Vadovaujantis medžiotojo etika, medžiojamasis gyvūnas turi būti nugalabijamas jam sukeliant kuo mažiau kančių. Amunicijos gamintojai nuolat tobulina medžioklei skirtų kulkų konstrukciją, renkasi tokias medžiagas ir techninius sprendimus, kad medžiotojas išties sukeltų laimikiui kuo mažiau kančių. Kitais žodžiais tariant, gyvūnas, kurį norima sumedžioti, turi žūti akimirksniu. Negalima leisti jam kankintis.
Latvijos kulkų gamintojo Anima Libra vadovas Dmitrijus Klešninas aiškina, kad šaudmenys turi sukelti su gyvybe nesuderinamų sužalojimų. Žaizda turi būti pakankamai gili, kad gyvūnas nugaištų, todėl kulka turi sukelti kuo didesnius sužalojimus. Ji turi pažeisti tiek gyvūno nervų sistemą, kad šis nejaustų kančių, tiek vidaus organus, kad sukeltų mirtį. Kulka turi būti didelės pramušamosios galios, nes turi įveikti stambius kaulus, o šerno atveju – ir storą „šarvą“.
Graižtvinio šautuvo kulka susideda iš apvalkalo ir šerdies. Švino kulkos atveju šerdis būna iš švino, kuris yra minkštesnis nei apvalkalas. Šerdis spaudžia apvalkalą iš vidaus ir šis smūgio akimirką deformuojasi į išorę kartu su šerdimi. O bešvinė kulka šerdies neturi. Tokia kulka – tai monolitinis metalo gabalėlis, kurio priekinėje dalyje yra oru užpildyta įduba. Smūgio akimirką audiniai įsispraudžia į kulką ir prasideda deformacija – kulka atsiveria, kaip tai numatė gamintojas.
Švino kulka gali deformuotis per visą ilgį, tad gali pristigti masės, kuri leistų kulkai keliauti toliau. Bešvinės kulkos deformuojasi tik priekinė dalis, kurioje buvo ertmė, suformuodama grybą, o masė išlieka pakankamai didelė (paprastai 2/3 kulkos ilgio) ir leidžia tęsti kelią. Taip, kulka nebeskrodžia tiesiai. Po deformacijos trajektorija nebebūna stabili, kulka vartosi ir sukeliami dideli audinių sužalojimai. Jei energijos užtenka, kulka gali pereiti laimikį kiaurai, palikdama didelę išėjimo žaizdą ir sukeldama stiprų kraujavimą.
Kad graižtvavamzdžio kulka galėtų atlikti tai, ko iš jos tikimasi, turi palikti pakankamai didelę ir plačią žaizdą. Taigi, kulka turi deformuotis. O kad pradėtų deformuotis, kulkai pasiekus gyvūną reikalinga tam tikra energija ir tam tikras greitis. Paprastai jis pakankamas, kad kulka pradėtų deformuotis taip, kaip tai numatė gamintojas. Jei kulkos greitis ties gyvūnu yra apie 600 m per sekundę, deformacija tikrai įvyks.
Dar būtinas ir hidrostatinis šokas – nervų sistemos pažeidimas, akimirksniu išjungiantis pojūčius bent 10–15 sekundžių. Toks šokas siejamas ne su tiesioginiu kulkos kontaktu, o su jos sukelta smūgine banga, paveikiančia nervų sistemą. Gyvūnas netenka sąmonės ir, jei dar nežuvo, medžiotojas turi galimybę iššauti antrą kartą. Skrisdama toliau kulka sukels vidaus organų pažeidimų ir gyvūnas nugaiš to nepajutęs. Tačiau, kad sukeltų hidrošoką, graižtvavamzdžio kulkos greitis ties gyvūnu turi siekti mažiausiai 700 m per sekundę. Jei greitis bus mažesnis, kulka deformuosis, bet hidrošoko nesukels.
O kaip su lygiavamzdžio kulkomis?
