Šunys

12 požymių, kad šunį reikia vesti pas veterinarą0

Nuotrauka: Kataryna Šterna

Kad medžioklinis šuo gyventų kuo ilgiau, kad laikas ir pinigai, investuoti į šuns mokymą, nenueitų veltui, kad širdis, taip prisirišusi prie keturkojo padėjėjo, nesudužtų prieš laiką, augintiniu reikia nuolat rūpintis. Tai reiškia visavertį ir skanų ėdalą, o ne vien kaulus, taip pat veislei tinkamas gyvenimo sąlygas – trumpaplaukius laikyti viduje, pūkuoti gali gyventi lauke. Be to, šuns sveikata reikia rūpintis ir kasdien, ir po medžioklės, o ypač ekstremaliomis situacijomis. Kokie požymiai rodo, kad prasidėjo tokia situacija? Kada savo medžioklės kompanioną ar šeimos šunį būtina vežti pas veterinarą?

Temperatūra

Sausa, šilta nosis ne visada rodo ligą, nes šuo gali būti nusilakstęs, perkaitęs saulėje ar ką tik pabudęs. Tačiau jeigu nosis sausa ilgesnį laiką, tai gali rodyti infekciją ar virusą. Reikia pamatuoti temperatūrą. Galima naudoti ir paprastą, ir skaitmeninį termometrą – jį reikia įkišti į šuns išangę 2 centimetrus. Normali šuns kūno temperatūra yra 37,5–39,2 °C. Jeigu ji mažesnė ar aukštesnė, reikia kreiptis į veterinarą. Rekomenduojama atlikti tyrimus. Temperatūra gali pakilti ir dėl neinfekcinės ligos, pvz., saulės smūgio, piktybinės hipertermijos, problemų su hormonais.

Kosulys

Šunys kosti retai. Priežastis gali būti peršalimas, infekcinė ar virusinė liga, iš kurių labiausiai paplitusi – vadinamasis veislynų kosulys (tracheobronchitas). Jis itin užkrečiamas. Dar šuo gali kosėti, jeigu kvėpavimo takuose yra svetimkūnis, mechaninis dirgiklis, pvz., kokio nors augalo sėklų. Ir kosulio atveju nereikia per ilgai delsti skambinti veterinarui. Kosulys gali kilti ir tada, kai yra kokių nors širdies ligų – ne visada tai susiję su kvėpavimo takų problemomis. Tai vienas požymių, kad reikia nedelsiant vykti pas veterinarą.

Čiaudulys

Nuotrauka: Kataryna Šterna

Kaip ir kosulys, nuolatinis čiaudulys ir bandymas išsivalyti kvėpavimo takus, primenantis žmogaus šniurkščiojimą, gali reikšti ligą. Rekomenduojama patikrinti šuns gyvenamąją aplinką. Gal jis susidūrė su kenksmingomis, ėsdinančiomis ar statybinėmis medžiagomis, pvz., akmens vata, ar įkvėpė paukščių pūkų, šikšnosparnių ar paukščių guano dulkių. Čiaudulys ir kosulys, lydimas dusulio ir net mėšlungio, gali rodyti, kad šuo turi širdies nepakankamumą ar kitų problemų. Tai gali būti ir širdies kirmėlių liga (Dirofilaria immitis). Jos gali išaugti net iki 35 cm ilgio ir užkimšti kraujagysles, apsunkinti širdies veiklą.

Kirmėlės

Parazitai išmatose yra priežastis ne tik šunį vežti pas gydytoją, bet ir pačiam įsigyti vaistų nuo kirmėlių. Medžiokliniai šunys yra rizikos grupėje, nes kone kasdien susiduria su galimai infekuotais gyvūnais ir jų kūno skysčiais. Veterinarai rekomenduoja medžiokliniams šunims kas tris mėnesius duoti vaistų nuo kirmėlių.

