Ragų garsai pradedant ir baigiant medžioklę, skrybėlės su plunksnomis, po medžioklės kepamos kepenys, šūkis „Medžioklei valio!“ – visa tai įprastos, visiems žinomos tradicijos. Apie kai kurias jų net nepagalvojame, nes bėgant metams jos tapo tiesiog kasdienės medžioklės dalimi. Vis dėlto būna ir ypatingų medžioklių bei tradicijų, kurios išsiskiria iš kitų vien tuo, kad ateina kartą per metus. Kai kurie kolektyvai ir net ištisos šalys turi ypatingų kalėdinių ir naujametinių medžioklės tradicijų.
Sunkios šventės Lietuvos kiškiams
Viena populiariausių žiemos saulėgrįžos medžioklės tradicijų Lietuvoje yra kiškių medžioklė. Vytautas Bunevičius, pats jau pensinio amžiaus medžiotojas, atskleidė, kad apie šią tradiciją jam papasakojo medžiotojai, kurių šiame pasaulyje nebėra. Visais laikais per Kalėdas lietuviai medžiodavo ilgaausius. Iš pat ryto su šunimi ar gera draugų kompanija eidavo pasivaikščioti po plotus.
Anksčiau žiemos būdavo tokios, kad medžiai nuo šalčio braškėdavo. Gražią snieguotą dieną apeiti plotus būdavo tikras džiaugsmas. Kiškiai anksčiau ir dabar medžiojami katilu arba einant grandine. Paklaustas, kodėl būtent kiškių medžioklė, Vytautas pasakė, kad ji lengviausia, bet kodėl būtent per Kalėdas? „Kad žmonoms po kojomis nesimaišytume, kol jos virtuvėje šmirinėja“, – juokiasi V. Bunevičius.
Vienas geriausių Lietuvos ir Baltijos šalių toliašaudžių Vladislavas Lemeševas aiškina, kad Lietuvoje nėra kokių nors nacionalinių kalėdinių ar naujametinių tradicijų – kiekviename kolektyve jos savitos. Viskas priklauso nuo žmonių, ar jų laki vaizduotė, kiek jie veiklūs. V. Lemeševo kolektyvo medžiotojai kasmet renkasi gruodžio 29 d. ir eina kartu medžioti. Maloni, graži, dinamiška medžioklė, kuri baigiasi po pietų.
Grįžus į medžiotojų namelį suvalgomas nedidelis šventinis valgis, o tada juos aplanko inspek… ne, Kalėdų senelis! Medžiotojai turi deklamuoti eilėraščius ir dainuoti daineles, kad iš barzdoto senelio gautų dovanų, kokios kuris nusipelnęs. Kalėdų senelis, aišku, yra kolektyvo narys, o visas organizavimas – pačių iniciatyva ir darbas. V. Lemeševas pasakoja, kad ši Naujųjų metų tradicija pradėta jaunųjų kolektyvo medžiotojų dėka palyginti neseniai.
Kiškių medžioklė kaip Kalėdų ir Naujųjų metų tradicija Lietuvoje gyvuoja jau labai seniai. Vieni būreliai dar ir šventines vaišes surengia, kiti tiesiog eina pasivaikščioti po medžioklės apylinkes, tikėdamiesi užtikti kokį kiškį ar galbūt stirną. Dauguma būrelių medžioja per žiemos atostogas. Medžioklės moratoriumas atskiruose būreliuose nustatomas lapkričio 1 ąją – Visų šventųjų dieną.
Medžiotojas ir Lietuvos elnių kvieslių asociacijos vadovas Daivaras Rybakovas pasakoja, kad jų medžiotojų būrelyje Kalėdos švenčiamos su šeimomis. Į medžioklę ateina žmonos, draugės, vaikai ir giminaičiai, visi kartu lėtai ir džiugiai eina medžioti kiškių. Tai klasikinė kiškių medžioklė einant grandine. Kiek ilgaausių sumedžiojama – nesvarbu, svarbiausia – šventiškai nusiteikus pabūti drauge. Po medžioklės visi renkasi medžiotojų namelyje, kur vyksta pagrindinė šios medžioklės šventės dalis.
Pasak D. Rybakovo, šiam renginiui visi būrelio nariai labai uoliai ruošiasi iš anksto. Namuose, visiškai slapta nuo šeimos, jie ruošia dovanas. Vienas medžiotojas persirengia Kalėdų seneliu, susideda visas dovanas į raudoną maišą ir tada iškilmingai įžengia į medžiotojų namelį. Vaikai ir žmonos turi sakyti eilėraščius, o juokingiausia būna įteikiant dovanas. Kaip tie medžiotojai jas supakavo?! Viena popieriumi apvyniota, kitos kampas nuplyšęs, trečia slysta iš maišelio! Vis dėlto visos padarytos su meile, o šventė visuomet būna nuoširdi ir linksma.
