Patirtis

Iš archyvo. Slapti stumbrės skandalo motyvai ir pasekmės0

Nuotrauka: Kataryna Šterna

Pastaruoju metu žiniasklaida tikslingai ir nuosekliai dėmesį skiria Medžioklės įstatymo ir taisyklių pažeidimams, godžiai graibsto bet kokius neigiamus dalykus, kaltindama medžiotojus, valstybės tarnautojus ir verslininkus žudymo aistra, pinigų švaistymu, neteisėtu valstybinių medžioklės išteklių naudojimu, kažkokiais politiniais sprendimais ir intrigų per medžioklę mezgimu bei panašiais ne visada egzistuojančiais pažeidimais.

Tas, kas dabar vyksta spaudoje, primena raganų medžioklę. Kada žiniasklaidos vadovybės sustabdys šį psichologinio teroro srautą? Susidaro įspūdis, kad stumbrės sumedžiojimo skandalas visiškai atrišo rankas medžioklės priešininkams ir žiniasklaidos spaudimas pradėjo veikti net ministerijų požiūrį.

Viešinti medžioklės dalyvių vardus?

Padaryti medžioklės lapus prieinamus visuomenei ir žurnalistams, pažeidimo atveju leidžiant viešinti konkrečios medžioklės dalyvių sąrašus. Toks kvietimas daug kur pasigirdo po to, kai šių metų pradžioje Panevėžio rajono Valstybinės miškų urėdijos Krekenavos-Naujamiesčio profesionalios medžioklės plotų vienete valstietis Jonas Slapšinskas neteisėtai sumedžiojo stumbrę, o paskui žuvo ir jos jauniklis, kuris netyčia užklydo į vieną kaimo ūkį.

Žiniasklaidos ir įvairių viešųjų organizacijų spaudimas buvo toks didelis, kad Aplinkos ministerija net svarstė ateityje nebesilaikyti Europos Sąjungos (ES) asmens duomenų apsaugos reikalavimų – viešinti valstybiniuose komercinės medžioklės plotuose rengiamų medžioklių dalyvių sąrašus.

Vos šiai idėjai patekus į internetinę žiniasklaidą, ministerijai užduotas klausimas, kokiais teisės aktais būtų pagrįstas toks ES duomenų apsaugos taisyklių nesilaikymas – juk jie, tarp kitko, draudžia viešinti ne tik asmens vardą, bet ir buvimo vietą.

Medžiotojų manymu, medžioklės lapų viešinimas galėtų sukelti neprognozuojamas pasekmes konkrečių asmenų gyvenimui, medžioklės plotų tvarkymui ir apskritai medžioklės ūkio veiklai. Laimė, visuomenės pasipriešinimas buvo pakankamai didelis, paveikūs buvo ir medžiotojų organizacijų bei privačių asmenų prieštaravimai tiek internetu, tiek laiškais ministerijai.

Medžiotojų sąjungos Gamta atstovas Gediminas Žiukas nurodė, kad medžioklės lapų turinio atskleidimas žiniasklaidai ir visuomenei būtų žmogaus teisių ir asmens privataus gyvenimo pažeidimas. „Niekas neturi teisės manęs sekti be teismo sprendimo. Viešai paskelbti mano buvimo vietą – neleistina, nes tai mano asmens duomenys, kurių apsaugą numato ES teisės aktai“, – sakė Gamtos atstovas.

Paskui formuluotė pasikeitė ir buvo siūloma žurnalistų ir įstaigų pageidavimu atskleisti tik tų medžioklės dalyvių vardus, kurie laikomi viešaisiais asmenimis ir dalyvavo komercinėje medžioklėje Valstybinės miškų urėdijos plotuose. Klausimas, ar to apskritai reikės, bet apie tai vėliau.

Jeigu ministerija pasiduos suinteresuotų pusių spaudimui ir padarys medžioklės lapus atvirus visuomenei, visi susidurs su labai didelėmis problemomis.

