Šunys

Bus pokyčių, kurie turės įtakos medžioklinių šunų veisimui. Vyriausybė jau pritarė0

Nuotrauka: iš archyvo

Deja, kai priimami tokie visame pasaulyje populiarūs sprendimai, niekas nebando tirti, ką šunims daro draudimas kirpti ausis ir uodegą.

Viskas turi savo praktinę priežastį. Tarnybiniams ir ganomiesiems šunims buvo nupjautos ausys, kad jų nepagautų vilkai arba muštynėse nesusižalotų ausys. Aviganių medžiokliniams ir tarnybiniams šunims uodegos nukerpamos, kad nesusižalotų.

Laikant viso ilgio uodegą, ypač trumpaplaukių veislių šunims, kyla pavojus susižeisti. Be to, uodegos galo sužalojimas yra viena iš tų žaizdų, kurios gyja ilgai, dažnai užsikrečia ir sukelia didelį skausmą. Bet vistiek gyvūnų „draugai“ tiki, kad tai bus humaniška.

Savo pasiūlymus ir paaiškinimus turėtų pateikti medžioklės ir kinologų nevyriausybinės organizacijos. Realiai medžioklei naudojamiems šunims neturėtų būti uždrausta trumpinti uodegas! Tai žiaurus sprendimas, sukelsiantis kančias daugeliui medžioklinių šunų. Galbūt reikėtų pasiūlyti sudaryti sąrašą veislių, kurioms išimties tvarka būtų leidžiama sutrumpinti uodegos ilgį.

Šią procedūrą atliekama per pirmąsias dvi šuniuko gyvenimo dienas ir ji nesukelia nuolatinių sužalojimų ar psichologines traumos. Uodegos trumpinimas gali būti atliekamas taikant vietinę nejautrą. Tai vyksta greitai ir švelniai. Jokio žiaurumo ten nėra.

Žemiau Aplinkos ministerijos informacija

Vyriausybė jau pritarė Seimo narių grupės siūlymui uždrausti veisti, prekiauti ir eksponuoti gyvūnus augintinius, kuriems neteisėtai atliktos veterinarinės procedūros, pakeičiančios gyvūnų augintinių išvaizdą ar gyvūnų fiziologines funkcijas.

Gyvūnų teises saugančios nevyriausybinės organizacijos nuolat pastebi gyvūnus augintinius, kuriems yra neteisėtai atliktos tokios procedūros. Todėl Gyvūnų augintinių laikytojams ir savininkams, veterinarijos gydytojams, gyvūnų augintinių parodų dalyviams siūloma drausti veisti, prekiauti ir eksponuoti augintinius, kuriems neteisėtai buvo atliktos tokios procedūros, kaip ausų, barzdelių, skiauterių, snapų, uodegų trumpinimas, balso stygų, nagų, sparnų, ilčių pažeidimas ar pašalinimas, plunksnų išpešimas ar pašalinimas kitu būdu.

Išimtis būtų taikoma gyvūnų kastravimui ir kitiems teisės aktuose numatytiems atvejams arba veterinarinėms procedūroms, atliekamoms veterinarijos gydytojo rašytiniu sprendimu dėl gyvūno sveikatos.

Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisomis norima sumažinti gyventojų paskatas atlikti veterinarines procedūras, siekiant pakeisti gyvūnų augintinių išvaizdą ar fiziologines funkcijas. Tai padėtų sumažinti žiauraus elgesio su gyvūnais augintiniais atvejų ir gyvūnų, kuriems yra atliktos Lietuvoje nelegalios veterinarinės procedūros, skaičių.

Įrodyti, kad gyvūnui augintiniui draudžiama veterinarinė procedūra atlikta teisėtai, nėra paprasta. Dažnu atveju argumentuojama, kad tokie gyvūnai augintiniai galėjo būti įvežti iš trečiųjų šalių, kuriose tokia procedūra nėra draudžiama. Be to, ydinga praktika pastebima, kai konkrečioms gyvūnų augintinių veislėms trumpinamos ausys ir uodegos, tad, jei veisimui naudojamam gyvūnui augintiniui patrumpintos ausys ar uodega, egzistuoja rizika, kad ir jo palikuonims bus atliktos tokios pačios neteisėtos veterinarinės procedūros. Todėl numatyta ne tik drausti veisti, bet ir prekiauti bei eksponuoti tokius gyvūnus augintinius.

Draudimas prekiauti tokiais gyvūnais augintiniais reikalingas ir dėl to, kad gyvūnai augintiniai, kuriems neteisėtai atliktos veterinarinės procedūros, rinkoje yra santykinai reti, o tai gali didinti šių gyvūnų kainą ir taip sukurti paskatas daliai veisėjų tokias veterinarines procedūras gyvūnams atlikti.

Draudimas eksponuoti svarbus, kad gyvūnai su neteisėtai atliktomis veterinarinėmis procedūromis nebūtų demonstruojami kaip siektinas gyvūnų estetikos pavyzdys ir neskatintų atlikti tokių procedūrų.

Šiuo metu galiojantis reglamentavimas dėl gyvūnų augintinių įvežimo nesikeičia. Plačiau apie įvežimo, tranzito, importo ir kt. reikalavimus galima sužinoti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tinklalapyje.

Susiję straipsniai

Lietuva 2004 m. ratifikavo Europos konvenciją dėl namuose laikomų gyvūnų apsaugos. Nors dauguma ES valstybių yra prisijungusios prie Europos konvencijos dėl namuose laikomų gyvūnų apsaugos, ne visose valstybėse šios procedūros uždraustos. Seimui pritarus siūlomoms pataisoms, Lietuvoje vykstančiose parodose bus draudžiama eksponuoti gyvūnus augintinius, kuriems atliktos minėtos draudžiamos procedūros.

Naująjį žurnalo numerį jau galima įsigyti spaudos vietose ir internete!

LA.lv