Ectopia lentis, kitaip – akies lęšiuko dislokacija, yra įgimta akies krumplyno raiščio patologija, susilpnėjimas, dalinis trūkumas, dėl kurio akies lęšiukas visiškai arba iš dalies pasislenka. Tai genetiškai paveldima liga, kuria dažniausiai serga šunys, rečiau katės ir žmonės.
Tai sunki ir labai skausminga patologija – audiniai, laikantys lęšiuką vietoje, nutrūksta, todėl jis pasislenka į priekį, atgal arba įsispraudžia į priekinę akies kamerą. Tokie pokyčiai sukelia akies vidinio slėgio padidėjimą (glaukomą), uždegimą, regos praradimą. Šuo gali prarasti akies obuolį. Gali kilti komplikacijų, kurios nusineš šuns gyvybę. Liga visuomet apima abi akis, o žala gali būti įvairi.
Rygos veterinarijos klinikos „Dzīvnieku draugs“ oftalmologė Ilzė Pėtersonė:
Liga šunims pasireiškia nuo dvejų iki septynerių metų amžiaus. Dažniausiai apie 3–5 metus, tačiau mano praktikoje buvo atvejų, kai net septynių mėnesių miniatiūrinio bulterjero jaunikliui buvo diagnozuota akies lęšiuko dislokacija. Pradinėje ligos stadijoje pastebima, kad šuo šiek tiek merkia akį arba laiko užmerktą, trina ją, vengia šviesos.
Kai lęšiukas jau pasislinkęs, galima pastebėti neįprastą atspindį, pakitusią rainelės formą, išsiplėtusius vyzdžius, kartais padidėjusiame vyzdyje matosi lęšiuko kraštas. Vėliau lęšiukas susidrumsčia, prasideda uždegimas, akis gali padidėti. Pastebėjus bent vieną šių simptomų, būtina nedelsiant kreiptis į specialistą.
Gydyti lęšiuko išnirimą galima tik chirurgiškai. Jį reikia išimti. Problemą konstatavus iškart ir per 24 valandas atlikus operaciją, šuns regą galima išgelbėti. Akies lęšiukas padeda fokusuoti. Per lęšiuką matomas vaizdas tinklainėje rodomas aukštyn kojomis, o mūsų smegenys jį pastato į normalią poziciją.
Be lęšiuko vaizdas nukeliaus į akį neapsuktas ir smegenims reikės laiko su tuo apsiprasti, bet adaptuojamasi greitai. Ir be lęšiuko rega išlieka pakankamai gera ir šuns gyvenimo kokybė nesuprastėja. Jeigu iš žmogaus akies išimtumėme lęšiuką, taptų sunkiau skaityti smulkaus šrifto tekstą, susikoncentruoti į smulkias detales. Kadangi tokių užduočių šunys neturi, tai ir gyvenimas be akies lęšiuko nebus nei geresnis, nei prastesnis. Tiesiog vaizdas bus šiek tiek susidrumstęs.
Profilaktika. Galima daryti lęšiuko dislokacijos DNR tyrimus ir nustatyti, ar šuo sveikas, ar nešioja autosominį recesyvinį geną, ar šia liga serga. Daugeliui terjerų veislių tyrimas darytinas bent kartą per dvejus metus. Veislinius šunis reikėtų patikrinti prieš kiekvieną poravimąsi. Tai būtina norint išsaugoti veislę, o labiausiai – kad negimtų ligotų šuniukų.
Lęšiuko dislokacija yra labai skausminga liga, sukelianti šuniui didžiules kančias. Tai turėtų būti pagrindinė priežastis atlikti tyrimus. Naujiesiems savininkams, prieš įsigyjant terjero ar terjero tipo veislės jauniklį, labai patariama pasidomėti, ar tėvams buvo atlikti genetiniai lęšiuko dislokacijos tyrimai. Net jeigu vienas iš tėvų yra tik nešiotojas, susirgimo rizika padidėja.
Įgimta akies lęšiuko dislokacija yra būdinga visiems terjerams ir terjero tipo veislėms, taip pat miniatiūriniams bulterjerams, Lankašyro hileriams, Tibeto terjerams, Džeko Raselo terjerams, Parsono Raselo terjerams, kinų kuoduotiesiems šunims ir kitiems. Žinoma, ši liga gali atsirasti ir kitoms veislėms ir ji gali būti ne įgimta, o gauta dėl traumos. Simptomai yra tokie patys.
Pridurtina, kad ne visos veislinių šunų organizacijos, kontroliuojančios veisimą, reikalauja atlikti DNR tyrimus. Pavyzdžiui, Latvijos kinologų federacija medžiotojų pamėgtiems jagdterjerams poravimosi leidimų neišduoda, jeigu nėra oficialios ataskaitos apie šuns akių sveikatą ir genetinį paveldą. Perkant šuniuką iš patikrintų tėvų, rizika susidurti su šia skausminga ir pavojinga akių liga gerokai sumažėja.
Žurnalas Medžioklė. Prenumeruok Lietuvos pašte arba ieškok spaudos prekybos vietose.
