Sausio pradžioje Latvijos delfyje pasirodė straipsnis Nešaukite – aš estas! Ramybė kaimyninėse šalyse Latvijos lūšims saugumo negarantuoja. Latvijos žurnalistai tiria, ar jų šalyje leidžiama lūšių medžioklė neigiamai atsiliepia lietuvių ir estų lūšių populiacijoms. Taip, lūšių medžioklė yra labai jautrus klausimas, kuriuo tarp medžiotojų ir medžioklės priešininkų nuolat vyksta aštrūs ginčai. Įvairiais straipsniais bandoma paveikti visuomenės nuomonę į vieną ar kitą pusę, ir kartais atrodo, kad šiuo klausimu vyksta informacinis karas.
Minėtame straipsnyje rašoma: „Nė vienoje Baltijos valstybėje lūšys nėra saugios – Latvijoje jos medžiojamos, o Estijoje, kur jos ne taip seniai buvo šaudomos aktyviau nei pas mus, prieš trejus metus lūšių medžioklė uždrausta. Lietuvoje toks draudimas galioja jau 40 metų. Rusijoje lūšys medžiojamos, tačiau Latvijos pasienyje yra bet kokios medžioklės draudimo zona, o Baltarusijoje lūšys nemedžiojamos, bet jų pamažu daugėja.“ Gamtos apsaugos asociacijos Baltijos vilkas tarybos narys Vaidas Balys Latvijos delfiui nurodė, kad šiuo klausimu tyrimų nėra, todėl viskas tėra spėjimai.
„Latvijos ir Lietuvos siena gana ilga, o mūsų šalys mažos, todėl manau, kad medžioklė Latvijoje gali paveikti lūšių populiaciją Lietuvoje“, – teigia V. Balys. Panašiai mano ir Estijos gamtos agentūros (EGA) atstovas Valdo Jahilo, kuris nurodė, kad medžioklė Latvijoje greičiausiai neigiamai atsiliepia estų lūšims. Viena vertus, Latvijoje medžiojant sumažinama lūšių, galinčių potencialiai migruoti į Estiją, kita vertus, tai Latvijoje atlaisvina buveines, į kurias gali atsikelti jaunų lūšių iš Pietų Estijos. Be to, anot V. Jahilo, Estijos lūšių populiacijai sekasi labai prastai, o su tuo sutinka ir medžiotojai.
Kaip iš tiesų yra su tomis estų ir lietuvių lūšimis Latvijoje?
Kai apie tai paklausiau Estijos medžiotojų asociacijos vykdomojo direktoriaus Tõnio Kortso, telefone stojo ilga tyla. Galiausiai jis pasakė: „Estijoje visi žino, kad ponas Jahilo yra buvęs šoumenas, garsus savo anekdotais! Taip, pas mus lūšių medžioklė uždrausta prieš kelerius metus, nes duomenys patvirtino, kad lūšių mažėja.“
„Kiek lūšių migruoja į Latviją ir kiek „mūsų“ lūšių sumedžiojama Latvijoje, tyrimų nėra, – tęsia T. Kortsas. – Teiginys, kad medžioklė Latvijoje sumažina lūšių skaičių Estijoje, yra tik nuomonė ir prielaida. Mes pastebėjome visiškai paprastą koreliaciją tarp vilkų ir lūšių skaičiaus. Jie konkurentai, ir kuo daugiau vilkų, tuo mažiau lūšių, nes jie jas išstumia. Štai čia akivaizdus ryšys, o ne prielaidos, kad neva latviai iššaudo mūsų lūšis. Pasakysiu atvirai: tai estų nacionalinis ypatumas – kaltinti kaimyną! Vilkų yra daug, šiemet leista medžioti 69, o dėl sniego trūkumo šiuo metu sumedžioti tik 28. Estijoje daug miškų, be sniego nematome pėdsakų, tad vilką sumedžioti labai sunku.“
Anot T. Kortso, dabartiniai medžiotojų stebėjimai patvirtina, kad lūšių nėra taip jau mažai, ir medžiotojai nesutinka su oficialiuoju vertinimu. Delfi straipsnyje EGA vadovas V. Jahilo tvirtina, kad medžiotojai apskritai sutinka su tuo, kad lūšių populiacijos padėtis šiuo metu prasta.
