Patirtis

Ar medžioklė gali padėti išsaugoti biologinę įvairovę? Daugiau nei 30 metų trukę tyrimai atskleidė įspūdingus rezultatus0

Nuotrauka: Pixabay.com

Ar medžioklės ūkių veikla gali būti naudinga ne tik medžiojamiesiems gyvūnams, bet ir kitoms laukinės gamtos rūšims? Didžiojoje Britanijoje daugiau nei tris dešimtmečius vykdyti moksliniai tyrimai rodo, kad atsakingas medžioklės plotų tvarkymas gali reikšmingai prisidėti prie biologinės įvairovės išsaugojimo. Kai kuriose tirtose teritorijose užfiksuota net 12 kartų daugiau paukščių, dvigubai daugiau drugelių ir gerokai didesnė paukščių rūšių įvairovė. Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad teigiamas poveikis nėra savaime suprantamas – jis priklauso nuo konkrečių gamtotvarkos priemonių ir jų įgyvendinimo.

Didžiosios Britanijos nepriklausoma laukinės gamtos ir medžiojamųjų gyvūnų tyrimų organizacija Game & Wildlife Conservation Trust (GWCT) Anglijos vyriausybei pateikė išsamią mokslinių tyrimų apžvalgą apie medžiojamųjų paukščių veisimo, išleidimo į laisvę ir medžioklės poveikį aplinkai. Joje apibendrinti daugiau nei 30 metų kaupti duomenys, atskleidžiantys tiek galimą medžioklės ūkių indėlį į gamtos apsaugą, tiek su šia veikla susijusias rizikas.

Tyrimų rezultatai rodo, kad medžioklei tvarkomose teritorijose gali susidaryti palankesnės sąlygos įvairioms laukinių gyvūnų rūšims, įskaitant paukščius, drugelius ir smulkiuosius žinduolius. Ypač svarbus vaidmuo tenka buveinių priežiūrai ir atkūrimui, papildomų maisto šaltinių užtikrinimui bei teisėtam plėšrūnų populiacijų reguliavimui.

Daugiau nei 160 mokslinių publikacijų ir tris dešimtmečius kaupti duomenys

Didžiosios Britanijos aplinkos, maisto ir kaimo reikalų ministerija („Defra“) rugsėjį pradėjo rinkti mokslinius įrodymus, siekdama įvertinti medžiojamųjų paukščių veisimo, išleidimo į laisvę ir medžioklės poveikį laukiniams gyvūnams, jų buveinėms, gyvūnų gerovei ir aplinkai apskritai.

Duomenų teikimas baigėsi lapkričio 1 dieną. Surinkta informacija bus naudojama formuojant būsimą Anglijos medžioklės politiką.

GWCT parengta medžiaga itin išsami. Organizacijos atsakymą sudaro beveik 50 tūkst. žodžių, prie jo pridėti 179 dokumentai, tarp jų – 163 mokslinės publikacijos, tyrimų ataskaitos ir praktiniai pavyzdžiai. Taip pat parengtos devynios naujos apžvalgos, kuriose apibendrintos svarbiausios tyrimų išvados.

GWCT konsultavimo ir politikos direktorius dr. Rogeris Draycottas pabrėžia, kad medžiojamųjų paukščių išleidimo į laisvę poveikis aplinkai yra įvairiapusis, todėl jį vertinant būtina atsižvelgti į visus turimus mokslinius duomenis.

Tyrimai atskleidė tiek teigiamą, tiek neigiamą poveikį. Kartu mokslininkai parengė praktines rekomendacijas, kaip sumažinti galimą žalą ir taikyti tokias teritorijų tvarkymo priemones, kurios būtų naudingiausios laukinei gamtai.

Pasak R. Draycotto, tinkamai organizuojamos medžioklės ūkių veiklos nauda neapsiriboja vien medžiojamaisiais paukščiais. Buveinių kūrimas ir priežiūra, papildomas šėrimas bei plėšrūnų populiacijų reguliavimas gali pagerinti gyvenimo sąlygas daugeliui rūšių ir aplinkinėse teritorijose.

Tyrimų rezultatai: daugiau paukščių, drugelių ir jiems tinkamų buveinių

Ilgalaikiai GWCT tyrimai atskleidė keletą itin įdomių rezultatų, parodančių, kokį poveikį biologinei įvairovei gali turėti medžioklės ūkiuose taikomos gamtotvarkos priemonės.

