Šiuo metu pasaulyje egzistuoja aštuonios lokių rūšys bei jų porūšiai: juodasis lokys, himalajinis lokys, rudasis lokys, didžioji panda, baltasis lokys, ilgalūpis lokys, akiniuotasis lokys ir malajinis lokys. Beje, lokiai priklauso kaniforminių pošeimiui (lot. Caniformia) ir yra artimi irklakojų (lot. Pinnipedia), t. y. visų rūšių ruonių, giminaičiai. Lokiai gyvena visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą ir Australiją.
Baltijos šalyse lokiams atstovauja rudasis lokys (lot. Ursus arctos), kuris nėra didžiausias tarp porūšių. Svoris gali svyruoti nuo 100 iki 680 kg. Kūno ilgis 1,7–2,8 m, aukštis ties ketera – 90–150 cm. Patelės yra 38–50 proc. mažesnės nei patinai.
Skirtingų porūšių gyvūnų ūgis ir svoris skiriasi, mažiausias yra sirinis rudasis lokys (lot. Ursus arctos syriacus), kiek didesnis yra eurazinis rudasis lokys (lot. Ursus arctos arctos), šio porūšio patelė sveria apie 90 kg. Dar didesni yra grizlis (lot. Ursus arctos horribilis) ir sibirinis rudasis lokys (lot. Ursus arctos collaris). Didžiausi porūšiai yra kodjakinis rudasis lokys ir kamčiatkinis rudasis lokys (lot. Ursus arctos beringianus). Vienas sumedžiotas kodjakinis rudasis lokys (lot. Ursus arctos middendorffi) svėrė 1100 kg. Beveik tokio pat dydžio kaip kodjakinis rudasis lokys yra baltasis – didžiausias iš lokių.
Na, o kaip greitai lokys gali bėgti? Kad būtų galima įsivaizduoti, reikia pažvelgti į geriausio bėgiko Usaino Bolto pasiekimus. Pavyzdžiui, 2009 metais varžybose Berlyne sportininkas pasiekė 100 metrų sprinto pasaulio rekordą, šią distanciją įveikęs per 9,58 s. Maksimalus bėgiko greitis buvo 44,7 km/h. Tai šešiolika kilometrų per valandą greičiau nei didžiausias vidutinio žmogaus greitis. O maksimalus rudojo lokio bėgimo greitis yra 56 km/h. Juodasis lokys bėga 48 km/h greičiu, o tai vis tiek yra daugiau, nei gali greičiausias žmogus. Taip pat reikėtų pažymėti, kad sprinteris gali išlaikyti maksimalų greitį tik sekundę ar dvi, o lokys tokį greitį sugeba išlaikyti du tris kilometrus nepriklausomai nuo to, ar bėga įkalnėn, ar nuokalnėn.
Greičiausių lokių TOP
Rudasis lokys, kurio populiacija šiuo metu auga ir pas mus, bėga 56–60 km/h greičiu.
Šiaurės Amerikos juodasis lokys, gausiausia pasaulyje rūšis, išvysto 48–50 km/h greitį.
Malajinis lokys – mažiausias lokys, jo gimtinė yra Pietryčių Azijos atogrąžų miškai, gyvena medžiuose. Didžiausias jo greitis yra 48 km/h.
Akiniuotasis lokys – vienintelė išlikusi rūšis, kurios gimtinė yra Pietų Amerika (tiksliau, Pietų Amerikos Vakarų Andų kalnai), daugiausia žolėdis. Akiniuotieji lokiai gali išvystyti 48 km/h greitį.
Himalajinis lokys – šiek tiek mažesnis nei amerikinis juodasis lokys ir gyvena medžiuose. Himalajiniai lokiai gali bėgti 40–45 km/h greičiu.
Baltasis lokys – daugiausia gyvena teritorijose netoli poliarinio rato. Tai didžiausias pasaulyje lokys ir didžiausias sausumos plėšrūnas. Baltieji lokiai gali įsibėgėti iki 40–45 km/h.
Didžioji panda – gimtinė – Kinija, minta beveik vien bambuko ūgliais. Maksimalus greitis – 32–35 km/h.
Ilgalūpis lokys – gimtinė – Indijos subkontinentas, minta vaisiais, skruzdėlėmis ir termitais. Gali bėgti 32–35 km/h greičiu.
