Kiekvienas gyvūnas atlieka savo vaidmenį gamtoje. Manoma, kad lapių yra per daug, bet ar tikrai taip? Ar plėšrūnų gali būti daugiau, nei aplinka spėja pamaitinti? Ką lapė ėda ir kaip paveikia gyvūnų populiacijas savo gyvenamajame areale?
Rudosios lapės yra tipiški plėšrūnai, bet jos turi visas teises būti vadinamos visaėdėmis. Jai tinka viskas, pradedant driežais ir stirniukais, baigiant uogomis miške, grūdais lauke ir žuvų liekanomis miesto šiukšlių konteineryje.
Tyrimais nustatyta, kad rudosios lapės valgiaraštyje visame jos areale yra 400, o gal net daugiau rūšių gyvūnų, įskaitant žuvis ir vabzdžius, keliasdešimt augalų, uogų, vaisių. Aišku, ji nepeiks ir dvėselienos. Lapė apskritai yra labai plastiška rūšis. Tai įrodo faktas, kad populiacijai gausėjant jaunos lapės apsigyvena miestų pakraščiuose ir greitai prisitaiko prie gyvenimo miesto aplinkoje. Net didmiesčio centre lapės jaučiasi labai laisvai.
Priklausomai nuo sėkmės ir sezoninio prieinamumo, lapės valgiaraštį papildo žmogaus palikti ir gamtoje augantys vaisiai, medus, riešutai, stirnų ir kitų gyvūnų, pvz., kiškių mažyliai, paukščių kiaušiniai ir jaunikliai ir kt. Lapės neretai ėda roplius, varliagyvius ir žuvis. Mūsų platumose žuvis lapės valgiaraštyje atsiranda rečiau, bet regionuose, kur naršo lašišos, atitinkamu metu rudauodegės visiškai minta žuvimi.
Graužikai
Lapės valgiaraščio pagrindą ištisus metus sudaro peliniai graužikai. Faktiškai nuo graužikų populiacijos gerovės priklauso ir lapių gyvavimas. Jeigu dėl kokių nors priežasčių pelių pamažėja, o čia gali būti kaltos natūralios priežastys ar žmogaus įsikišimas, lapių taip pat gali pamažėti. Labiausiai tai jaučiama žiemą, kai lapė praktiškai visiškai priklauso nuo pelių jos gyvenamajame areale. Pavyzdžiui, dėl įvairių chemikalų naudojimo žemės ūkyje gali gerokai sumažėti graužikų.
Kad lapė būtų paėdusi, jai reikia vidutiniškai pusės kilogramo maisto per dieną. Pelės vidutiniškai sveria apie 20–30 gramų. Aišku, dar yra paprastieji pelėnai, sveriantys 40–50 gramų, ir vandeniniai pelėnai, kurių svoris gali siekti 200 gramų. Galima įsivaizduoti, kiek lapei per dieną reikia sumedžioti pelių ar pelėnų, kad ji būtų soti. Tai tampa dar sunkiau mažylių žindymo ir auginimo laikotarpiu. Lapė vienoje vadoje gali turėti 4–6 lapiukus. Lapės yra natūralios graužikų populiacijos ribotojos. Be lapių, plėšriųjų paukščių, įskaitant gandrus, ir kitų smulkiųjų plėšrūnų pagalbos pelės mus tiesiog užplūstų.
Naminiai paukščiai
Naminiai paukščiai paprastai lapes retai domina. Įsilaužti į vištidę rizikinga, ir tik pavienės lapės apskritai moka tai daryti. Vis dėlto jeigu lapei bent kartą pavyko pasigriebti vištą ir pasprukti su grobiu, ji tikrai tai bandys dar kartą. Taigi vištų vagile tampa konkreti pavienė lapė, ir jeigu medžiotojui pavyksta ją sumedžioti, paprastai ramybė trunka gana ilgai – tol, kol šio amato išmoksta kita lapė.
Moksliniai tyrimai
Lenkijos mokslininkai atliko plataus masto tyrimą Lenkijos šiaurės rytuose, keturiose apylinkėse rinko duomenis apie lapių kasdienės mitybos įpročius. Šioje šalies dalyje gamtovaizdį daugiausia sudaro dirbamos žemės, krūmynai ir tik trečdalį teritorijos dengia miškas. Atvirose vietose paprastai sutinkama paprastųjų pelėnų, miškingose apylinkėse – rudųjų pelėnų ir geltonkaklių pelių.
Projekte buvo ištirta daugiau kaip 250 sumedžiotų lapių. Išanalizavę jų skrandžio turinį mokslininkai nustatė, kad Lenkijos šiaurės rytų regione įvairių porūšių pelėnai sudaro maždaug pusę lapių kasdienio grobio.