12 kartų daugiau paukščių. Tyrimas, apėmęs 192 teritorijas, parodė, kad laukuose, kuriuose auginami medžiojamiesiems ir kitiems laukiniams paukščiams skirti pašariniai augalai, viename hektare aptinkama 12 kartų daugiau paukščių nei įprastose žemės ūkio naudmenose. Tokie pasėliai paukščiams suteikia ne tik maisto, bet ir prieglobstį.

Iki 65 proc. daugiau gyvatvorių. Medžioklės ūkiuose, kuriuose veisiami ir į laisvę išleidžiami medžiojamieji paukščiai, bendras gyvatvorių ilgis viename kvadratiniame kilometre gali būti iki 65 proc. didesnis nei kitose teritorijose. Gyvatvorės yra svarbios daugelio paukščių, vabzdžių ir smulkiųjų žinduolių buveinės. Jose gyvūnai randa maisto, prieglobstį ir tinkamas vietas veistis.

32 proc. daugiau miško paukščių rūšių ir dvigubai daugiau drugelių. Miškuose, kurie tvarkomi siekiant išsaugoti fazanams tinkamas buveines, aptikta 32 proc. daugiau laukinių paukščių rūšių ir dvigubai daugiau drugelių nei palyginimui pasirinktose Didžiosios Britanijos miškų teritorijose.

36 proc. daugiau giesmininkų. Didžiosios Britanijos žemės ūkio naudmenų paukščių apskaitos „Big Farmland Bird Count“ duomenys rodo, kad ūkiuose, kuriuose vykdoma su medžiokle susijusi veikla, vidutiniškai aptinkama 36 proc. daugiau giesmininkų nei ūkiuose, kuriuose tokia veikla nevykdoma. Ši paukščių apskaita apima iki 400 tūkst. hektarų žemės ūkio naudmenų.

Šie rezultatai rodo, kad medžioklės reikmėms įgyvendinamos buveinių priežiūros priemonės gali būti naudingos ir toms rūšims, kurios nėra medžiojamos.

Plėšrūnų populiacijų reguliavimas gali pagerinti paukščių perėjimo sėkmę

Viena iš medžioklės plotuose taikomų gamtotvarkos priemonių – teisėtas ir moksliniais duomenimis pagrįstas plėšrūnų populiacijų reguliavimas.

GWCT teigimu, ši veikla gali sumažinti plėšrūnų daromą poveikį pažeidžiamoms paukščių rūšims, ypač pavasarį, prasidėjus perėjimo laikotarpiui.

Didžiausias pavojus kyla ant žemės perintiems paukščiams, kurių kiaušiniai ir jaunikliai yra lengvai pasiekiami įvairiems plėšrūnams. Medžiotojų ir medžioklės ūkių darbuotojų vykdomos priemonės tam tikromis sąlygomis gali padidinti šių paukščių perėjimo sėkmę.

Kartu GWCT griežtai smerkia neteisėtą plėšriųjų paukščių žudymą.

Organizacijos tyrimai rodo, kad plėšrieji paukščiai taip pat gali sėkmingai gyventi medžioklės reikmėms tvarkomose teritorijose. Viena iš galimų priežasčių – geresnė buveinių būklė ir gausesni maisto ištekliai.

Allertono tyrimas: perinčių giesmininkų skaičius gali padvigubėti

Ypač reikšmingi rezultatai gauti GWCT Allertono mokslinių tyrimų ir demonstraciniame ūkyje Lesteršyro grafystėje. Čia jau kelis dešimtmečius tiriami žemės ūkio, medžioklės ūkių veiklos ir biologinės įvairovės ryšiai.

Ilgalaikiai stebėjimai dviem atskirais laikotarpiais parodė, kad tuomet, kai teritorijoje vykdoma fazanų medžioklės ūkio veikla ir prižiūrimos su ja susijusios buveinės, perinčių giesmininkų skaičius gali būti dvigubai didesnis nei laikotarpiais, kai tokios priemonės netaikomos.

Šie rezultatai leidžia teigti, kad medžioklės ūkiuose vykdoma buveinių priežiūra palankiomis sąlygomis gali padėti išsaugoti ir nemedžiojamųjų paukščių rūšis.