Daugiau apie ruduosius lokius
Pasaulyje yra apytikriai 200 tūkst. rudųjų lokių. Didžiausia populiacija yra Rusijoje – ten gyvena apie 120 tūkst. šių gyvūnų.
Europoje rudųjų lokių daugiausia yra Rumunijoje – maždaug 6000, nors, remiantis naujausiais duomenimis, ten gyvena daugiau nei 7000 lokių. Po jos eina Švedija, kurioje skaičiuojama 3000 gyvūnų populiacija. 2000 rudųjų lokių gyvena Suomijoje, 1100 – Estijoje ir apie 100 – Norvegijoje. Dideles populiacijas taip pat galima rasti ir Slovakijoje (apytikriai 1200), Bosnijoje ir Hercegovinoje, Kroatijoje (1200), Slovėnijoje (1100), Šiaurės Makedonijoje, Bulgarijoje, Lenkijoje, Turkijoje ir Gruzijoje.
2018 metais parengtame rudųjų lokių rūšies apsaugos plane nurodyta, kad Latvijoje tuo metu buvo 20–50 lokių. Prieš porą metų mokslininkai pripažino, kad šių gyvūnų skaičius gali siekti ir 70–100. Lokius nuolat miško kameromis stebintys medžiotojai įsitikinę, kad jų yra dar daugiau. Ir pas mus, Lietuvoje, lokiai vis dažniau užfiksuojami miško kameromis ar netgi netyčia susidūrus akis į akį.
Lokys yra teritorinis gyvūnas ir jam reikalingas didelis gyvenamasis plotas, tačiau, kaip rodo rytinės kaimyninės šalies patirtis ir pastarojo meto nelaimės su dviem paaugusiais lokiais Vidžemėje, kur juos šėrė turistai, lokys yra lanksti rūšis ir gali priprasti gyventi gana netoli žmonių gyvenamųjų vietų ir veiklos teritorijų. Vadinasi, mums reikia suprasti, kad susitikimas su lokiu yra įmanomas, kad reikia pažinti šį gyvūną ir žinoti, ką daryti, kad apsisaugotume nuo užpuolimo.
Ką daryti sutikus lokį? 10 patarimų
Nustatyta, kad rudojo lokio bėgimo greitis bėgant nuo pavojaus ar vejantis grobį svyruoja nuo 56 iki 64 km/h, plėšrūnas tokį greitį gali išlaikyti kelių šimtų metrų distancijoje.
1. Susidūrus su lokiu svarbiausia išlikti ramiam ir nepanikuoti.
2. Lipimas į medį įvarys žmogų į aklavietę. Skirtingai nuo kitų, rudasis lokys kaip rūšis išsivystė aplinkoje be medžių, bet tai nereiškia, kad jis nemoka jais laipioti. Dėl tvirtų letenų su 7–10 centimetrų ilgio nagais lokys puikiai ir greitai gali užsiropšti medžio kamienu bėgdamas nuo grėsmių, žaisdamas ar medžiodamas.
3. Jokiu būdu negalima šerti lokio. Kai gyvūnas pripranta gauti maisto, supranta, kad žmogus jam nepavojingas. Mūsų šalyje tikrai taip yra, nes ši rūšis yra saugomų sąraše, lokio baimė žmonėms dingsta. Jei apylinkėje pastebėti lokiai, niekada nepalikite maisto lauke, o šiukšlių konteinerį laikykite užrakintą. Užteks vieno karto, kad lokys pradėtų grįžinėti ten, kur rado ko nors ėdamo.
4. Lokio labai gera klausa. Vaikščiojant gamtoje rekomenduojama retkarčiais padainuoti ir kalbėti, net jei esate vienas. Jei jūsų vietovėje buvo aptikta lokių buvimo požymių, į gamtą geriau eikite su kompanionu. Grybaujant galima naudoti palyginti garsiai įjungtą radiją. Drąsiai stokite ant sausų šakų. Jų traškėjimas signalizuos lokiui, kad artėja žmogus. Bet koks žmogaus keliamas triukšmas lokiui duos laiko nueiti ir išvengti susitikimo su ruduoju.
