Vienas efektyviausių būdų žvėrių skaičiui mažinti, taip pat viena tradiciškiausių ir populiariausių visų laikų medžioklės rūšių. Ji patraukli tuo, kad tai proga susitikti su draugais, kartu pasėdėti, pasidalyti patirtimi su bendraminčiais, be to, su kolektyvu greičiau ir lengviau ne tik ištraukti iš miško laimikį, bet ir paskui jį apdoroti. Medžioklės su varovais tema yra labai plati, apie ją kitomis kalbomis surašytos ištisos knygos, nes ji apima labai daug veiksmų: nuo kvartalo įrengimo, stovimųjų bokštelių pastatymo iki gyvūnų pagerbimo. Vokiečiai ir prancūzai į šernų medžioklę su varovais žiūri kone moksliškai.
Žiemą, aišku, medžioklę su varovais surengti lengviau, nes šernus kvartale galima sėkmingai apsupti pagal pėdsakus sniege, o ne vien spėlioti, kurioje miško dalyje jie yra. Tada vienas varovas su šunimi gali eiti kvartale paskui šernų pėdsakus, ir jiems greitai pavyks juos išvaryti, nesukeliant didžiulio sambrūzdžio miške. Medžioklėje su varovais svarbūs geri šunys, kurie išjudintų šernus iš jų slėptuvių, o žmogus jų buvimo visiškai nepajustų.
Vienas svarbus patarimas, kurio daugelis kolektyvų nesilaiko: jeigu naudojami medžiokliniai šunys, kvartalą varyti reikia prieš vėją.
Tarkime, laikos randa gyvūnus viršutine uosle, ir jeigu vejamasi prieš vėją, šunys laimikį randa greičiau. Daugelis medžiotojų neretai piktinasi, kad per medžioklę su varovais didelės ir stiprios laikos pagauna jauniklius, juos sudrasko ir palieka, geriausiu atveju šunų šeimininkas spėja prieiti ir nutraukti šerniuko kančias.
Tam tikra prasme naudoti tokių agresyvių medžioklinių šunų neleidžia medžioklės etika, nes, pirma, tai yra kolektyvinė medžioklė, tad kokia prasmė medžiotojams stovėti kvartale, jeigu laimikis papjaunamas kvartale? Antra, tai labai žiauru gyvūno atžvilgiu, be to, dažnai šunys sudrasko jauniklių užpakalines kojas, sugadina pačią vertingiausią žvėrienos dalį.
Medžioklė su varovais paprastai susijusi su dviem problemomis. Pirma, per medžioklę su varovais, kai gyvūnas juda, sunku atskirti, kas yra kas. Antra, svarbiausias dalykas, kuris padaro medžioklę su varovais visiems džiaugsmingu įvykiu, yra griežtas saugumo reikalavimų laikymasis. Be jo medžioklė virsta chaosu, kuriame kas nors gali ir nukentėti.
Situacijose, kai kvartale daug šunų ir varovų, šernų kaimenė gali būti išardyta, tad neretai šernės eina vienos ir dažnai būna sumedžiojamos kaip šernai. Taip pat neretai pirmoji iš kaimenės krinta šernė, iškišusi nosį iš miško. Vis dėlto viskas priklauso nuo medžiotojų klubo tradicijų, plotų tvarkymo tikslų ir nustatytų kriterijų.
Kai kurie klubai griežtai laikosi nustatytų šernų medžioklės principų, bausdami suklydusius, kitur kiekvienas medžioja pagal savo supratimą ir sąžinę. Pagal medžiotojų klubo tikslus, medžioklę su varovais galima rengti kas savaitę ar tik kelis kartus per sezoną. Per medžioklę su varovais galima rinktis medžioti tik pernykščius šerniukus, galima ir medžioti viską iš eilės. Jeigu siekiama apriboti šernų skaičių, ruduo yra laikas, kada galima medžioti bet kokį šerną. Jeigu siekiama gauti trofėjų, reikia laikytis kitų principų ir per medžioklę su varovais.
Medžioklės su varovais pliusai:
– efektyvus populiacijos kontrolės būdas,
– kolektyvinis renginys su tradicijomis,
– kolektyvui lengviau apdoroti sumedžiotus šernus.
Medžioklės su varovais minusai:
– labai trikdo medžioklės apylinkę,
– sunku atskirti, kas medžiotina,
– svarbi organizacija, priešingu atveju renginys virsta chaosu.
Naujas žurnalo „Medžioklė“ numeris jau išėjo!
