Afrikinis kiaulių maras (AKM) toliau plinta. Šiemet jau nustatyta naujų infekcijos židinių kiaulių fermose ir gamtoje. Statistiniai duomenys rodo, kad liga trauktis nesiruošia. Medžiotojams, kiaulių augintojams ir Maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) atsikvėpti dar anksti.
Pagal oficialią VMVT statistiką, praėjusiais metais AKM buvo nustatytas 244 kiaulių laikymo vietose ir 384 šernams (220 nugaišusių ir 164 sumedžiotiems individams) 37 šalies rajonuose. Šių metų liepos viduryje teigiami AKM atvejai jau buvo nustatyti 146 kiaulių auginimo vietose bei 451 šernui (394 nugaišusiems ir 57 sumedžiotiems individams) 26 rajonuose.
Apibendrinusi apskaitos duomenis, VMVT išskyrė kelis padidėjusios užsikrėtimo rizikos rajonus: Kretingos r. sav., Skuodo r. sav., Telšių r. sav., Tauragės r. sav., Jurbarko r. sav., Šakių r. sav., Pagėgių sav., Kauno r. sav., Jonavos r. sav., Kaišiadorių r. sav., Molėtų r. sav., Širvintų r. sav., Šalčininkų r. sav., Zarasų r. sav.
Foto Naujausių atvejų žemėlapis
AKM LT šernuose 2014-2022 metai
Medžioklės strategija, kovojant su AKM
Oficialių institucijų ir medžiotojų nuomonės dėl AKM situacijos ir kovos su liga metodų skiriasi. Investuota daug lėšų ir pastangų, siekiant įtikinti vis dar abejojančius AKM tikrumu ir grėsme, dėl kurių, norint išsivaduoti iš šio nepaprastai užkrečiamo viruso, būtina sumažinti šernų populiaciją iki minimumo.
VMVT pozicija kovojant ir likviduojant AKM virusą pagrįsta šernų populiacijos reguliavimu, gaišenų rinkimu, sunaikinimu ir biologinės saugos taisyklių laikymusi. Pernai ši koncepcija pristatyta medžiotojų bendruomenę vienijančioms organizacijoms (draugijoms ir sąjungoms) ir Aplinkos apsaugos ministerijai. Tokiam planui nebuvo pritarta. Šiais metais dar kartą pristačius susidariusią AKM situaciją sulaukta dviejų didžiausių organizacijų (draugijų) pritarimo.
Vienas svarbiausių uždavinių – operatyviai likviduoti šernų gaišenas ir sutvarkyti radimo vietą
AKM dar niekada nebuvo taip plačiai paplitęs. Virusas jau nustatytas beveik visuose žemynuose. Ši užkrečiama liga ne tik naikina ištisus kiaulių ūkius, tačiau dėl prekybos apribojimų gali pridaryti ir didelių ekonominių nuostolių.
Europoje AKM dažnai plinta per šernus, o ligų plitimą laukinėje faunoje ypač sunku suvaldyti. Pagrindinė ir efektyviausia priemonė, siekiant užkirsti kelią AKM virusui, yra greitas užsikrėtusio šerno gaišenos suradimas ir utilizavimas.
Siekdami atrasti įrankius, kurie optimizuotų šernų gaišenų paiešką ir suteiktų rekomendacijas šalims, kuriančioms šernų gaišenų paieškos strategijas, Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) kartu su Barselonos autonominio universiteto (Ispanija) modeliavimo ekspertais bei Lietuvos VMVT ligų kontrolės specialistu dr. Mariumi Masiuliu atliko tyrimą.
Pirmą kartą, taikydami matematinį modulį, specialistai išanalizavo beveik 22 tūkst. AKM užkrėstų šernų gaišenų, rastų 2017–2021 m. Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Vokietijoje ir Serbijoje. Tyrimo išvados parodė, kad šernai dažniausiai nugaišta labai panašias gamtines sąlygas turinčiose vietovėse – sunkiai prieinamose ir tankiai apaugusiose, drėgnose ir saulės neapšviestose vietose.
„Vienintelė galimybė suvaldyti ligos plitimą yra kuo greičiau rasti ir sunaikinti šernų gaišenas po AKM patekimo į naują teritoriją, pašalinant viruso šaltinį. Šio tyrimo išvados ir duomenys leis šalims, kurios jau susiduria su viruso plitimu laukinėje gamtoje, greičiau ir tikslingiau ieškoti gaišenų, susikurti efektyvią paieškų strategiją, atsižvelgiant į savo šalies gamtines sąlygas“, – teigė tyrimo dalyvis dr. M. Masiulis.
Pasak FAO gyvūnų sveikatos pasirengimo eksperto Marko Hovario, remiantis šiuo moksliniu tyrimu, radus AKM užkrėstą šerną, optimali strategija turėtų būti per savaitę apieškoti vietovę dviejų kilometrų atstumu nuo surastos gaišenos. Kaip ir parodė duomenų sugretinimas, didžiausia tikimybė rasti AKM užkrėstų šernų gaišenų yra perėjimuose tarp miško ir krūmynų bei žaliosiose miesto teritorijose ir mišriose miško zonose.
Šio darbo rezultatai paskelbti recenzuojamame žurnale, kuriame pateikiama vertingų rekomendacijų šalims ir medžioklės plotų naudotojams, kaip sukurti šernų gaišenų paieškos strategiją ir kaip greičiau rasti ir saugiai sunaikinti AKM užkrėstų šernų gaišenas: https://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/tbed.14504
Ar medžiotojai sumedžioja pakankamai šernų?