„Jis turbūt juokauja, – sako T. Kortsas. – Medžiotojų miško kameromis net labai dažnai fiksuojama lūšių. Šiuo metu kuriame elektroninę pranešimo sistemą, kuri sutvarkys apskaitą, ir nereikės pasikliauti vien tik oficialiuoju lūšių populiacijos vertinimu. Deja, ši sistema bus paruošta tik kitais metais, bet tada turėsime tikslesnės informacijos. Vis dėlto stebėjimai rodo, kad lūšių Estijoje daugėja.“
Manoma, kad Estijoje yra 61 lūšių šeima. Lūšys vienodai paplitusios visoje šalies teritorijoje – taip rodo EGA informacija apie lūšių pastebėjimus 2019 metais. „Iš tiesų nesuprantu, kaip medžioklė Latvijoje gali neigiamai paveikti lūšių populiaciją Estijoje. Nėra nė vieno tyrimo, kuris tai moksliškai patvirtintų“, – pokalbį baigia T. Kortsas.
O kokia situacija Lietuvoje?
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (VSTT) direktorius Albertas Stanislovaitis nurodo, kad visiškai tiksliai situaciją būtų galima dokumentuoti tik stebėjimo kameromis, jeigu jos būtų pastatytos Latvijos ir Lietuvos pasienyje kas keliolika metrų, tačiau tokių nėra: „Kaip kas nors gali kažką tvirtinti, jeigu nežinoma tikslių skaičių ir nėra jokių stebėjimų? Negalime tiksliai pasakyti, kad Latvijoje leidžiama lūšių medžioklė atsiliepia šių plėšrūnų populiacijai mūsų šalyje, nors šia tema jau kalbėta anksčiau.“
Tai rodo lūšių pėdsakų ir išmatų nuotraukos, kurios naudojamos populiacijos tankiui nustatyti. Oficialiai 2015 metais Latvijoje buvo 97 lūšys, paplitusios visoje šalies teritorijoje. Šis skaičius nustatytas apibendrinus pačių gyvūnų ir jų buvimo įrodymų pastebėjimus.
Kitaip nei Lietuvoje, Latvijos atsakingosios tarnybos, leidžiančios medžioti šiuos plėšrūnus, turi daug aiškesnį supratimą apie lūšių populiacijos padėtį ir paplitimą.Latvijos miškų tarnybos svetainėje yra lūšių žemėlapis, kur sužymėti sumedžioti gyvūnai. Latvijos pasienyje prie Biržų ir Rokiškio sumedžiotos tik 3–4 lūšys, ir nors valstybių siena ilga, tai vienintelė vieta, kur Lietuvos lūšys kiek nors „domėjosi“ Latvija.
Plėšrūnai migruoja į laisvas teritorijas, o ne atvirkščiai
„Latvijos lūšių populiacija daug didesnė nei Lietuvoje, tad logiška manyti, kad jos migruoja per sieną į Lietuvą, kur šių plėšrūnų gerokai mažiau, o teritorijos laisvesnės. Kaip sakoma, gamta nemėgsta tuštumos. Jeigu pas mus lūšių labai mažai, tai kaimynų lūšys ateina į mūsų miškus, o ne atvirkščiai“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos doktorantas ir dėstytojas, lūšių tyrinėtojas ir populiacijos atnaujinimo projekto iniciatorius Petras Adeikis.
„Faktas, kad vietose, kur lūšių populiacija tanki, kaip Latvijoje, maisto mažiau ir gyvūnai migruoja į naujas teritorijas, o ne atvirkščiai. Nedidelė migracija pasienyje abiem kryptimis egzistuoja, ir tai normalu, nes lūšims reikia didelių medžioklės plotų, o valstybinės sienos sąvokos jos nežino, tačiau negalime kalbėti apie didelį migruojančių gyvūnų skaičių.
Oficialiai manoma, kad Lietuvoje yra apie 150 lūšių, paplitusių visoje šalies teritorijoje. Palyginti daugiau jų Jonavos, Šakių ir Biržų rajonuose. Prie Baltarusijos sienos judėjimas didesnis. Ten net pasieniečiai nufilmavo, kaip lūšis su keturiais mažyliais peršoka tvorą“, – iliustruoja mokslininkas, parašęs magistro darbą būtent apie lūšių paplitimą Lietuvoje.