Stirniukai – antras pagal svarbumą maisto šaltinis
Kitas svarbus maisto resursas yra kanopiniai: jie sudaro 26 proc. lapių skrandžiuose rasto maisto. Tai dažniausiai būna kitų plėšrūnų palikto grobio ar dėl žmogaus veiklos arba natūraliai nugaišusių gyvūnų liekanos. Pavasario pabaigoje šią kategoriją sudaro praktiškai tik stirnų jaunikliai. Daug rečiau lapės medžioja kiškius ir smulkiuosius plėšrūnus (10,7 proc.) ar paukščius (8,9 proc.). Augalinės kilmės maistas sudaro 3,6 proc., o maistas iš žmogaus maisto atliekų – tik 1,4 proc. Lenkijoje tirtų lapių valgiaraščio. Lietuvoje ar Latvijoje toks tyrimas neatliktas, tačiau minėto Lenkijos regiono ir Lietuvos gamtos skirtumų turbūt negalėtume laikyti dideliais.
Nors lapės daugiausia minta pelėmis, lapių aukomis atitinkamu periodu dažnai tampa stirniukai. Stirniukas pirmąsias gyvenimo savaites praleidžia nejudriai gulėdamas žolėje. Mama jį aplanko 6–7 kartus per dieną, pamaitina ir nueina, kad savo kvapu nepriviliotų plėšrūnų. Stirniukas pats savo kvapo neturi – tai yra vienas natūralios savisaugos mechanizmų. Vis dėlto lapė, kuri bent kartą, paprastai netyčia, randa žolėje stirniuką, perpranta šį medžioklės būdą ir naudoja jį visą gyvenimą.
Naujagimis stirniukas negali apsisaugoti ir lengvai tampa lapės auka. Jo svoris būna nuo 1 iki 1,3 kilogramo. Na, o suaugusi lapė sveria 4–8 kilogramus, priklausomai nuo amžiaus ir lyties. Susitvarkyti su ką tik gimusiu stirniuku jai vieni juokai.
Vokietijoje atlikto tyrimo duomenys rodo, kad iki 70 proc. žuvusių stirniukų tapo lapių aukomis. Švedijoje šis rodiklis dar aukštesnis. Švedų mokslininkai Andersas Jarnemo ir Olofas Libergas 14 metų rinko duomenis, kad nustatytų plėšrūnų mažėjimo poveikį naujagimių stirniukų mirtingumui.
Taikant radiotelemetriją (kaklo dirželiai su siųstuvais) buvo fiksuojama stirniukų buvimo vieta ir išgyvenamumo procentas. Na, o lapių populiacijos būklė įvertinta pagal žmonių pastebėjimų duomenis ir suskaičiuotus plėšrūnus. Per visus tyrimo metus stirniukų mirštamumas kito drastiškai: nuo 0 iki 90 proc.
Tyrimo duomenys rodė aiškią koreliaciją tarp pastebėtų lapių skaičiaus kaitos ir išgyvenusių stirnų jauniklių skaičiaus. Nustatyta, kad Švedijoje vidutiniškai 88 proc. žuvusių neseniai gimusių stirniukų tampa lapių aukomis. Pasak švedų mokslininkų, per tyrimą gamta ne kartą davė galimybę įvertinti, kaip plėšrūnų mažėjimas paveikia stirnų populiaciją. Atskirais periodais, daugiausia dėl niežų epidemijos, išgaišo didelė dalis lapių ir tai žaibiškai atsispindėjo stirnų apskaitose.
Baigdami tyrimą Rudosios lapės pašalinimas ir stirnų jauniklių išgyvenamumas: 14 metų tyrimas (angl. Red Fox Removal and Roe Deer Fawn Survival: A 14-Year Study), kurio rezultatai publikuoti 2005 metais, Švedijos mokslininkai padarė dvi išvadas. Pirma, lapės daro stiprų poveikį stirnų populiacijai ir jos natūraliam prieaugiui. Antra, stirnų populiacijos aplinkos talpa nėra tokia maža, kaip manyta iki žymaus lapių skaičiaus sumažėjimo dėl niežų epidemijos.
Faktai
Lapei per dieną reikia maždaug 500 g maisto, todėl ji nėra labai išranki
– Švedijoje vidutiniškai 88 proc. žuvusių neseniai gimusių stirniukų tampa lapių aukomis.
– Kad lapė būtų paėdusi, jai reikia vidutiniškai pusės kilogramo maisto per dieną.
– Rudosios lapės yra tipiški plėšrūnai, bet jos turi visas teises būti vadinamos visaėdėmis.
– Ištyrę daugiau kaip 250 sumedžiotų lapių ir išanalizavę jų skrandžio turinį mokslininkai nustatė, kad Lenkijos šiaurės rytų regione įvairių porūšių pelėnai sudaro maždaug pusę lapių kasdienio grobio.
– Lapės yra natūralios graužikų populiacijos ribotojos. Be lapių, plėšriųjų paukščių, įskaitant gandrus, ir kitų smulkiųjų plėšrūnų pagalbos pelės mus tiesiog užplūstų.
Norite nusipirkti žurnalą internetu arba jį užsiprenumeruoti?
