Įvykiai ir išvados
Gegužės 8 d. aplinkos ministras Kęstutis Mažeika iš pradžių nusipelnė medžiotojų pagarbos ir pagyrų, paskelbdamas Medžioklės taisyklių pakeitimus, kurie, be kita ko, numatė leisti medžioti lankais ir durklais. Ši norma turėjo įsigalioti 2022 metais.
„Pernai lankai buvo išbraukti iš Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo ir nuo tada bet kokios galios, bet kokios konfigūracijos ir paskirties lanką galėjo laisvai įsigyti bet kuris Lietuvos gyventojas. Ministro siekis įtraukti medžioklę lankais į Medžioklės taisykles buvo tikslingas – siekta panaikinti šį precedentą ir sutvarkyti teisinę bazę, kalbant apie lankų naudojimą mūsų šalies teritorijoje“, – komentuoja Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) vadovas Jonas Talmantas.
Interviu lrytas.lt K. Mažeika sakė: „Dabar lankų kaip ginklo tokio apibrėžimo nėra ir jie tiesiog yra palikti tokioje nereguliuojamoje zonoje, kur iš tiesų turėtų atsirasti reguliavimas, nes sutikus žmogų miške su lanku aplinkosaugininkams nėra būdo jį nubausti, nebent jis turėtų sumedžiojęs kažkokį žvėrį ar gyvūną, bet prie kiekvieno lankininko po aplinkosaugininką nepastatysim.“
LMŽD bei kiti medžiotojų organizacijų bendradarbiavimo memorandumo partneriai remia šį ministro sprendimą. J. Talmantas teigia, kad ministras parodė griežtą poziciją ir už tai nusipelnė medžiotojų pagarbos. „Medžiotojų yra 30 tūkst., žvejų – dar 27 tūkstančiai. Reikia pridėti ir po tris keturis šeimos narius. Iš viso mūsų yra labai daug ir visi dabar pripažįsta, kad K. Mažeika yra drąsus vyras su tvirtu stuburu. Manau, jis sulauks rimtos paramos rinkimuose“, – tada sakė LMŽD vadovas.
Šis ministro žingsnis, vertintas kaip labai drąsus, atkreipė aplinkos aktyvistų dėmesį ir tiesiog per porą valandų sukėlė priešiškų publikacijų bangą, privertusią ministrą pakeitimus atšaukti. Visai visuomenei, įskaitant medžiotojus, teko atidžiai įvertinti ir visas kitas taisyklėse įrašytas naujoves.
„Gegužės 8 d. paskelbtuose Medžioklės taisyklių pakeitimuose buvo kelios dvejopai vertinamos normos. Pavyzdžiui, leidimas tvenkinių ūkiuose medžioti ne tik kormoranus, bet ir visus žuvaėdžius paukščius, arba galimybė medžioti invazinių rūšių gyvūnus naktį su šunimis. Gegužės įvykiai parodė, kad nebegali egzistuoti ligšiolinė sistema, kai veikiant kokių nors jėgų spaudimui arba siekiant gauti pozityvesnį visuomenės įvertinimą prieš rinkimus per vieną naktį pakeičiami medžioklės srities teisės aktai. Taisyklių pakeitimus reikia aptarti su medžioklės ūkio ir susijusių sričių specialistais bei mokslininkais“, – situaciją komentuoja Lietuvos medžiotojų draugijos (LMD) vadovas Gediminas Vaitiekūnas.
Žurnalas Medžioklė. Prenumeruok Lietuvos pašte arba ieškok spaudos prekybos vietose.
Medžiotojas Šarūnas Maigis: „Iniciatyvinė medžiotojų grupė ir apklausti medžiotojai irgi pritaria ne visiems paskelbtiems taisyklių pakeitimams. Ten buvo keli ginčytini siūlymai, su kuriais negalėtume sutikti, pavyzdžiui, tvenkinių ūkiuose medžioti visus žuvimis mintančius paukščius. Tačiau norėjome paremti ministrą, kurio sprendimas įtraukti medžioklę lankais į Medžioklės taisykles 2022 metais buvo labai laiku. Dveji metai – pakankamai laiko surinkti informaciją apie medžioklinius lankus ir jų paskirtį, parengti mokymus, egzaminus, kontrolės teisinę bazę ir aptarti šio medžioklinio ginklo laikymo sąlygas.“
Gamtos apsaugos asociacijos Baltijos vilkas tarybos narys Vaidas Balys teigia, kad medžiotojų ir medžioklės priešininkų pozicijos dėl naujųjų Medžioklės taisyklių skiriasi. „Mes patys šioje istorijoje atstovavome požiūriui, kad Medžioklės taisyklių pakeitimai priimti nesilaikant teisėkūros principų, nesuderinus su socialiniais partneriais ir visuomene, taip pat dalis šių pakeitimų prieštarauja bioįvairovės apsaugos tikslams ir medžioklės etikai. Kaip jau žinome, ministerija ir ministras pripažino, kad procesas buvo netinkamas, o pagaliau įvykusiame Medžioklės tarybos posėdyje dalis pakeitimų nesulaukė palaikymo ir beveik visi sukėlė diskusijų“, – sako V. Balys.