Tarp medžiotojų vyrauja požiūris, kad efektyviausiai laimikį galima nugalabyti graižtvavamzdžio šaudmenimis. Ar taip iš tiesų būna visada, atsako įmonės DDupleks vadovas Aivaras Dunduras. Jis ne tik puikus inžinierius, bet ir patyręs medžiotojas. Jo vadovaujamos įmonės plieninės kulkos jau daugiau nei dvidešimt metų mėgstamos geriausių Baltijos medžiotojų. Tyrimai šia linkme prasidėjo dar tolimaisiais 1983 metais, kai buvo pagamintas pirmasis plieninės kulkos prototipas su polimeriniu valdikliu.
„Per pastaruosius dvidešimt metų apie lygiavamzdžio kulkų pataikymo balistiką rašyta mažiausiai penkis kartus, palyginčiau tai su upės tėkme ir joje plaukiančia valtimi. Ją galima irkluoti išilgai, bet galima ir sustoti prie kranto… Keičiasi tiek pačios valties greitis, tiek upės srovė, randasi naujų sprendimų, senieji tobulinami, bet principai lieka tie patys, – pabrėžė A. Dunduras. – Ir šiuo metu tendencijos rodo, kad labiau vystosi ne graižtviniams šautuvams skirtos kulkos, pasukusios ekologijos linkme, bet būtent skirtosios lygiavamzdžiams šautuvams.
Mūsų specializacija – visai siauras lygiavamzdžių kulkų amunicijos segmentas, bet esame šios srities lyderiai pasaulyje, siūlantys novatoriškus sprendimus. Turime septynis pamatinius konstrukcinius elementus, iš kurių formuojami kone keturiasdešimt gaminių. Didelė dalis skirta karinių ir teisėsaugos struktūrų reikmėms.“
Smailiu ar plokščiu galu?
Kas domina medžiotoją? Tai, kad lygiavamzdžio kulkai būdingos dvi svarbios ypatybės, tam tikra prasme prieštaraujančios viena kitai.
„Geriausiai skries adatos formos kulka, nes jos viršūnė susidurs su mažiausiu oro pasipriešinimu ir išlaikys stabilų skrydį. Stabilizacija gaunama dviem būdais: graižtvomis, į kurias kulka įsriegiama ir skrendant stabilizuojama giroskopo efektu (paprastai graižtvavamzdžio kulka), arba taip pat, skrodžiant orą, kulką stabilizuoja jos pačios elementai. Taip yra, pavyzdžiui, su klasikine Brenneke kulka, kurioje švino masė sutelkta priekyje, o gale – lengvas kamštis. Lygiai tokia pati yra ir Gualandi kulka. Vos kulka ima krypti, ilga uodega ją atsuka atgal, – tęsė A. Dunduras. – Man anksčiau teko gaminti kulkas su dviem masės centrais. Jos buvo cilindro formos, ties viduriu ištekintos. Paaiškėjo, kad skriejant priekinis svorio elementas veikia kaip lankstas, o gale esanti judri uodega ore kulką stabilizuoja.
Kulkos padengtos polimerine juostele, dėl kurios šūvio metu nekenkiama vamzdžiui net tada, kai šis turi vieno milimetro susiaurėjimą (čoką). Kulkos gale yra polimerinis kamštis, kuris šūvio akimirką suspaudžia vamzdį ir leidžia kulkai pasiekti maksimalų įmanomą greitį, o skriejant padeda jai stabilizuotis. Tokia konstrukcija leidžia padaryti ir ekspansyviąją lygiavamzdžio kulką. Iš švino tokios kulkos padaryti negalima, nes kulkos skrydžio greitis per mažas, o svoris – per didelis.