Pasak ilgamečio medžiotojo, klubo Luknė vadovo Gedimino Žiūko, daugelis kolektyvų rengia dideles šventes ar kokias linksmas pramogas. Luknės medžiotojai per žiemos šventes irgi rengia medžioklę, o pabaigoje apdovanoja kiekvieną narį kalendoriumi Gamtos metai, kuris leidžiamas bendradarbiaujant su gamtos fotografu Romualdu Barausku. Kalendorių gaminimo ir dovanojimo tradiciją turi daugelis klubų, jie naudoja savo būrelio narių nuotraukas su gamtos vaizdais, trofėjais ir vaizdeliais iš renginių.
Aišku, yra ir kitų smagių ir įdomių tradicijų, kurias būtų galima aprašyti kokiame nors šventiniame leidinyje. Gera idėja, ką dovanoti Lietuvos medžiotojų organizacijų nariams!
Laki latvių fantazija
Latvijoje itin puoselėjami saulėgrįžos papročiai, kurių būna labai įvairių, švenčiama ir pagoniškai, ir vakarietiškai. Ir nieko čia bloga, jeigu pradedama per saulėgrįžą – gruodžio 21 d., o baigiama trečiąją Kalėdų dieną. Taip pat ir medžiotojai – Kalėdas ir Naujuosius metus latviai švenčia džiugiai ir sumaniai nuo gruodžio pradžios iki sausio pabaigos, viskas priklauso nuo vaizduotės ir veiklumo.
Štai medžiotojų ir žvejų kolektyvas Zaube kasmet rengia naujametinį vakarėlį. Būrelio valdybos narys Aivis Zavišas pasakoja, kad jis gali vykti ir Naujųjų išvakarėse, ir kitą dieną. Medžiotojai rengia pasirodymus ir įvairius linksmus pokštus savo žiūrovams – draugams ir šeimoms. Naujųjų metų vakarėlyje pagerbiami geriausi medžiotojai ir aktyvistai, jiems įteikiami diplomai ir apdovanojimai.
Kartais prieš, o dažniausiai po Naujųjų metų Zaube nariai kviečiasi šeimas į medžioklę, kuri ir vyksta Kalėdų bei Naujųjų metų dvasia. Galų gale, net sausio 10 d. dar laukia Naujieji metai pagal senąjį kalendorių, o kur dar Kinų naujieji metai… Vienu žodžiu, latviai švęsti nenustoja. „Zaubiečiai vedasi savo žmonas, vaikus, brolius ir seseris į didžiąją šeimų medžioklę, – pasakoja Aivis. – Antrosios pusės su vaikais eina varovais, o po medžioklės valgoma sriuba, vyksta apdovanojimai ir kitos smagios išdaigos.“
Medžiotojų klubas Zaube kartą dalyvavo visiškai nepaprastame šventiniame renginyje – medžiotojai buvo pakviesti kaip saviveiklininkų kolektyvas suvaidinti spektaklį. „Buvome dešimt medžiotojų, varovai ir mūsų šunys. Aš buvau medžioklės vadovas, turėjau skaityti instruktažą, vyko pati medžioklė ir pagaliau gyvūnų pagerbimas. Skambėjo visokie garsai, šaudymas – viskas tarsi tikroje medžioklėje. Visi svečiai buvo sužavėti!“ – tikina Aivis.
Vienas būrelis Kuržemėje per Kalėdas iš vietos danų verslininko įsigyja mažą paršiuką. Jį pamarinuoja ir palieka kelias dienas, kad prieskonių aromatas gerai įsigertų. Šventinės medžioklės dieną vienas klubo narių, kuriam priklauso ši idėja, atsiveža specialų kepimo prietaisą – grotuotą narvelį, kuris pritvirtinamas prie centrinės ašies ir sukamas elektrinio motoro. Klubas paprastai perka nedidelį paršiuką – toks suvalgomas visas, nes kai būna didelis, pabaigoje kyla klausimas, kur dėti likučius, kas ims. Jokių kitų ypatingai šventiškų užsiėmimų šis klubas neturi, tik šį gardesnį patiekalą po medžioklės, kuri rengiama maždaug per Kalėdas. Tradicija kepti paršiuką pradėta prieš kelerius metus. Bus matyti, ar ji prigis, sakė vienas šio Latvijos būrelio narys.