Valstybinės miškų urėdijos Kauno regioninio padalinio Padauguvos girininkijos girininkas Kęstutis Markevičius irgi sutinka, kad žiniasklaidos noras viešinti medžioklės lapus prieštarauja Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymui ir tikrai atsiras išsilavinusių, pasiturinčių ir ryžtingų žmonių, kurie kreipsis į teismą dėl tokio neteisėto vardo ir kitos informacijos viešinimo.

„Atsakingos institucijos ir dabar visiškai informuotos, kas ir kada vyksta Valstybinės miškų urėdijos plotuose. Galų gale, miškai priklauso valstybei. Jeigu ministerija pasiduos suinteresuotų pusių spaudimui ir padarys medžioklės lapus atvirus visuomenei, visi susidurs su labai didelėmis problemomis. Bus kaip Lenkijoje, kur žalieji naudojasi viešai prieinama informacija apie medžioklę, kad ją sabotuotų, keltų konfliktus ir net grėsmę medžiotojų gyvybei. Tai bus katastrofa“, – sakė girininkas.

Interviu Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sakė: „Kalbame apie valstybinę miškų urėdiją ir jai priklausančius medžioklės plotus. Kad matytume, kas vyksta viešosios įmonės komercinės medžioklės plotuose ir kas dalyvauja juose rengiamose medžioklėse, nuo kito medžioklės su varovais sezono, t. y. nuo spalio 15 d., planuojame įvesti privalomus elektroninius medžioklės lapus.“

Elektroniniai medžioklės lapai

Apie elektroninius medžioklės lapus kalbama jau seniai, stumbrės skandalas šį klausimą tik vėl aktualizavo. Pagrindinis tikslas – padaryti medžioklę skaidresnę, supaprastinti medžiojamųjų gyvūnų populiacijos apskaitą, duomenų rinkimą ir naudojimą. Dalis apklaustų medžiotojų sutinka, kad tai galėtų būti patogiau nei popierius, tačiau labai dažnai pasigirsta nuomonė, kad elektroniniai medžioklės lapai galėtų tapti savotiška sekimo priemone.

Kaip vienas kontrargumentų minimas ir vyresnis vidutinis medžiotojų amžius, nes didelė dalis senesnių žmonių nemoka elgtis su išmaniaisiais įrenginiais, kurių reikėtų norint operuoti elektroniniu dokumentu. Be to, Latvijos, Rusijos, Baltarusijos ir Lenkijos kaimynystėje mobiliųjų ryšių operatorių signalas neretai būna labai stiprus, ir dėl to medžioklės lapo pildymas elektroniškai brangiai kainuotų, mat tektų tai daryti kitos valstybės tinkle.

„Aplinkos ministerija numato pereiti prie elektroninio medžioklių registracijos modelio, kuris pakeistų dabartinį popierinių medžioklės lapų pildymą. Elektroninis lapas pradžioje būtų privalomas profesionalios medžioklės plotų vienetams. Kitiems medžioklės plotų naudotojams būtų galimybė rinktis, ar naudoti popierinį, ar elektroninį medžioklės lapą, – savo atsakyme paaiškino aplinkos viceministrė Rasa Vaitkevičiūtė. – Viename medžioklės plotų vienete būtų pildoma tik elektroninė registracija arba popierinis dokumentas. Abi formos vienu metu būtų draudžiamos.“

„Elektroninių medžioklės lapų registracijos sistemos savininkė ir valdytoja bus ministerija, – toliau sakė R. Vaitkevičiūtė. – Galimybė prisijungti prie sistemos ir atlikti kontrolės veiksmus bus suteikiama aplinkosaugos pareigūnams. Įrašai apie laimikį turėtų automatiškai keisti sumedžiojimo limito likutį ir pan. Kokias funkcijas ji atliktų ir koks būtų poreikis, dar sprendžiama. Tai turėtų paaiškėti per porą mėnesių.“

Komercinės medžioklės plotus parduos varžytinėse

Grįžtant prie valstybiniuose plotuose rengiamų komercinių medžioklių dalyvių vardų viešinimo žiniasklaidos ir įstaigų pageidavimu, reikia paminėti vieną labai įdomų įvykių posūkį. Po susitikimo su medžiotojų organizacijų atstovais VDU Žemės ūkio akademijos patalpose kovo 6 d. aplinkos ministras K. Mažeika atskleidė, kad valstybė planuoja dalį komercinės medžioklės plotų parduoti varžytynėse. Per posėdį jis sakė, kad didžiausius ir geriau sutvarkytus komercinės medžioklės plotus valstybė planuoja pasilaikyti, bet po kurio laiko pranešė, kad kovo 9 d. valstybė atsisakys visų komercinės medžioklės plotų.

