Ketvirtadienį išėjusią pasivaikščioti pliažu poilsiautoją Justiną šokiravo pamatytas vaizdas – vandenyje ji aptiko gal 5 ar 6 kritusius šerniukus. Tai, kad reiškinys – neįprastas, pripažino ir Palangos komunalininkai, į vietą iškvietę „Nuaro“ darbuotojus. Tiesa, šie surinkti kritusių gyvūnų negalėjo – draudžia įstatymas. Prireikė veterinarijos tarnybos specialistų. Iš viso rastos 8 gaišenos.
„Palangoje kone kas 100 metrų Baltijos jūroje padvėsę šernai“, – tokią žinutę 15min atsiuntė skaitytoja Justina.
Kaip žurnalistei teigė poilsiautoja, ketvirtadienį apie 13–14 valandą ji išėjusi pasivaikščioti pliažu. Basanavičiaus gatve pasiekusi tiltą, ji pasuko kairėn. „Iš viso nuėjau pliažu nuo tilto gal 3 kilometrus. Radome besivoliojantį kritusį ruonį (Justina atsiuntė redakcijai tai įrodantį vaizdo įrašą – aut. past.), o šernų lavonai, gal 5 ar 6, mėtėsi kas 100 ar 200 metrų. Visi nudvėsę, visi vandeny. Atvažiavome pailsėti, išėjome pasivaikščioti, o žiūrime, kad per lavonus reikia eiti. Keista, kodėl nesurenka? Juk netoli tilto. Daug žmonių bus matę“, – stebėjosi Justina.
UAB „Palangos komunalinis ūkis“ direktorius Gediminas Valinevičius 15min patvirtino šerniukų kritimo Palangos pliaže faktą. Pasak jo, iš pradžių buvo pranešta apie vieną šerniuką, vėliau, – kad kritusių gyvūnų yra ir daugiau. „Išskirtinis atvejis, kad vienu kartu tiek kritusių rastume“, – pripažino G.Valinevičius, spėjęs, kad šerniukai galėję kristi po to, kai atsiskyrė nuo bandos ir pasimetę puolė į vandenį.
„Palangos komunalinio ūkio“ direktoriaus teigimu, paplūdimyje kritę ruoniai – gana įprastas reiškinys, pasireiškiantis gal kartą per mėnesį, dažniausiai – pavasarį. Tačiau kritę šerniukai – kažkas naujo. Apie radinį buvo pranešta UAB „Nuaras“, kurie su Palangos savivaldybe yra sudarę sutartį dėl kritusių gyvūnų surinkimo.
Kaip 15min teigė „Nuaro“ direktorė Jurgita Gustaitienė, Palangos pliaže buvo aptikti gal 8 kritę šerniukai. Tačiau jei gyvūnai yra kritę, už tai atsakinga būna Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), nes kritimą nulėmė, tikriausiai, kažkoks virusas.
„Turite klausti veterinarijos tarnybos, nes mes negalime prie šernų liestis dėl galimo Afrikinio kiaulių maro. Buvom nuvykę į vietą, iškvietėme veterinarijos tarnybą. Kritusių ruoniukų dar neradome“, – nukreipė J.Gustaitienė.
Tikėtina, kad sirgo
„Pirmą žinutę apie galimai Smiltynėje nugaišusį šerniuką ar šerną gavome šiandien ryte. Iš viso rastos 8 gaišenos, apie ruonius nieko negalime pasakyti – tai Aplinkos apsaugos departamento rūpestis“, – teigė VMVT atstovas spaudai Rosvaldas Gorbačiovas.
Į vietą veterinarijos tarnybos atstovai vyko kartu su medžiotojais. Paimti tyrimai – bus siekiama išsiaiškinti, ar kritę šernai buvo paveikti Afrikinio kiaulių maro, ar ne. „Tyrimų rezultatai turėtų būti gauti per parą ar dvi. Medžiotojai gaišenas išvežė utilizuoti. Vaizdas tikrai nėra įprastas. Įprastai gyvūnai nelenda į vandenį.
Retas atvejis. Dėl ko jie taip elgėsi, galime tik spėlioti. Gali būti, kad jie buvo sergantys. Sergantys gyvūnai karščiuoja, nori atsivėsinti, juos troškina. Galbūt dėl to brido į jūrą. Bet tai tik spėlionės. Vakarų Lietuvoje vis dar tarp šernų pasitaiko Afrikinio kiaulių maro atvejų“, – teigė R.Gorbačiovas. Medžiotojai, anot jo, teigia, kad Kretingos rajone šernų populiacija yra pakankamai didelė.
Naujas žurnalo „Medžioklė“ numeris jau išėjo!
