Rinkdami Latvijos populiacijos genomo informaciją, mokslininkai atrado įdomių faktų apie latvius ir lietuvius, pavyzdžiui, apie medžiotojo-rinkėjo geno buvimą, kuris šiuolaikinėje Europos bendruomenėje yra retas, Latvijos radijo laidoje „Žinomas nežinomybėje“ sakė Latvijos biomedicininių tyrimų ir studijų centro mokslinės tarybos pirmininkas Jānis Kloviņš.
Reikšmė medicinoje
Genetika didžiąja dalimi reguliuoja mūsų gyvenimą, tai yra nulemia, kokia stipri bus mūsų sveikata, taip pat ar ir ką paveldėsime iš ankstesnių kartų. Be to, svarbu ne tik mūsų individuali genetika, bet ir tai, koks yra didesnės populiacijos genomas.
Prenumeruokite žurnalą tiesiogiai internetu!
Šiuo metu Latvijos gyventojai kviečiami dalyvauti mokslinių tyrimų projekte, kuris leistų Europos masto mokslininkams gauti duomenis apie kelių šalių gyventojų genomą, jo ryšį su tam tikromis ligomis, o tai savo ruožtu padėtų plėtoti sveikatos apsaugą ir planuoti ligų prevencines priemones.
“Ne paslaptis, kad genomo tyrimai vyksta intensyviai ir labai ilgai. Yra šalių, kur ši genomo pagrindu sukurta medicina vystosi greičiau, ir yra šalių, kur tai vyksta lėčiau. Jei kalbėtume apie vaistus, tai nebūtų didelė nelaimė, nes nebūtina gaminti vaistus kiekvienoje šalyje, užtenka, kad tai vyksta vienoje. Mes galime juos eksportuoti vaistus į kitą šalį. Su genomu kiek kitaip. Nors Europoje visi esame palyginti panašūs, vis tiek esame skirtingi“, – sakė Klounas.
Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, vėžio terapija, kurią būtų galima sėkmingai panaudoti Vokietijoje, pirmiausia ištyrus genomo mutacijas, kurios sukelia vėžį, tiesiog negali būti perkelta į kitas šalis, kuriose ligos vystymosi genetika gali būti šiek tiek kitokia.
„Būtent tai ir sukūrė poreikį Europoje pagaliau sukurti supratimą apie skirtingų Europos šalių, tautybių ir tautybių gyventojų genomą, kad būtų sukurta nuoroda, kurią būtų galima panaudoti tiek moksliniams tyrimams, tiek medicinai.
Visai gali būti, kad genetinės priežastys, lėmusios vieną ar kitą negalavimą, šiek tiek skiriasi ir vaistų požiūriu vienos šalies gyventojams gali prireikti vienų vaistų, o kitos šalies gyventojams – kitų“, – aiškino. Kloviņš.
Nėra taip, kad genomo tyrimai Latvijoje iki šiol nebuvo vykdomi, tačiau Kloviņš pripažino, kad šioje srityje esame šiek tiek atsilikę. Latvijoje dar esame tyrimų lygyje, o kitos Europos šalys, ypač Suomija ir Olandija, įgytas žinias jau taiko medicinoje.
„Ten genominė informacija vis plačiau naudojama ir praktinėje medicinoje, ji yra labiau prieinama, genetiniai tyrimai taip pat daug labiau prieinami gydant retas ligas ir vėžį, o jau pradedami naudoti ir sergant dažnesnėmis ligomis, taip pat vaistų vartojimo ir visos kitos medicininės priežiūros“, – atkreipė dėmesį Klovinas.
Kiek genai įtakoja mūsų išvaizdą, protą ir sveikatą? Profesorius paaiškina
Kas įdomiausia – surinkę iki šiol Latvijos gyventojų gautus genomo duomenis, mokslininkai sužinojo įdomų atradimą apie latvius ir lietuvius. Pasirodo, per tūkstantmečius mūsų genomas vis dar turi senovės medžiotojų-rinkėjų kultūros pėdsakus.
Medžiotojai-rinkėjai neužsiėmė žemdirbyste ar maisto auginimu, o medžiojo, žvejojo, rinko valgomus augalus, uogas ir grybus. Moterys taip pat apdirbdavo sumedžiotų žvėrių odas ir gamindavo keramiką, vyrai – reikalingus akmeninius, medinius ir kaulinius įrankius.
“Kiekvieno šiandien gyvenančio žmogaus genomas yra tarsi dėlionė ar pazlas, susidedanti iš daugybės gabalėlių. Kiekviena iš tų gabalėlių turi tam tikrą kilmę. Ji neatsirado mūsų kūne iš niekur, atkeliavo pas mus per kelis protėvius, kelias kartas. Šiuolaikinė bioinformatika ar skaičiavimo technika leidžia išardyti kiekvieno žmogaus galvosūkį ir sudėti su tūkstančio kitų galvosūkiais. Tada kompiuteris surenka šias dėliones ne pagal žmonių krūvas, o pagal kilmę“, – aiškino Kloviņš.
Šiuo metu Europos mokslininkai jau suskirstė keletą senovinių genų grupių. Yra vadinamieji Anatolijos ūkininkai arba tie, kurie su žemės ūkiu įžengė į visą Europą. Yra Jamnajos, arba stepių, žmonių, kurie senovėje daugiausia buvo Ukrainos stepėse, bet ilgainiui išplito visoje Europoje.
“Tai senoviniai elementai, labiau tiesiogiai susiję su žemdirbyste, tačiau buvo nemažai ir medžiotojų, kurie vertėsi medžiokle ir rinkimu. Yra keletas tokių populiacijų. Viena iš jų yra vakarų medžiotojai rinkėjai, kurie iš esmės kažkada iki žemės ūkio iškilimo dominavo Europa. Jie pamažu buvo išstumti, ir buvo toks požiūris, kad taip, mes matome šį elementą Europos genome, bet jis labai mažas. Dabar, kai tiriame patį Latvijos genomą, matome kad tai iš tikrųjų yra dominuojanti galvosūkio versija mūsų pačių, latvių genomuose“, – atskleidė Kloviņš.
Mokslininkai pradėjo jį tyrinėti ir lyginti su kaimyninėmis šalimis, ir išsiaiškino, kad praktiškai lygiai tiek pat šio medžiotojo-rinkėjo geno turi ir lietuviai.
„Taigi mes, latviai ir lietuviai, tikriausiai čia kažkaip prisiglaudėme nuo didžiųjų migracijų, smogusių Europą mezolite, kai iš šiuolaikinės Turkijos ar stepių regionų atvyko daugiau žmonių, su savo įgūdžius ir genomą“, – atkreipė dėmesį Kloviņš.
Šis atradimas nereiškia, kad mūsų genomas yra keistas ar labai skiriasi nuo likusios Europos, tačiau tai įrodo, kad turėtume toliau tirti savo genomą ir kurti savo mediciną, pagrįstą tiesiogiai Latvijos gyventojų genomu, o ne tik užsienio praktikos perėmimas.
“Prieš šį tyrimą nemaniau, kad mūsų genuose gali būti kokių nors skirtumų, bet, pasirodo, kad mes turime šiuos skirtumus. Norėčiau tai vadinti Baltų genomo komponentu, o ne medžiotojo-rinkėjo, bet tai tik pavadinimas“, – sakė Kloviņš.
Naująjį žurnalo numerį jau galima įsigyti spaudos vietose ir internete!