Nuotrauka: iš archyvo

Pagal urėdų pateiktą informaciją, vidutiniškai urėdijų komercinės medžioklės plotų pelningumas yra 11 proc. ir daugiau. Gautos lėšos patenka į bendrą viešosios įstaigos biudžetą, iš kurio finansuojamas ne tik komercinės medžioklės rengimas, bet ir infrastruktūra bei kelių priežiūra, miško atkūrimas ir tvarkymas, darbuotojų algos ir padengiamos kitos išlaidos.

Interviu 15min.lt K. Mažeika sakė: „Įvertinus pastarųjų metų pajamas – kiek buvo gauta pajamų, – manome, kad ta veikla [yra nepelninga], juolab kad nemažai neigiamo dėmesio sulaukė iš visuomenės pusės. Manome, kad valstybinių miškų urėdija turėtų labiau stiprinti kitas savo veiklos sritis, tai yra tiesiogines.“

Kovo pradžioje valstybei dar priklausė 13 komercinės medžioklės plotų vienetų, kurie iš viso sudarė 140 tūkst. hektarų. Per metus vidutiniškai surengta apie 1000 įvairios rūšies medžioklių, iš kurių urėdija uždirbo beveik 70 tūkst. eurų.

Anot ministerijos, pagal skaičiavimus nustatyta, kad komercinės medžioklės plotai greičiau neša nuostolius, negu duoda jaučiamą indėlį į Valstybinės miškų urėdijos biudžetą. Be to, komercinių medžioklių organizavimas nėra valstybės užduotis ir valstybinė įstaiga tokio pobūdžio veikla neturėtų užsiimti.

Netgi manoma, kad rezonansinį stumbrės sumedžiojimo skandalą surežisavo suinteresuoti asmenys, kurie vėliau ir įsigys valstybinius komercinės medžioklės plotus.

Gamtos atstovas G. Žiukas, reikšdamas daugumos medžiotojų nuomonę, sakė: „Medžioklės įstatymo ir taisyklių pažeidimų Lietuvoje nepadaugėjo, lyginant su kitais metais, tačiau šiuo metu jaučiama, kad žiniasklaidos dėmesys su medžiokle susijusiems neigiamiems dalykams auga. Regis, už tokio atgarsio sulaukusio stumbrės skandalo ir visų iš to kylančių pasekmių stovi suinteresuoti asmenys. Galbūt tai kokių nors turtingų žmonių grupės, suinteresuotos pakeisti esamą tvarką, pasiekti, kad žvėrys taptų plotų naudotojo ar savininko privačia nuosavybe. Galbūt spauda pastaruoju metu taip kruopščiai išpučia kiekvieną pažeidimą, įskaitant nelaimingus nutikimus medžioklėje, kad kažkam pavyktų pakeisti esamą sistemą ir pritaikyti ją pagal save.“

Nuotrauka: Kataryna Šterna

Panašios nuomonės yra Valstybinės miškų urėdijos girininkas K. Markevičius, atsakingas už komercinės medžioklės organizavimą viename puikiausių Lietuvos miškų Karalgiryje: „Neoficialiai esu girdėjęs kalbų apie suinteresuotų žmonių grupę, kuri už Karalgirio komercinės medžioklės plotų perėmimą varžytynėse būtų pasirengusi mokėti du milijonus eurų. Esu tikras, kad ir visi kiti valstybiniai komercinės medžioklės plotai su puikia ir sutvarkyta medžiojamųjų gyvūnų populiacija jau nusižiūrėti.“

K. Markevičius nurodė faktą, kad iki šiol infrastruktūra urėdijų komerciniuose medžioklės plotuose palaikyta valstybės lėšomis, įskaitant medžioklės namelius, poilsio vietas, kelius. Iš komercinių medžioklių gautos lėšos leido rengti ekskursijas ir gamtos pažinimo renginius vaikams, jaunimui ir kitiems susidomėjusiems. Rengiant medžioklę Karalgiryje visada laikytasi selekcinės medžioklės principų, formuojant sveiką ir genetiškai stiprią gyvūnų populiaciją.