Visų Baltijos valstybių specialistai sutaria, kad AKM galima sulaikyti tik kiek įmanoma sumažinus šernų. Pastaruosius dvejus trejus metus pastebimas šių gyvūnų skaičiaus augimas. Tai rodo apskaitos duomenys ir sumedžiotų šernų skaičius.
Matant, kaip AKM virusas plinta ar cirkuliuoja ten, kur jau buvo nustatytas anksčiau, medžioklės apimtys yra nepakankamos. Šernų medžioklė yra neribojama, galima medžioti ištisus metus neribojant lyties ir amžiaus.
Vertinant šernų sumedžiojimo lygį, pastebimas jo didėjimas – tai susiję su šernų populiacijos gausėjimu. Todėl siekiant likviduoti AKM virusą, reikia mažinti šernų populiaciją didinant jų medžioklės apimtis.
Foto (tabula) Sumedžioti ir nugaišę šernai
VMVT specialistai ragina medžiotojus objektyviai vertinti situaciją ir toliau mažinti šernų skaičių. Tai ypač svarbu rajonuose, kuriuose šiuo metu nuolat nustatoma naujų užsikrėtimo atvejų kiaulių fermose ir gamtoje.
Intensyvesnė medžioklė kai kuriuose rajonuose leistų sumažinti šernų populiaciją bei AKM viruso koncentraciją ir plitimą.
Kas labiausiai padeda kovojant su AKM?
Šernų gaišenų surinkimas ir sunaikinimas
Intensyvus šernų populiacijos mažinimas
Jaukinimo vietų įrengimas užkrėstos teritorijos miškų masyvuose
Biologinio saugumo laikymasis medžioklės ir sumedžioto šerno dorojimo metu ir baigus ją
Atsakingas medžioklės svečių lankymasis
Svarbu žinoti medžiotojams
Kiek mokama už šerno gaišenos suradimą ir vietos sutvarkymą?
Kartkartėmis žurnalo redakcija sulaukia klausimo, ką daryti radus nugaišusį šerną.
VMVT specialistai aiškina, kad apie surastą šerno gaišeną privalo pranešti kiekvienas Lietuvos gyventojas, ne tik medžiotojas.
Asmuo, suradęs šerno gaišeną, privalo informuoti VMVT ir pranešti radimo vietą ar koordinates, ar parodyti VMVT inspektoriui gaišeną. VMVT inspektorius atrenka šerno gaišenos mėginį ir išsiunčia į laboratoriją AKM tyrimui.
Radęs gaišeną asmuo gali pranešti pagalbos telefonu 112, VMVT visą parą veikiančiu nemokamu telefonu 8 800 40 403, Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai, teritoriniam VMVT padaliniui.
Šerno gaišeną radęs asmuo užpildo nustatytos formos prašymą ir pateikia VMVT. Už vieno šerno gaišeną mokama 30 eurų išmoka. Pinigai už surastą šerno gaišeną, nepriklausomai nuo tyrimo rezultatų, yra pervedami į prašyme nurodytą sąskaitą.
Šernų gaišenas, vadovaujantis Medžioklės taisyklėmis, sunaikina medžiotojai, kurių medžioklės ploto vienete jos buvo rastos. Medžiotojų būrelio nariai privalo sutvarkyti vietą, kur buvo atrastas nugaišęs šernas. Už šį darbą medžioklės plotų naudotojai taip pat gauna atlygį. Jei šernas atrastas kurio nors vietinio medžiotojų būrelio atstovo, už vietos sutvarkymą mokama 30 eurų, o jei apie atradimą pranešė su konkrečiu medžioklės plotų naudotoju nesusijęs asmuo, klubas už vietos sutvarkymą gauna 20 eurų.
Kiek laiko išgyvena AKM virusas?
Šaldytoje mėsoje – metų metus
Kraujyje ir subproduktuose – 3 mėnesius ir ilgiau
Išmatose – ilgiau nei savaitę
4 °C temperatūroje laikomoje mėsoje virusas išgyvena 150 dienų
Sausame sūdytame kumpyje – 140 dienų
Kaip kreiptis dėl mokėjimo?
Asmuo, siekiantis gauti išmoką, VMVT teritoriniam padaliniui, kurio kontroliuojamoje teritorijoje rado ir (arba) sutvarkė šerno gaišeną, elektroniniu būdu ar tiesiogiai turi pateikti prašymą. Prašymas už praėjusį mėnesį turi būti pateiktas iki einamojo mėnesio 15 d.
Prašyme turi būti nurodyta pranešimo pateikimo VMVT ar jos teritoriniam padaliniui data, radimo data ir vieta ar koordinatės. Jeigu prašymą teikia medžioklės plotų naudotojas, prašyme be kitų duomenų turi būti nurodyta šerno gaišenos sutvarkymo data, būdas, vieta. Šį prašymą gali pateikti tik tas asmuo, kuris pranešė apie rastą šerno gaišeną ir (arba) sutvarkė šerno gaišeną.
VMVT išmokas asmenims išmoka per 60 kalendorinių dienų nuo dokumentų iš VMVT teritorinių padalinių gavimo dienos, pervesdama valstybės biudžeto lėšas į asmens nurodytą einamąją sąskaitą.
Naujas žurnalo „Medžioklė“ numeris jau išėjo!
