Lietuvoje
Kasdien po vieną ar kelis babeziozės atvejus užregistruoja Jakovo veterinarijos centras Vilniuje. Veterinarė Indrė Bonevičiūtė pasakoja, kad daugiausia ligos atvejų diagnozuojama pavasarį ir rudenį, kai erkės, pernešančios ligos sukėlėją, yra aktyviausios, mažiau vasarą ir beveik niekada žiemą. Liga paplitusi visoje Lietuvos teritorijoje. Pastaraisiais metais šunys babezioze užsikrečia vis dažniau. Tokia pati situacija ir kaimyninėje Latvijoje. Jakovo veterinarijos centro vadovas Jakovas Šengautas pasakoja, kad babeziozė klinikoje pradėta diagnozuoti prieš septynerius metus. Nuo tada ligos atvejų klinikoje padaugėjo nuo 5 iki maždaug 200 per metus.
Deja, Lietuvos maisto ir veterinarijos tarnyba (MVT) nerenka statistikos duomenų apie geografinį ligos paplitimą, susirgimo atvejus ir mirtinų baigčių skaičių. Vis dėlto MVT pripažįsta, kad Lietuva yra šuninių erkių (lot. Ixodes ricinus) paplitimo zonoje ir šių nariuotakojų populiacija didelė.
Kaimyninėje Baltarusijoje ir Rusijoje iš rytų ir Kaliningrado srityje iš vakarų pusės erkių itin daug, ir labai didelė jų dalis nešioja babezijas. Šunų mirtingumo lygis šiose šalyse yra labai didelis, žmonės net vengia eiti su šunimis pasivaikščioti ne tik į mišką ar pievas, bet ir miesto parkuose, nes ir ten prie šuns gali prikibti infekuota erkė. Tačiau medžiokliniai šunys neturi pasirinkimo ir galimybės vaikščioti vien takeliais ir keliukais. Mūsų šunys yra didžiausios rizikos grupėje.
Liga
Babezijos patenka į šiltakraujo gyvūno kraują su erkės seilėmis. Inkubacijos periodas – iki trijų savaičių. Gera žinia ta, kad parazitas gali persikelti į šeimininko kraujotakos sistemą tik po to, kai erkė dvi tris dienas pasimaitina. Gydytojas J. Šengautas pasakoja, kad erkė turi atsigerti, o paskui tiesiogine prasme išvemti kraują į žaizdą, kad perduotų infekciją šuniui. Reguliariai šunį apžiūrint po pasivaikščiojimų ir medžioklės gerokai sumažėja galimybė susidurti su šia siaubinga ir labai sunkiai gydoma liga. Žinoma, reikia ir profilaktikos, bet apie tai vėliau.
Jaunos babezijų ląstelės patenka į raudonuosius kraujo kūnelius (eritrocitus). Ten parazitas numeta išorinę ląstelių dangą ir pradeda dalytis, susiformuoja vadinamasis merozitas. Eritrocitai suyra, o jų liekanos užteršia inkstų membranas, prasideda inkstų nepakankamumas, kuriam pagydyti reikia gana sudėtingos ir brangios hemodializės. Šuns kraujyje gali smarkiai sumažėti trombocitų ir taip kilti kraujo krešėjimo sutrikimų, išsivystyti sunki anemija ir atsirasti nervų sistemos sutrikimų. Kilus stipriai infekcijai kartais būna plaučių pažeidimų, panašių į tokius, kokius patiria žmonės paskutinėje maliarijos stadijoje. Galimas stiprus apsinuodijimas.
Jeigu liga vystosi lengvai, ji gali pereiti į lėtinę formą, be būdingų klinikinių simptomų. Šiame etape šuo yra infekcijos šaltinis.
Diagnozavimas
Pirmasis ligos požymis yra rudas šlapimas. Jis prasideda antrąją trečiąją dieną apsikrėtus. Tai yra tarsi garsiausias pavojaus signalas – skubiai pas veterinarą! Jeigu pavyksta laiku pastebėti pakitusią šlapimo spalvą, beveik neabejotina, kad gydymas bus sėkmingas ir lengvas. Vėliau pasirodo papildomų simptomų: bendrasis išsekimas, pagreitėjęs ir silpnas pulsas, tankesnis ir sunkesnis kvėpavimas. Gali būti ir netipinių simptomų: patinusios galūnės, raudonos lokalizuotos dėmės ant odos, dalinis ar visiškas paralyžius, judėjimo sutrikimai. Taip pat pablogėjusi bendroji savijauta: šuo atsisako maisto, greitai pavargsta, akių ir burnos gleivinės pageltonuoja, kartais pagelsta net dantys. Galutinėje ligos fazėje temperatūra nukrinta žemiau normalios ir yra 36–37 laipsniai.