Dar vienas latvių būrelis rengia didelę vakarienę po medžioklės, kuri būtinai vyksta antrąją Kalėdų dieną. Kiti turi privalomą aprangos stilių – nešioja nykštukų kepures. Štai kitas klubas Žiemgaloje per Kalėdas nemedžioja visai. Pasak vieno būrelio nario, kalta ilgametė niūri patirtis: būtent per Kalėdas medžioklėje nušaunamas ar suvažinėjamas koks šuo, susižeidžia medžiotojas ar įvyksta kokia kita nelaimė. Todėl pagal šią patirtį Kalėdų dienomis medžiotojai sėdi namuose ar eina su šeima pasivaikščioti po mišką.
Estijoje – kalėdinis moratoriumas
Estijos medžiotojų požiūris visiškai kitoks. Prieš 25 metus, 1993-iaisiais, estai susitarė, kad reikia priimti naują, labai neįprastą medžioklės tradiciją, kurios idėją pasiskolino iš suomių.
Pirmą kartą kalėdinį medžioklės moratoriumą savo plotuose nustatė Viljandžio rajono medžiotojų būrelis Heimtal. Estijos medžiotojų sąjungos žiniasklaidos ir komunikacijos specialistė Andra Hamburg nurodė, kad moratoriumas nustatytas norint parodyti pagarbą Kalėdų tradicijoms ir praleisti daugiau laiko su šeimomis. Per Kalėdas aplink tyla ir ramybė, todėl ir medžiotojai kelias dienas neina į mišką.
Laikydamiesi miške tylos medžiotojai nori parodyti visuomenei, kad jie rūpinasi medžiojamaisiais gyvūnais – moratoriumo dienomis daug estų medžiotojų atveža į šėryklas pašaro. Anksčiau, kai žiemos buvo šaltesnės, tai buvo labai svarbu.
Kalėdinis medžioklės moratoriumas trunka tris dienas – gruodžio 24–26 d. Taip pat daugelis būrelių pratęsia laisvadienius ir pradeda medžioti tik po Naujųjų metų, tad jų plotuose būna didelės žiemos atostogos – dvi savaitės tylos. Pasakoja Estijos moterų medžiotojų klubo narė Maria Põhako.
Kadangi TSRS laikais krikščionybė ir kartu visos šventės buvo ne tik draudžiamos, bet ir nepageidaujamos, iki atgaunant nepriklausomybę Kalėdų moratoriumo idėja buvo atmesta. Atgavus laisvę Estijos medžiotojų sąjunga ėmėsi kurti naują medžioklės ūkio politikos ir etikos strategiją. Tarybiniais laikais medžiotojų moralė ir įvaizdis buvo kritiškai smukęs, tad siekiant pagerinti situaciją, integruoti medžioklės sąvoką ir ūkį į šalies kultūros ir aplinkos politiką, reikėjo stiprios ir pagarbios tradicijos.
Pasak M. Põhako, moratoriumo pradžia paskelbiama per iškilmingą ceremoniją, kuri kasmet rengiama vis kitame Estijos rajone. Šiemet medžioklės moratoriumas bus paskelbtas 26 kartą. Paprastai tai labai puošnus ir elegantiškas renginys. Įžanginę kalbą sako Estijos medžiotojų sąjungos prezidentas, po jo – vietos savivaldybės vadovas, arba landlordas, kaip jį vadintų senais laikais. Taip pat į medžiotojus ir kitus dalyvius kreipiasi vyskupas ar pastorius. Po jo kalba svarbiausi vietinės medžioklės sąjungos nariai. Medžioklės moratoriumo paskelbimo renginys vyksta 1–2 savaitės prieš Kalėdas, nes paprastai artėjant atostogoms renginių grafikas būna labai tankus.
Medžioklės moratoriumas – labai populiari idėja ir praktiškai visi medžiotojai jo laikosi. Jie pripažįsta, kad šis laikas suteikia jiems ramybės, tylos ir nuostabių akimirkų su šeima. Daugelis Estijos medžiotojų kartu su vaikais ar visa šeima eina į mišką tyrinėti gyvūnų pėdsakų ar atneša į šėryklas pašaro.
Kalėdinis medžioklės moratoriumas – Estijos medžiotojų labai mėgstama tradicija. Galbūt todėl, kad būrelių vadovams reikia atokvėpio nuo organizacinio darbo, vadovaujant medžioklėms ir prižiūrint savo kolektyvo narius. Moratoriumo paskelbimo renginys yra tarsi iškilmingas priėmimas pas prezidentą, ir tai suteikia šiai estų tradicijai oficialų statusą. Dėl visų šių priežasčių mūsų šiauriniai kaimynai laiko moratoriumą labai reikšminga ir puoselėtina tradicija.
PRENUMERUOKITE Žurnalą nuo vasario 2 d iki 2023 metų pabaigos!