O plieno konstrukciją galima pirmiau pateiktu būdu suskaldyti ir pridėti polimero, kulkos galą suformuojant kaip išverstą kūgį. Tokia konstrukcija nėra pati geriausia skrydžiui, bet pasiteisina pataikymo vietoje. Kulka, pataikiusi į kūną, atsiveria, suformuodama itin didelį plotą. Ir kuo šis plotas didesnis, tuo geriau energija perduodama kūnui. Taip, skrydžio metu jos prarandame, nors ir lygiavamzdžio šautuvo kulkos skrydis negali būti labai tolimas. O tokiu atstumu suveikia bet koks cilindro pavidalo kūnas, nepriklausomai nuo galo formos. Esame atlikę tyrimus – jėgos iš visų pusių suspaudžia kūgio formos galiuką. Bet mūsų variante yra įduba ir jos šonai suformuoja tam tikrą atramą vidinei kulkos daliai, o pataikymo akimirką atveria pirmiau paruoštus fragmentus (kulkos Dupo ir Hexolit).
Šaunant į medinę lentelę galima matyti, kad šios kulkos palieka apvalią angą, kas rodo, jog kulkos neatsivėrė. Kodėl? Gyvūno kūnas nė iš tolo nepanašus į medį, jį daugiausia sudaro vanduo. Sąveikaujant su tokiu kūnu ir įvyksta kulkos ekspansija. Bandymai rodo, kad sumedžiojant tiek briedį, tiek lapę kulkos poveikis nesikeičia – ekspansija bet kuriuo atveju įvyksta iškart, – pasakojo A. Dunduras. – Esame bandę padaryti ir medžioklei skirtą plieninę kulką su smailesniu ar pusapvaliu galiuku. Deja, teko susidurti su faktu, kad tokia kulka vartosi.“
Ar didelis poveikio plotas?
12-ojo kalibro lygiavamzdžio kulkos nosies plotas yra 270 mm2. Tai tinka bet kokiai kulkai, taip pat ir švininei. Švino kulkos atveju tai paprasčiausias švino gniužuliukas. Kuo toliau nuo vamzdžio, tuo mažiau energijos. Tai klasika. Pas mus įprasta naudoti tokias monolitines kulkas, todėl ir populiariausi kulkų modeliai yra Monolit 28 ar Monolit 32.
Plieninės kulkos korpusas nedeformuojamas. Tai paaiškėjo krūmuotoje ir miškingoje aplinkoje. Graižtvavamzdžio kulka tokioje aplinkoje, pataikiusi į kokią kliūtį prieš pasiekdama gyvūną, pasidalija. Lygiavamzdžio plieninė kulka kliūtyje prasiskrodžia kelią. Jos svoris yra 2–4 kartus didesnis nei graižtvavamzdžio kulkos. Dėl svorio jos turi geresnes galimybes perskrosti santykinai nedideles kliūtis, pavyzdžiui, smulkias šakeles, nendres ar javų šiaudelius. Žinoma, aiškiai nematant tikslo šauti negalima!
Vis dėlto medžioklėje su varovais dažnai nebūna galimybės pasirinkti kulkos kelią taip, kad ji neužkliudytų nė šakelės. Paprastai pasitaiko bent koks stiebelis. Bendrovės svetainėje pateikti medžiotojų atsiliepimai rodo, kad Latvijoje per metus sumedžiojama iki 10 gyvūnų po to, kai plieninė kulka, dažniausiai Monolit, užkliudo iki 10 cm skersmens medelio kamieną. Ir dažnai taip nutinka su Dupo ir Hexolit kulkomis. Švininės kulkos deformuojasi ir iš esmės praranda energiją.
O pasaulyje paklausesnės ekspansyviosios kulkos. Nedaug kur kitur vyksta tokios medžioklės su varovais, kaip pas mus, paprastai medžiojama sėlinant ar tykant. Taigi ir ekspansijos efektas daug paveikesnis. Kodėl? 270 mm2, atsiveriant Hexolit kulkai, suformuoja 840 mm2 dydžio kontaktinį plotą, tad smūgio plotas yra 2,5 karto didesnis. Taip pat daugiau energijos perduodama į kūną. Tai lyg įdurti ranką adata ar trinktelėti plaktuku: energija ta pati, bet perdavimas skirtingas.