Jeigu įtariate, kad šuo susirgo babezioze, nedelskite – net naktį vykite į kliniką.
Gydymas
Viskas priklauso nuo to, kaip greitai šeimininkas pastebės pirmuosius simptomus ir kreipsis į gydytoją. Jeigu žmogui šuo artimas, jis laiku pastebės, kad gyvūno šlapimas tapo daug tamsesnis. Tai hemoglobinas patenka į šlapimą ir jį patamsina.
Gydomieji preparatai sunaikina babezijas šuns kraujyje per 2–3 valandas. Sunkiausia kovoti su hemolizės, t. y. eritrocitų suirimo, pasekmėmis.
J. Šengautas pastebėjo, kad didžiųjų veislių ar tiesiog didesni šunys babezioze serga daug sunkiau. Svarbus ir gyvūno amžius bei bendra fizinė būklė. Jo praktikoje buvo atvejų, kai šeimininkai nemokėjo ir nesiėmė tinkamos babeziozės profilaktikos – šunys apsikrėtė dar kartą. Tada liga jau vystosi sunkiau.
Iš viso Jakovo veterinarijos klinikoje pasveikusių šunų yra daug. J. Šengautas pasakoja, kad veterinarai išmoko bendruoju hematologiniu bandymu nustatyti būdingus kraujo pokyčius. Nelaukdami kito bandymo, jie pradeda gydyti, kad vaistai imtų veikti. Paskui galima paimti tepinėlį vėlesniam bandymui, kad būtų galima įsitikinti, ar kraujyje nėra parazito.
Babeziozė yra lengvai gydoma liga! Lietuvoje daugiausia skiriama imizolio. Vaistai vartojami du kartus su dviejų savaičių pertrauka, kad būtų įsitikinta, jog visos babezijos žuvo. Mūsų šalyje gyvenantis parazitas yra šuninė babezija (lot. Babesia canis). Laimė, kitokių babezijos tipų mikroskopiniais tyrimais nekonstatuota, nes joms skirti vaistai neveikia.
Taigi lengviausia užmušti parazitus šuns organizme. Paskui prasideda sudėtingiausia dalis – kova su padariniais ir gyvūno būklės kontrolė, kur taikomi šiuolaikiniai metodai ir preparatai. Pagal tai, kokia intensyvi infekcija ir jos sukeltų vidaus organų žala, reabilitacija gali būti lengvesnė ar sunkesnė. Maždaug savaitę trunka iš organizmo, inkstų ir kepenų išvalyti hemolizės (eritrocitų suirimo) produktus.
Profilaktika
Anksti pavasarį reikia duoti šuniui priemonių nuo erkių. Gana gerai veikia antkakliai. Pagal asmeninę ir kitų šunų šeimininkų patirtį efektyviausias yra Foresto antkaklis, kuris gana brangus, bet veikia visą sezoną. Maždaug per dvi savaites antkaklis pradeda veikti visa jėga. Yra ir Foresto lašų, lašinamų ant šuns sprando. J. Šengautas pataria antkaklį kombinuoti su lašais – tada šuns apsaugos sistema bus visapusiškesnė. Vis dėlto jis pabrėžia, kad geriausios yra naujos kartos tabletės Bravecto ir Nexgard. Yra vienam arba trims mėnesiams skirtų tablečių, ir jos yra vienintelė priemonė nuo erkių, kurią panaudoję pacientai į Jakovo veterinarijos kliniką daugiau šiuo reikalu nebesikreipė. Tabletėse esančios medžiagos akimirksniu paralyžiuoja erkę, vos ji įsiurbia pirmąjį gurkšnį kraujo. Erkė nieko negali išvemti ir infekcija nepatenka į šuns organizmą. Paskui nariuotakojis labai greitai pastimpa.
Kad ir kokios efektyvios būtų šuns apsaugos priemonės, po medžioklės ar pasivaikščiojimo dar prieš įlipant į automobilį būtina apžiūrėti šunį ir nurinkti erkes. Taip pat patikrinkite ir savo drabužius. Be antkaklio ir lašų papildomai patariama naudoti purškiklius nuo erkių (taip pat ir sau).
Iš kur kilo babeziozė?
Tai yra šiltųjų kraštų infekcija. Teigiama, kad babeziozė iš pradžių pasirodė Lenkijoje ir paskui paplito toliau į rytus ir šiaurę, o dabar apėmė Baltijos šalis. Pagrindinė jos plitimo toliau į šiaurę priežastis yra šiltėjantis klimatas.