Medžiojamųjų paukščių veisimas gali turėti ir neigiamų pasekmių

Nors tyrimai atskleidžia nemažai teigiamų aspektų, GWCT pabrėžia, kad medžiojamųjų paukščių veisimas ir išleidimas į laisvę gali sukelti ir nepageidaujamų pasekmių.

Pavyzdžiui, vietose, kur paukščiai prieš išleidimą laikomi aptvaruose, gali būti pažeidžiama augalija. Toks poveikis pastebimas tiek pačiuose aptvaruose, tiek jų artimiausioje aplinkoje.

Vis dėlto mokslininkai nurodo, kad šie pažeidimai dažniausiai būna vietinio pobūdžio, o jų mastą galima sumažinti laikantis moksliniais tyrimais pagrįstų rekomendacijų.

Tuo tarpu miškų, gyvatvorių ir laukų pakraščių priežiūros, naujų buveinių kūrimo, papildomo šėrimo ir pašarinių augalų auginimo nauda gali apimti gerokai didesnes teritorijas.

Todėl vertinant medžioklės ūkių poveikį aplinkai svarbu atsižvelgti ne tik į galimas neigiamas pasekmes, bet ir į bendrą taikomų gamtotvarkos priemonių naudą.

Privatus indėlis į gamtos apsaugą – apie 500 milijonų svarų sterlingų

GWCT skaičiavimais, su medžioklės ūkių veikla susijusios privačios investicijos į gamtos apsaugą Didžiojoje Britanijoje siekia apie 500 mln. svarų sterlingų.

Šios lėšos padeda finansuoti buveinių priežiūrą ir atkūrimą bei kitas gamtos apsaugos priemones, kurioms įgyvendinti ne visada būtinas valstybės finansavimas.

GWCT nuomone, medžioklės ūkių veikla gali padėti įgyvendinti ir Anglijos vyriausybės nustatytus gamtos apsaugos tikslus.

Pagal 2021 metų Aplinkos įstatymą Anglijoje iki 2030 metų turi būti sustabdytas rūšių populiacijų mažėjimas. Iki 2042 metų rūšių populiacijų rodikliai turi viršyti 2022 metų lygį ir būti bent 10 proc. aukštesni nei 2030 metais.

Taip pat numatyta už saugomų teritorijų ribų sukurti arba atkurti daugiau kaip 500 tūkst. hektarų biologine įvairove pasižyminčių buveinių, o iki 2050 metų padidinti Anglijos miškingumą iki 16,5 proc.

Kadangi daugiau nei 70 proc. Didžiosios Britanijos sausumos teritorijos naudojama žemės ūkiui, žemės savininkams ir ūkininkams tenka itin svarbus vaidmuo siekiant gamtos apsaugos tikslų.

Daugelyje privačių valdų veikia medžioklės ūkiai, kurių gaunamos pajamos leidžia finansuoti gamtos apsaugos priemones ištisus metus.

Gerų ketinimų nepakanka – būtini ir patikimi duomenys

GWCT ragina medžioklės plotų valdytojus nuosekliau stebėti ir dokumentuoti savo veiklos poveikį biologinei įvairovei.

Paukščių ir kitų laukinių gyvūnų apskaitos, buveinių būklės vertinimas ir reguliarūs stebėjimai leidžia surinkti objektyvius duomenis apie taikomų gamtotvarkos priemonių rezultatus.

Tokia informacija padeda ne tik įvertinti medžioklės ūkių indėlį į gamtos apsaugą, bet ir nustatyti sritis, kuriose reikalingi papildomi tyrimai ar esamos praktikos tobulinimas.

GWCT toliau analizuos surinktus duomenis ir pristatys juos politikos formuotojams, mokslininkams bei žemės savininkams.

Organizacijos atstovai pabrėžia, kad moksliniai tyrimai turi būti tęsiami nepriklausomai nuo to, kokie sprendimai ateityje bus priimti dėl medžiojamųjų paukščių veisimo ir išleidimo į laisvę.

Svarbiausia šių tyrimų išvada – medžioklės ūkių indėlį į biologinės įvairovės išsaugojimą lemia ne vien pati medžioklė, o tai, kaip tvarkomos buveinės ir valdomos laukinių gyvūnų populiacijos. Atsakinga buveinių priežiūra, mokslo žiniomis pagrįsti sprendimai ir nuolatinis jų rezultatų vertinimas gali tapti reikšminga gamtos apsaugos dalimi.

Jau dabar prenumeruokite žurnalą 2027 metams!

Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris

LA.lv