Jei kulka gyvūno kūną perskrodė kiaurai, ji neatidavė energijos iki galo ir nebuvo iki galo naudinga. Amerikos balistikos institutas pripažino, kad efektyvesnės kulkos už Hexolit 32 pasaulyje šiuo metu nėra. Be smogiamojo efekto ji turi dar vieną poveikį – kulka atsiveria, bet plienas sujungimo vietose neatlaiko ir nuo jos atsidalija šeši lapeliai. Vėduoklės pavidalo darinys toliau skrodžia kūną kaip šešios atskiros kulkos. Kiekvienos galia prilyginama 9 x 1 mm kalibro pistoleto šūviui. Trys iš jų visuomet juda aukštyn. Net pataikius į pilvą, šie lapeliai kliudys stuburą, kuriame gausu nervų, ir užkirs galimybę gyvūnui pabėgti.
Viena kulka pasidalija į septynis fragmentus. Briedis, kurio kūno plotis siekia 50 cm, klasikinės švininės kulkos atveju patiria 50 cm ilgio sužalojimo kanalą. Taip pat ir Monolit kulkos atveju. O Hexolit kulka palieka 3,5 metrų ilgio sužalojimų kanalą. Tad galimybė, kad gyvūnas nueis, yra septynis kartus mažesnė. Taip pat tokios kulkos pataikymo akimirką su savimi į kūną įneša daug oro, tad susiformuoja ne tik hidrostatinis, bet ir pneumatinis smūgis iš vidaus.
O kaip dėl greičio?
Taip pat daug reikšmės turi kulkos greitis: kuo greičiau ji skrenda, tuo mažesnė tikimybė suklysti. Todėl gaminamos tiek klasikinės 32 g svorio kulkos, tiek greitesnės – 28 g. Mažesnei masei galima suteikti daugiau greičio.
Energija apskaičiuojama pagal formulę E=(mv2)/2, kur E yra energija, m – kulkos masė ir v – greitis, kulkai išskrendant iš vamzdžio. Taigi, kuo greitesnė kulka, tuo didesnė jos energija. Taip, kuo toliau nuo vamzdžio, tuo greitis mažesnis, taip pat proporcingai mažesnė ir kulkos energija. Būtent tuo ir turėtų vadovautis medžiotojai, kad suprastų, kas įvyks su kulka ir kas – su laimikiu.
„Ir nėra taip, kad maža, laiba kulkelė skries geriau ir agresyviau. 32 ir 28 kalibrai neturės tokios energijos, kokios norėtųsi… Lubano ežero apylinkėse pasitaikė atvejis, kai kolegai prireikė iššauti, kad prisišauktų šunį. Padaviau Monolit 28 kulką, kurios greitis – 540 m per sekundę, o energija – 4140 J. Jis iššovė ir teigė kulkos galios nepajutęs, nes nebuvo stiprios atatrankos. Tikrovėje jis iššovė labai jautrią kulką, kurios energija vamzdžio gale yra didesnė nei 11,7 g svorio .30-06 kalibro graižtvavamzdžio kulkos… Didelė energija ir silpna atatranka – plieniniams šaudmenims būdinga ypatybė.
O ką tuomet galima sumedžioti tokia kulka? Bet ką, kas gyvena mūsų miškuose. Šios kulkos plotas yra didesnis, masė – taip pat. Renkantis šovinius, tai verta apgalvoti. Medžioklėse su varovais retai šaunama toliau nei 50 metrų. O tokiu atstumu tiek kulkos greičio pokytis nėra reikšmingas, tiek trajektorija praktiškai nenusileidžia. Nuo 2010 metų didelę dalį savo šaudmenų siūlome Amerikos rinkoje. Su mūsų kulkomis tiek baltauodegiai elniai, tiek briedžiai, tiek lokiai sumedžiojami lygiavamzdžiams su graižtva skirtais šaudmenimis. Be to, gana dažnai – 100–150 m atstumu“, – pabrėžė A. Dunduras.