„Vienas tokių plotų uždavinių – užtikrinti rūšių gyvavimą visoje valstybėje. Mūsų plotuose gyvūnų daugėja – ir tai dėl tinkamo sumedžiojimo: kai buveinės gausėja, gyvūnai natūraliai papildo šalia esančių teritorijų populiacijas. Kas bus, kai valstybės komercinės medžioklės plotai pateks į privačių kolektyvų rankas, prognozuoti niekas negali“, – mano girininkas.

Didelis žingsnis atgal

Dideliems valstybiniams komercinės medžioklės plotams reikia daug darbo ir investicijų. Klausimas, ar privatūs klubai, jeigu jiems bus leista medžioti tokiuose plotuose, tęs tai, kas pradėta? „Visų komercinių plotų atidavimas į varžytynes yra didelis žingsnis atgal. Juos įsigiję žmonės sudarys uždarus klubus, kurie neišspręs „benamių“ medžiotojų problemos, kaip kažkas tikisi“, – teigia K. Markevičius.

Tai yra vienas oficialiųjų valstybinių komercinės medžioklės plotų pardavimo pateisinimų, nors šios idėjos atsiradimas stebėtinai sutampa su stumbrės skandalu ir gamtosaugos organizacijų spaudimu ministerijai bei medžiotojų organizacijoms.

Nuotrauka: Kataryna Šterna

Viena iš Lietuvos medžioklės bendruomenės problemų yra uždara klubų struktūra – praktiškai visi klubai yra bendrijos. Jos turi teisę sudaryti savas vidaus tvarkos taisykles. Dažnai jų taisyklės leidžia priimti į klubą naujus narius tik iš esamų narių giminaičių rato. Jeigu žmogus – iš šalies atėjęs nepažįstamas, stojamasis mokestis yra nepakeliamas. „Nemanau, kad iš miškų urėdijos perimtuose, gerai sutvarkytuose ir turtinguose plotuose naujai įsteigti klubai su malonumu priims medžiotojus iš šalies, ypač jaunus, ką tik gavusius medžiotojo pažymėjimą“, – sakė K. Markevičius.

Susiję straipsniai

Kitas užkulisiuose aptariamos iniciatyvos minusas, girininko nuomone, susijęs su medžioklės kultūra. „Atgavus nepriklausomybę būtent valstybės rengtose komercinėse medžioklėse dalyviai galėjo pasisemti žinių, pirmą kartą stebėti ir patirti senosios Europos medžioklės praktiką ir kultūrą: gyvūnų pagerbimą, medžioklės signalus, įšventinimą, pažinti aprangos stilius ir senąją tarybinę pufaiką pakeisti į elegantišką medžiotojo kostiumą, galų gale mėgautis pagarbia medžiokle sutvarkytoje aplinkoje. Skrybėlės, smeigtukai, pasveikinimai, tarpusavio pagarba – ypač rūpestingai ir giliamintiškai rengtos komercinės medžioklės valstybės miškuose suteikė didelį postūmį medžioklės kultūros plėtrai Lietuvoje. Manau, kad komercinės medžioklės plotams patekus į privačias rankas visam tam ateis galas“, – apgailestavo K. Markevičius.

Kas įvyks?

Dabar Valstybinė miškų urėdija atliks teisinę procedūrą ir perduos plotus Aplinkos apsaugos departamentui, kuris panaikins leidimus ir skelbs nuomos aukcionus. Žmonės, dirbantys su šių komercinės medžioklės plotų priežiūra, bus perkvalifikuoti. Iš medžioklės plotų nuomos gautos lėšos bus skirtos medžioklės kontrolei stiprinti.

Žurnalas Medžioklė. Prenumeruok Lietuvos pašte arba ieškok spaudos prekybos vietose.

LA.lv
Prašome komentuoti mandagiai, nekurstyti neapykantos ir apsieiti be keiksmažodžių.