Šunys

Medžioklinis šuo – tikras olimpietis0

Nuotrauka: Kataryna Šterna

Šuniui medžioklė yra sunkus darbas, reikalaujantis daug išteklių ir ištvermės. Todėl labai svarbu, kad gyvūnas būtų geros fizinės formos, teisingai šeriamas ir pasirengęs dirbti miške nesusižalodamas.

Tarp medžiotojų nuo neatmenamų laikų išlikę įvairių, kartais klaidingų nuomonių apie medžioklinių šunų auginimą ir šėrimą. Rusai turi posakį, kad geras medžioklinis šuo yra tik neėdęs šuo. Menka teisybės dalis šiame požiūryje gal ir yra, tačiau labiausiai tikėtina, kad posakis kilo iš dvarininkų laikų, kai į medžioklę eita su 50 ar 70 šunų, kur galiojo natūralios atrankos principas. Dabar yra kiti laikai ir kiekvienas medžioklinis šuo yra vertingas.
Jeigu šuniui prieš medžioklę neduosite ėsti, tai jis iš tiesų bus visąlaik aktyvus ir net piktas. Bet tai tikrai nebus šuns gailėjimas ar net rūpinimasis juo. Fiziologiškai pusryčių nepaėdusiam šuniui tikrai neužteks išteklių, kad atliktų savo užduotį. Šuo yra kaip olimpietis, kuris turi būti geros fizinės formos, kad atlaikytų didelį krūvį.

Medžioklės rūšys yra labai skirtingos, pavyzdžiui, varomojoje medžioklėje šuniui reikia didesnės jėgos ir ištvermės. Alkis šuns nesulaikys nuo medžioklės, bet tai gali baigtis mirtimi. Praktikoje būta atvejų, kai šuo miške dirba, kol parkrinta, pasibaigus paskutinėms jėgoms, o mirčiai lyg ir nėra aiškių ir paaiškinamų priežasčių. Turėkite galvoje, kad šuo medžioklėje yra taip įsitraukęs į įvykius, taip nori įtikti šeimininkui, kad šis krūvis, jeigu gyvūnas nėra tinkamai ir visavertiškai pašertas, gali baigtis bėgimu į kitus medžioklės laukus arba sukelti sunkių sveikatos problemų.

Žinoma, nereikia pereiti ir į kitą kraštutinumą, nes persiėdęs šuo miške aktyviai veikdamas taip pat gali susižaloti. Svarbu rasti aukso vidurį, o šeimininkas geriausiai žino, kaip normuoti patiekalus, kad šuo turėtų energijos ir galėtų išlaikyti aktyvumą visą dieną.

Pastebėta ir visiškai priešingų situacijų, kai šuo savo dienas praleidžia ant sofos ir į medžioklę nuvežamas porą kartų per metus. Staigaus milžiniško krūvio gyvūno organizmas tiesiog neatlaiko. Tai yra tas pats, jeigu žmogui, kasdien sėdinčiam biure prie kompiuterio, staiga lieptų apsirengti sportine apranga ir bėgti maratoną. Rezultatas mums aiškus. Tas pats tinka ir šunims.

Šunį aktyviam darbui miške reikia ruošti, pratinti prie krūvio. Šuniui du kartus per dieną reikia skirti po valandą fizinio aktyvumo. Ir tai nereiškia, kad šeimininkas sėdi ant suoliuko, o šuo loja ant kitų šunų. Gyvūnui reikia judėti, bėgioti. Jeigu šuo visą laiką vartėsi ant sofos, būtų neteisinga staiga pradėti aktyvias treniruotes. Prie fizinio krūvio reikia pratinti palaipsniui, treniruočių trukmę didinant penkiomis minutėmis per dieną. Jeigu laikomasi šių principų, šuo turės mažiau sveikatos problemų ir daugelį metų jis bus patikimas medžioklės padėjėjas.

Yra daug medžiotojų, kurie savo šunų priežiūros pagrindus įgijo praktikoje, mokydamiesi iš savo klaidų, šuniui gydyti taikydami liaudies medicinos metodus arba eksperimentuodami su žmogui skirtais vaistais, padarydami šuniui dar didesnę žalą. Pas veterinarą šuo nuvežamas, kai jau beveik per vėlu. Veterinaro pagalbos ieškotina, kai šuo pradeda atsisakyti ėdalo, ima vemti, viduriuoti. Pagalbos reikia ieškoti ir tada, kai šuo tampa apatiškas – miega, nejuda, nereaguoja į aplinką ir jeigu įtariama, kad gyvūnui skauda.

Šuo yra patikimas draugas ir puikus padėjėjas miške, bet tik tada, jeigu šeimininkas juo rūpinsis, suteiks visavertį maistą ir fizinį aktyvumą.

LA.lv
Prašome komentuoti mandagiai, nekurstyti neapykantos ir apsieiti be keiksmažodžių.