„Įrodyta, kad gyvūnų rūšys, kurios konkrečiame regione protingai tvarkomos, klesti. Jeigu iš populiacijos pašalinama nedidelė dalis gyvūnų, kitiems lieka daugiau maisto, o genetiniai organizmo mechanizmai skatina gausesnę reprodukciją. Populiacijos, kurių medžioklė draudžiama ir kurios šitaip neprižiūrimos, menksta“, – teigia mokslininkas ir lūšių augintojas P. Adeikis. Jis priduria, kad paėdusi ir sveika lūšies patelė atsiveda keturis, rečiau penkis kačiukus.
P. Adeikis, kuris yra ir medžiotojas, savo sodyboje Kurtuvėnų regioninio parko teritorijoje plačiuose laikinuose voljeruose dar nuo 2008 metų augina lūšis – augina ir leidžia į laisvę. Projekto pradžioje lūšys buvo atgabentos iš Suomijos. Iš pradžių projektas vyko su valstybine parama, vėliau savarankiškai.
Populiacija auga labai lėtai
P. Adeikis savo magistro darbe apie pusiau natūraliomis sąlygomis išaugintų ir išleistų į laisvę bei laukinių lūšių pasiskirstymą nurodo, kad Lietuvoje lūšių medžioklė uždrausta 1979 metais, o nuo 1990 metų renkami oficialūs apskaitos duomenys.
Tada plėšrūnų buvo 170, 2000 aisiais – tik 87. Tais metais lūšys buvo įtrauktos į Lietuvos raudonąją knygą, nes tyrimais nustatyta, kad jų išliko tik Šiaurės ir Vakarų Lietuvos teritorijoje. Kodėl jų taip dramatiškai sumažėjo? Galbūt šiuo laikotarpiu gamtosauga tiesiog nebuvo valstybės prioritetas. Lūšys buvo saugomos jau dvidešimt metų, o dar po septynerių oficialūs duomenys patvirtino, kad Lietuvoje išliko tik 30–40 lūšių, nepaisant visos apsaugos ir medžioklės draudimų.
Vis dėlto, pagal nacionalinę ataskaitą Europos Komisijai, 2007–2018 metais lūšių Lietuvoje pagausėjo iki maždaug 150 individų.
Brakonierystė
Žiniasklaida per keletą pastarųjų metų kelis kartus pranešė apie neteisėtą lūšių medžioklę. Paskutinis atvejis buvo 2018 metų sausį, kai du Lietuvos pasieniečiai Lazdijų rajone sumedžiojo dvi lūšis. Bauda už šį pažeidimą – apie 20 tūkst. eurų, teismo sprendimu gali būti taikomas ir areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.
Dar anksčiau buvo pranešimų apie kitus lūšių brakonieriavimo atvejus įvairiose Lietuvos vietose. Oficialiai atskleisti tik keli tokie pažeidimai, bet jie rodo bendrą tendenciją. Visame pasaulyje įrodytas faktas, kad draudimas medžioti kokią nors rūšį paskatina neteisėtą medžioklę.
Apie tai kalbama ir Lietuvoje: medžiotojai pasakoja, kad lūšys brutaliai šaudomos ir užkasamos arba jas mėginama legalizuoti kaip iš užsienio atvežtus trofėjus. Bendras neteisėtai sumedžiotų lūšių skaičius toks didelis, kad šių plėšrūnų populiacija neauga taip greitai, kaip norėtųsi. Jeigu būtų suteikti bent keli leidimai, lūšys būtų daug labiau tausojamos ir per kelerius metus jų gerokai pagausėtų – taip mano daugelis Lietuvos medžiotojų.
Susisiekus su VSTT paaiškėjo, kad situacija yra visiškai priešinga reiškiamiems nuogąstavimams. Lietuvos lūšių populiacija lėtai, bet gausėja. Pagal nacionalinį pranešimą, nuo 2007 iki 2018 metų lūšių Lietuvoje padaugėjo nuo 30–40 iki maždaug 150 individų.
