaištų arba tektų juos užmigdyti, nes joks zoologijos sodas ar prieglauda nepriglaus ir neišlaikys neriboto lapių kiekio.

„Atkreipiame dėmesį, kad neteisėtai paimti laukiniai gyvūnai gali būti konfiskuoti. Už neteisėtą jų paėmimą, net turint geranorišką tikslą padėti, išgelbėti, gresia ir administracinė atsakomybė. Jeigu gyvūnas dėl jį paėmusio žmogaus kaltės neišgyventų, būtų skaičiuojama gamtai padaryta žala. Tai numato Laukinės gyvūnijos įstatymas ir kiti teisės aktai“, – primena Aplinkos ministerija.

Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklės draudžia rinkti visų rūšių laukinių gyvūnų kiaušinių, netgi jei jie tušti, kolekcijas, išskyrus mokymo ir mokslo tiriamiesiems darbams, turint leidimą naudoti saugomas rūšis pagal Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašą arba leidimą naudoti laukinius gyvūnus, išduotą pagal šių Taisyklių reikalavimus.
Taip pat negalima sudaryti ir papildyti zoologinių kolekcijų neteisėtai paimtais iš natūralių rūšies buveinių, neteisėtai į Lietuvos Respubliką įvežtais ar kitais neteisėtais būdais įgytais laukinių gyvūnų egzemplioriais, neturint Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklėse numatytų teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų.

Tos pačios taisyklės nurodo, kad draudžiama asmenims nelaisvėje laikyti, veisti, dauginti ir įsigyti laikymui nelaisvėje laukinius paukščius ir gyvūnus.

Laikinai paimti laukinius gyvūnus iš jų natūralių buveinių (gamtinės aplinkos) laikinos globos ir gydymo tikslais ir juos laikyti nelaisvėje leidžiama be Leidimo naudoti laukinius gyvūnus. Nelaisvėje laikomiems laukiniams gyvūnams, paimtiems iš buveinių globos ir gydymo tikslais, turi būti sudaromos tinkamos sąlygos išgyti vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu ir minėtų taisyklių 4 priede nurodytais reikalavimais.

Susiję straipsniai

Išgijusius laukinius gyvūnus būtina grąžinti į buveines, iš kurių jie paimti, arba perkelti į voljerus, aptvarus ar kitus statinius, įrengtus pagal minėtų taisyklių 4 priedo I dalies reikalavimus, jeigu tikėtina, kad laisvėje šie gyvūnai neišgyvens. Globos tikslais paimti ir nuolatos laikomi nelaisvėje laukiniai gyvūnai privalo turėti veterinarijos gydytojo raštišką išvadą, kuria patvirtinama, kad gyvūnui reikalinga nuolatinė globa.

Naujasis žurnalo priedas jau prekyboje!

LA.lv
Prašome komentuoti mandagiai, nekurstyti neapykantos ir apsieiti be keiksmažodžių.