5. Jei miške matote lokio jauniklių, jums gresia rimtas pavojus. Netoliese būtinai yra jų motina, kuri gins savo vaikus. Jokiu būdu negalima prie jauniklių artintis, jų fotografuoti. Geriausia – lėtai trauktis atbulomis ta kryptimi, iš kurios atėjote. Jei netyčia atsidursite tarp motinos ir jos jauniklių, lokė greičiausiai puls pavojaus šaltinį.
6. Lokys guolį įprastai suka nuo rugsėjo iki lapkričio. Jis gali būti po didele egle, po nuvirtusiu medžiu, ant kalvos ar natūraliame urve. Jei jūsų šuo rado lokio guolį, judėkite tolyn ir bandykite jį pasišaukti. Jei lokys pabunda ir puola, žmogui gresia didelis pavojus, bet šuniui – dar didesnis. Lokys greičiausiai nukreips dėmesį į šunį ir žmogus turės laiko pasišalinti. Tikimybė, kad šuo žus, yra labai didelė. Ypač, jei tai ne medžioklinis šuo, neužtektinai vikrus ar energingas. Nors, jei kalbėtume apie gyvūnų bėgimo greitį, šuo gali pabėgti nuo meškos, nes sprinte, priklausomai nuo veislės, šuns bėgimo greitis yra 45–70 km/h.
7. Radus lokio sumedžiotą gyvūną, reikia pasišalinti. Plėšrūnas paprastai yra kažkur netoliese ir gali pulti gindamas savo grobį. Lokiai dažnai užkasa grobį ir grįžta prie jo vėliau. Bet kokiu atveju turite būti labai atsargūs ir būtina kuo greičiau pasišalinti.
8. Didžiąją metų dalį lokys keliauja iš vienos vietos į kitą tamsoje arba prieblandoje. Vasarą ir ankstų rudenį jį galima sutikti ir dieną uogynuose bei avižų laukuose. Todėl dažniausiai su šiuo stambiuoju plėšrūnu susiduria ne medžiotojai, o grybautojai ir uogautojai. Einant rinkti miško gėrybių, rekomenduojama neštis radiją ar eiti su draugais ir garsiai kalbėtis. Tada lokys net nesiartins. Negalima fotografuoti lokių ir siūlyti jiems ko nors ėsti. Jokiu būdu nepalikite maisto miške. Lokys greitai supras, kad iš turistų ar uogautojų, grybautojų gali gauti maisto, nebebijos ir vis drąsiau artinsis prie kiekvieno žmogaus. Jei sutinkate lokį ir esate priversti trauktis, nepalikite surinktų uogų ir grybų. Lokys supras, kad žmogus su pintine yra maisto šaltinis…
9. Vietose, kur buvo pastebėta lokių, neleiskite šuniui bėgioti palaidam ir be priežiūros. Laisvai klajojantis šuo anksčiau ar vėliau susidurs su lokiu. Jei išgirdote piktą šuns lojimą ir kovos triukšmą,, traukitės šalin ir bandykite rasti atviresnę vietą. Kai šuo bėgs nuo lokio, jis ieškos apsaugos pas žmogų, o plėšrūnas gali sekti paskui. Jei būsite atviroje vietoje, didesnė tikimybė, kad meška neišlįs iš medžių priedangos. Be to, galėsite geriau sekti tai, kas vyksta.
10. Lokys įspėja atsistodamas ant užpakalinių kojų ir prieš puldamas garsiai riaumoja. Lėtai atsitraukite ir kalbėkitės su lokiu ramiu tonu. Jei įmanoma, atsitraukite ne tiesiai šalin, o įstrižai. Klykiantį ir garsų balsą lokys supranta kaip agresiją. Nemojuokite rankomis, o laikykite jas prie šonų, kad atrodytumėte didesnis. Nežiūrėkite lokiui į akis. Gyvūnams akių kontaktas reiškia kvietimą kautis. Nelipkite į medį, nes lokys tai daro daug vikriau ir greičiau nei jūs.
Jei vis dėlto atsitinka blogiausia ir lokys užpuola, atsigulkite vaisiaus poza, saugodami pilvą, kaklą ir galvą. Apsimeskite mirusiu. Bėgti nėra prasmės, nes lokys vis tiek yra greitesnis.
Naująjį žurnalo numerį jau galima įsigyti spaudos vietose ir internete!
Prenumeruokite žurnalą tiesiogiai internetu!