Žmonės neretai nesigilina į priežastinius ryšius ir viską įvertina prabėgomis, bet verta apie tai susimąstyti. Ir ne tik apie energiją.
O kaip dėl kūno sužalojimų?
„Žmonės, pamatę Hexolit kulką, dažnai pasibaisi, kaip ji paveiks kūną, kaip jį suplėšys. Mano supratimu, suplėšytas būtų tada, jei pataikius reikėtų mėsą į krepšelį rinkti nuo žemės… Uždavinys yra maksimaliai efektyviai sulaikyti ir akimirksniu nugalabyti gyvūną. Taip, šios kulkos įėjimo anga yra maždaug 3 cm skersmens. Išėjimo angos nebūna, nebent stirnai, bet ši kulka stirnoms ir neskirta. Be to, ar mes laimikį sveiką krauname į puodą? Ne, mes jį padalijame. Ir mums reikia gyvūną sulaikyti, o ne sužalotą dar dvi dienas vaikytis po mišką.
Dar vienas niuansas: šios kulkos dėl savo ypatybių nesukelia didžiulių hematomų, kokios būna švininių graižtvavamzdžių kulkų atveju. Kodėl? Kulka atiduoda tiek daug energijos, kad susiformuoja toks galingas hidrošokas, jog ne tik atima gyvūno sąmonę, bet ir sustabdo širdies veiklą. Nėra širdies veiklos – nevyksta kraujotaka. Hematoma – tai smūgio sukeltas jungiamųjų audinių kraujavimas, sužalojantis audinius, kuris nėra įmanomas sustojus kraujotakai.
Taip, graižtvavamzdžio kulka pasižymi didžiule energija, tačiau dėl mažo ploto ji nėra taip efektyviai perduodama. Širdies veikla dažnai nesustabdoma ir susiformuoja hematomų. Kulka dažniausiai perskrodžia kūną kiaurai. O ekspansyviosios lygiavamzdžio kulkos palieka didelę įėjimo angą, bet nepalieka hematomų. Vienintelė rizika – neatradus atsidalijusių plieno lapelių kyla pavojus sugadinti mėsmalę“, – paaiškino pašnekovas.
Žvelgiant į ateitį
„Amerikoje, kur plačiai paplitę graižtvavamzdžiai šautuvai, labai populiarėja graižtvų čokai lygiavamzdžiuose šautuvuose, kurie įsriegia kulką ir stabilizuoja jos skrydį. O mūsų kulkos su polimeriniais valdikliais tam idealiai pritaikytos. Dėl to galima paleisti precizišką šūvį iš didelio atstumo. Iš 100 m galima pataikymų grupė 5–6 cm skersmens apskritime. Tai labai įdomi tendencija. Perspektyvus ir 10-asis kalibras, darantis itin daug žalos. Labai perspektyvus 20-asis kalibras su graižtva. Tam naudojami lygiavamzdžio šaudmenys, itin tiesi kulkos trajektorija ir preciziškas pataikymas. Greitis ir kulkos galia didesni nei 12-ojo kalibro“, – aiškino A. Dunduras.
Informacija
Monolit 28: kalibras 12/70, svoris 28,4 g, greitis 445 m/s, energija 2810 J
Monolit 28: kalibras 12/76, svoris 28,4 g, greitis 540 m/s, energija 4140 J
Monolit 32: kalibras 12/70, svoris 32 g, greitis 430 m/s, energija 2960 J
Monolit 32: kalibras 12/76, svoris 32 g, greitis 480 m/s, energija 3690 J
Dupo 28: kalibras 12/70, svoris 28 g, greitis 445 m/s, energija 2770 J
Dupo 28: kalibras 12/76, svoris 28 g, greitis 505 m/s, energija 3570 J
Hexolit 32: kalibras 12/70, svoris 32 g, greitis 425 m/s, energija 2890 J
Hexolit 32: kalibras 12/76, svoris 32 g, greitis 480 m/s, energija 3690 J
Naująjį žurnalo numerį jau galima įsigyti spaudos vietose ir internete!