Paklaustas, kas Baltijos vilkui nepriimtina, V. Balys pirmu dalyku įvardija leidimą naudoti prožektorius ne tik medžiojant šernus, bet ir lapes ir kelių kitų rūšių gyvūnus: „Mes manome, kad tokie dalykai kaip prožektoriaus naudojimas vaikštant (o ne tik tykant, kaip buvo iki šiol) reikš daug didesnį visų rūšių gyvūnų trikdymą ir ramybės periodo atėmimą. Taip pat bus sunkiai kontroliuojamas, todėl išsiplės galimybės pažeidėjams. Taip pat mums nepriimtinas lapės traktavimas kaip invazinės rūšies, net jei tai yra gausi ar šiuo metu stipriai niežais serganti populiacija.“
Baltijos vilko vadovas įvardija asociacijai nepriimtiniausius punktus: „Mes iš principo manome, kad medžioklė su šunimis (išskyrus paukščių medžioklę ir sužeisto gyvūno paieškas) yra žiaurus ir neetiškas medžioklės būdas. Todėl jos išplėtimas į naktį yra nepriimtinas, taip pat kelia papildomas rizikas kitoms gyvūnų rūšims. Galimybė savo reikmėms sunaudoti saugomą gyvūną, kuris nėra medžiojamas – tai prieštarauja bendram gamtosaugos principui, kad neturėtų būti jokių galimybių (ir paskatos) legaliai „gauti“ saugomos nemedžiojamos rūšies gyvūnų savo reikmėms. Kiekviena maža landelė gali paskatinti piktnaudžiautojus rizikuoti ir taip gali būti pakenkta rūšies apsaugai. Viliojimo ribojimų panaikinimas aplink saugomas teritorijas gali turėti nepageidaujamų pasekmių. Medžiojamųjų gyvūnų sutraukimas ir koncentravimas prie saugomų teritorijų ribų gali daryti žalą saugomose teritorijose saugomoms vertybėms, pvz., augalams ar ant žemės perintiems paukščiams. Barsuko medžioklės termino prailginimas turi būti pagrįstas bioįvairovės apsaugos ar konfliktų valdymo poreikiais. Šiuo atveju sprendimas nebuvo niekuo pagrįstas, taip pat medžioklės terminas nusitęsė į barsukų žiemos miego periodą. Žiemos miegu miegančių gyvūnų medžioklė urvuose tikrai neatitinka etiškos medžioklės principų“, – organizacijos požiūrį komentuoja V. Balys.
Apklausti medžiotojai mano, kad prieš įtraukiant leidimą medžioti lankais, nesvarbu ar jis įsigaliotų po dvejų, ar penkerių metų, reikėjo parengti trumpą apžvalgą, kaip ir kas galės naudoti lankus, kokia bus medžioklės ir įrankių laikymo priežiūra, taip pat informuoti visuomenę, paaiškinant planuojamų pakeitimų esmę ir praktinę reikšmę.
Baltijos vilkas teigia esąs pasirengęs kalbėti apie lankų legalizavimą ir kitus medžiotojų siūlomus pakeitimus. „Reikėtų išskirti du aspektus, – nurodo V. Balys. – Pirma, argumentacijos ir informacijos pateikimas Medžioklės taryboje, kai siūlomi pakeitimai, kad būtų galima normaliai svarstyti siūlymus ar jų alternatyvas. Deja, dabar dažniausiai argumentacijos trūksta arba remiamasi tokiais teiginiais kaip „tų ar anų gyvūnų priviso labai daug“, nepateikiant patvirtinančių duomenų. Antra, visuomenės informavimas. Laukiniai gyvūnai yra valstybės nuosavybė, žmonėms jie rūpi, todėl Aplinkos ministerija ir jai pavaldžios institucijos turėtų dėti daug daugiau pastangų visuomenei paaiškinti savo sprendimų motyvus, taip pat šiuos sprendimus derinti iš anksto, ir ne tik formaliai. Dabar dažnai laikoma, kad laukiniai gyvūnai, jų apsauga ar medžioklė yra tik medžiotojų reikalas, todėl užtenka viską suderinti su medžiotojais. Taip pat abiem atvejais labai svarbu, kad informacija būtų pateikiama prieš sprendimų nagrinėjimą ar priėmimą, o ne po jo.“
Lietuvos medžiotojai – ne vieni
Aplinkos ministro sprendimas legalizuoti lankus kaip medžioklinį ginklą sulaukė plačios Europos medžiotojų bendruomenės reakcijos. Su Europos medžioklės ir gamtos apsaugos asociacijų federacijos (FACE) Baltijos šalių biuro parama Lietuvos vyriausybei, Seimui, Aplinkos ministerijai ir jos aukščiausiems pareigūnams pritarimo laiškus atsiuntė Latvijos medžiotojų asociacija, Latvijos medžiotojų sąjunga, Latvijos lankininkų asociacija, Latvijos elnių kvieslių klubas, Latvijos moterų medžiotojų klubas, Estijos medžiotojų sąjunga, Lenkijos medžiotojų asociacija su 128 tūkst. narių, Šv. Huberto kompanionai iš Belgijos, Šiaurės šalių safario klubas, Europos lankininkų asociacija, Danijos medžiotojų asociacija, Vokietijos medžiotojų sąjunga HuntInMotion ir pati FACE.