Lūšių populiacijos apskaita Lietuvoje atliekama kartą per trejus metus, skaičiuojant pėdsakus sniege ir fiksuojant kitus jų buvimo įrodymus. Na, o medžiotojams pavesta kasmet skaičiuoti visus medžiojamuosius gyvūnus, taip pat lūšis ir stumbrus. Tai daroma vieną parą nuo vasario pradžios iki kovo pabaigos konkrečiu valstybės patvirtintu maršrutu kiekvieno klubo plotuose. Kadangi per pastaruosius trejus metus sniego buvo nepakankamai, nepriekaištingų apskaitos rezultatų nėra.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes Lietuvoje prieš trejus metus sukurta nauja papildoma apskaitos sistema, apimanti medžiotojų, girininkų ir gyventojų pastebėjimus, medžioklės kamerų nuotraukas ir kitus išteklius, leidžiančius spręsti apie stambiųjų plėšrūnų skaičių ir paplitimą.
Visoje valstybės teritorijoje gyvena maždaug 150 lūšių, jų užfiksuota Latvijos pasienyje, Biržų rajone. Vis dėlto, pasak VSTT Biologinės įvairovės skyriaus vyr. specialisto Remigijaus Uzdro, tarnyba ir ministerija neturi duomenų, kad Latvijoje leidžiama lūšių medžioklė turėtų poveikį Lietuvos populiacijai.
R. Uzdras nurodė, kad lūšių populiacijos padėtis apskritai Lietuvoje kol kas vertinama kaip nepalanki. Tačiau pagrindinis pavojus lūšių populiacijai yra ne Latvijos medžiotojai ar net vietos brakonieriai, o tinkamų buveinių trūkumas. Lietuva yra tik truputį didesnė už Latviją, bet miškų pas mus mažiau – 52 proc.
Latvijos teritorijos dengia miškai, Lietuvos – tik 33 proc. Mūsų miškai daug labiau fragmentuoti nei latvių, o kad kačių populiacija klestėtų, reikia didelių vientisų miško teritorijų, kaip Latvijoje. Štai Žiemgaloje lūšių yra daug mažiau nei kituose Latvijos regionuose, kur dideli miškų masyvai.
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyr. patarėjas Algirdas Klimavičius išvardija veiksnius, kurie iš tiesų kelia grėsmę lūšių populiacijai tiek Lietuvoje, tiek bet kurioje kitoje šalyje, kur šie plėšrūnai gyvena.
Pirma – vidiniai rūšies santykiai ir sąveika populiacijoje, kur konkuruojama dėl maisto išteklių ir teritorijos, taip pat infekcijos. Tai viena svarbiausių ir rimčiausių kliūčių vystytis lūšių populiacijai. Visa tai – natūralūs reiškiniai, bet jie suaštrėja vykstant ūkinei žmogaus veiklai.
Antras veiksnys – labai intensyvi miškininkystė, dėl kurios atsiranda plynos kirtavietės, sumažėja senųjų miškų plotų, įveisiami monokultūriniai miškai, gabenama mediena ir miške nuolat būna technikos ir žmonių, o tai neigiamai veikia lūšis, sunaikina jų gyvenamąją aplinką ir keičia įpročius. Aišku, vien dėl rūšių miško darbų negalima uždrausti, bet į šį veiksnį reikia atsižvelgti prieš užsipuolant medžiotojus.
Trečias veiksnys susijęs su miestų ir kaimų žmonių gyvenimu – sportu, turizmu, pramogomis ir poilsiu gamtoje. Čia viskas aišku – sveikas gyvenimo būdas gamtoje vis populiarėja. Ketvirtas veiksnys – neteisėta lūšių medžioklė.
Maždaug per dešimt metų Lietuvoje apie brakonieriavimo atvejus pranešta tik kelis kartus, ir paskutinįkart 2018 metais du pasieniečiai buvo pagauti su dviem neteisėtai sumedžiotomis lūšimis. Tai įvyko Lazdijų rajone, netoli Lenkijos sienos.
Anot A. Klimavičiaus, nėra jokių įrodymų ar indikacijų, kad Latvijoje leidžiama lūšių medžioklė kokiu nors būdu turėtų poveikį Lietuvos populiacijai. Jis pabrėžė, kad šiuo klausimu negali būti jokių spekuliacijų ir išsigalvotų priežasčių, kodėl lūšių neva nedaugėja taip greitai, kaip norėtųsi.
Žurnalas Medžioklė. Prenumeruok Lietuvos pašte arba ieškok spaudos prekybos vietose!