Pakitusi šlapimo spalva

Raudono atspalvio šlapimas gali rodyti šlapimtakių uždegimą, dėl to kraujas patenka į šlapimtakius ir šlapimą nudažo. Galbūt šuo dažniau šlapinasi, inkščia, stabdo procesą.
Rudo atspalvio šlapimas yra pirmas požymis, signalizuojantis apie labai pavojingą parazitinę ligą – babeziozę, anksčiau vadintą piroplazmoze. Babezija yra vienaląstis, parazituojantis raudonuosiuose kraujo kūneliuose ir juos ardantis. Jie užkemša inkstų ir kepenų kanalus, sukeldami jų veiklos nepakankamumą, ir šlapimas paruduoja. Laiku radus šią uodų nešiojamą ligą, šunį galima išgelbėti, tad pastebėjus tokius pokyčius reikia nedelsiant vykti pas veterinarą.

Nusilpimas

Jeigu šuo nepakankamai gerai maitinamas, jis nusilpsta, bet gali būti ir kitų priežasčių. Neseniai buvo įvykis, kai daugiau kaip 200 šunų susirgo stemplės išsiplėtimu (megaesophagus). Jeigu šuo turi šią problemą, apetitas išlieka, bet gyvūnas nepriauga svorio, vemia, yra ir kitų požymių.

Šuo gali sulysti, jeigu turi problemų su dantimis ar dantenomis, o tai visai įmanoma, nes retai kas valo šunims dantis. Šunų, kaip ir žmonių, burnoje yra skirtingas Ph lygis. Nuo jo priklauso, kaip intensyviai susidaro dantų akmenys. Aišku, tai lemia ir ėdalo tipas, dantų bei žandikaulių apkrova ir kiti veiksniai. Jeigu šuo prastai ėda ir sulysta, reikia pažvelgti į jo burną – galbūt jam tiesiog nepakeliamai skauda dantis. Taip, šunims gali būti ėduonis ir skaudėti dantis. Pagalvokite, kaip graužti kaulus skaudančiais dantimis! Ausų uždegimas irgi gali būti priežastis, kad šuo atsisako ėdalo.

Seniems šunims, prastėjant regai ir kitoms juslėms, gali būti sunku rasti ėdalą. Šeimininkas gali nepastebėti silpnėjančios regos, nes pokyčiai vyksta palaipsniui, o šuo prie jų gerai prisitaiko.

Miozitas – žandikaulių raumenų liga, kurią skatina raumenų nuovargis, peršalimas. Dėl jo šuo taip pat negali normaliai ėsti.

Vėmimas

Šunys vemia dažnai: kai prisiėda žolės, jeigu skrandį kas nors dirgina, pvz., nesuvirškinti kaulo gabalėliai. Kartais jie išvemia skrandžio sultis. Šuo gali vemti ir nuo perkrovos ar perkaitimo. Tada tereikia laiko, kad viskas normalizuotųsi. Aišku, jeigu šuo perkaitęs, reikia suteikti tinkamas sąlygas atvėsti ir pailsėti, taip pat pasiūlyti daug šviežio vandens. Apskritai toks kasdienis vėmimas – ne priežastis nerimauti.

Visai kitas dalykas, kai šuo vemia dažnai, reguliariai, jeigu nuolat išvemia skrandžio sultis ir ėdalą.
Viena iš ligų – minėtas stemplės išsiplėtimas, kai išsiplėtusi ir nusilpusi stemplė negali nuvesti maisto iki skrandžio, jis susikaupia ir šuo jį atvemia. Vėmimas gali rodyti infekcinę ligą, pankreatitą (kasos uždegimą), žarnyno užsikimšimą. Jeigu šuo vemia baltomis putomis, tai gali būti gastrito požymis.
Nuolatinis, ilgalaikis tuščias vėmimas, kai nieko neišvemiama, gali rodyti labai pavojingą situaciją – skrandžio sukimą. Tada turite daugiausia valandą, kol šuns skrandyje prasidės negrįžtami pokyčiai! Skrandžio sukimas dažnesnis šunims su gilia krūtinės ląsta, pvz., paukštšuniams, kurtams, bet gali pasitaikyti ir kitų veislių šunims.

Vidurių pūtimas, užkietėjimas

Nuotrauka: Kataryna Šterna

Vidurių pūtimas, tuščias vėmimas ir keistas elgesys gali rodyti skrandžio sukimą, kuris paprastai įvyksta, kai šuo vos paėdęs pradeda šokinėti ir lakstyti. Todėl rekomenduojama šunis maitinti po medžioklės, pasivaikščiojimo ar sporto. Skrandis susisuka, užkimšdamas įėjimą iš stemplės ir išėjimą į žarnyną. Virškinimo procesai tęsiasi, kyla dujos ir šuns pilvas akivaizdžiai išsipučia. Skubiai pas gydytoją be jokio svarstymo ar delsimo! Ekstremaliomis sąlygomis, kai iki veterinaro toli, situaciją gali išgelbėti skrandžio sienelės perdūrimas kokiu nors vamzdeliu, bet tai galima atlikti tik konsultuojant veterinarui. Išsipūtęs, sukietėjęs ar įtemptas pilvas rodo ir dujų kaupimąsi, virškinimo trakto uždegimą ar užsikimšimą.

Viduriavimas

Pakeistas ėdalas, gatvėje rasta dvėseliena ar kokios kitos skanios pabiros, per didelis fizinis krūvis, perkaitimas, stresas, infekcija, apsinuodijimas – viduriavimo priežasčių daug. Jeigu viduriuojama vieną dieną, tai nieko dramatiško, bet jeigu kelias dienas ir nei Smecta, aktyvintoji anglis ar ryžių košė nepadeda, reikia kreiptis į veterinarą.

Karštinė

Drebulys, karštinė irgi gali rodyti infekciją, centrinės nervų sistemos ligą ar hipotermiją, kuri irgi pavojinga, ypač smulkiems šunims. Pirmi du atvejai yra veterinaro kompetencija, bet su kūno atvėsimu šeimininkas gali susitvarkyti ir pats: šunį reikia nusausinti, jeigu jis šlapias, ir sušildyti. Duokite šuniui patogią, minkštą ir šiltą vietą pailsėti.

Gyvatės įkandimas

Šunys skirtingai iškenčia gyvatės įkandimą, bet nereikia tikėtis, kad šuo išgis pats. Kuo greičiau vykite į kliniką, kur šuns organizmui padės susitvarkyti su nuodais. Pavyzdžiui, angies nuodai yra labai pavojingi. Jie pažeidžia kraujagysles ir sukelia didelį skausmą. Nuodai ardo audinius, o labiausiai paveikia raumenis. Širdis – irgi raumuo, ir šuo gali žūti, jeigu negauna greitos veterinaro pagalbos.

Gilūs įpjovimai ir žaizdos

Šiek tiek įpjauta letenos pagalvėlė, katės sužeidimai ir nedideli įkandimai – ne priežastis vykti į kliniką, tačiau verta atkreipti dėmesį į šuns būklę, jeigu jis kovojo su kitais šunimis. Tai, kas iš pradžių atrodo tik maža skylutė odoje, gali tapti didele problema, nes šunys kaudamiesi mėgsta vienas kitą purtyti. Dėl to raumenys ir poodiniai audinių sluoksniai gali atitrūkti, susidaryti kišenės, kur kaupsis skysčiai. Kils uždegimas, kuris gali baigtis sepsiu – kraujo užkrėtimu.

Susiję straipsniai

Gilesnes nei pora centimetrų plėštines žaizdas ir gilius įpjovimus letenų pagalvėlėse irgi reikėtų siūti, nė nekalbant apie sužeidimus medžioklėje. Nereikia laukti, kol šuo pats išsilaižys. Taip galima netekti savo padėjėjo ar sulaukti rimtų problemų, kurios atsilieps šuns darbinio gyvenimo trukmei ir sveikatai.

Žurnalas Medžioklė. Prenumeruok Lietuvos pašte arba spaudos prekybos vietose!

LA.lv
Prašome komentuoti mandagiai, nekurstyti neapykantos ir apsieiti be keiksmažodžių.