Kvietimą remti lankininkus atsiuntė ir FACE viceprezidentė Baltijos regione Linda Dombrovska. Daugelis Latvijos, Estijos ir kitų šalių medžiotojų burelių irgi išreiškė savo paramą.
Tai rodo tik viena – 7 milijonai Europos medžiotojų remia Lietuvos kolegas. Tarp kitko, ES teisės aktai nedraudžia medžioklės lanku. Ji leidžiama pagal Buveinių direktyvą, Paukščių direktyvą ir Berno konvenciją.
Pirmasis mitingas
Paprasti medžiotojai ir atskiros organizacijos šioje situacijoje neliko nuošalyje. Po keturių dienų, kai buvo atšaukti Medžioklės taisyklių pakeitimai, įvyko pirmasis medžioklės paramos mitingas. Gegužės 13 d. prie Aplinkos ministerijos, laikydamiesi saugaus atstumo ir dėvėdami kaukes, rinkosi medžiotojai, norintys išreikšti vieningą požiūrį ir paremti aplinkos ministrą.
Dalyvių nebuvo daug. „Tai buvo suplanuota kaip tylioji akcija, – sakė vienas mitingo organizatorių Ramūnas Leonavičius. – Nenorime niekam mesti iššūkio ar provokuoti, tik reiškiame apgailestavimą dėl ministro sprendimo atšaukti priimtus taisyklių pakeitimus ir parodyti savo požiūrį visuomenei.“
Kauno medžiotojai, negalėję atvykti į Vilnių, feisbuke skelbė bendras nuotraukas, kuriose laikydami plakatus ir dėvėdami kaukės rėmė piketuotojus susirinkę prie Aplinkos apsaugos agentūros savo mieste.
Aplinkos ministras K. Mažeika ir dabar jau buvusi viceministrė Rasa Vaitkevičiūtė atėjo pas akcijos dalyvius pasikalbėti apie taisyklių atšaukimą ir būsimą darbą rengiant naują redakciją.
Medžiotojai neplanavo kalbėti su žiniasklaida, bet palyginti reta šios srities atstovų viešoji manifestacija iš tiesų pritraukė medijų dėmesį. Buvo apklausti akcijos dalyviai ir nufilmuotas rekvizitas – gedulo vainikai su užrašais „Medžiotojų bendruomenė liūdi populizmo nužudyto sveiko proto! Mes jūsų nepamiršim!!!“ Po pirmo mitingo pasirodė kelios publikacijos spaudoje. Vėliau jų buvo daugiau ir rezultatas nustebino, tačiau apie tai – vėliau.
„Svarbiausia mūsų žinia – kad medžiotojų bendruomenė liūdi dėl valdžios atstovų neryžtingumo. Jau taisyklių paskelbimo dieną buvome pasirengę eiti į paramos akciją, bet nespėjome – taip greitai taisyklių pakeitimai buvo atšaukti. Labai gaila, kad profesionalus gali išgąsdinti keturi ar šeši jaunuoliai pernelyg žaliomis idėjomis, – nuogąstauja Š. Maigis, vienas iš iniciatyvinės medžiotojų grupės lyderių. – Svarbiausia, kad patys medžiotojai suprato – trisdešimt metų mūsų pačių ir mūsų visuomeninių organizacijų tylėjimas turi baigtis! Reikia pradėti medžiotojų ir kitų Lietuvos gyventojų diskusiją, rodyti geruosius pavyzdžius, aiškinti medžioklės esmę, kalbėti apie tai, kaip medžiotojai padeda seniems žmonėms, ūkininkams, miškininkams, kaip medžiotojai kovoja su afrikiniu kaulių maru. Iki šiol viską darėme tylėdami ir neįkyrėdavome visuomenei savo gerais darbais. Darėme ir tylėjome. Užtenka! Kalbėsime apie naudingus darbus, medžiotojų veiklą, medžioklės reikšmę ekonomikai, kultūrą ir tradicijas, kad parodytume, kad tie, kurie vadina mus psichiškai atsilikusiais žudikais, nebegalėtų paveikti visuomenės nuomonės.“
Visuomenės reakcija į medžiotojų mitingą buvo nuspėjama – įprastas priešiškumas ir užgauliojimai, bet buvo ir viena naujovė. „Medžiotojai buvo palyginti su Sicilijos mafija, nes mafiozai, reikšdami savo požiūrį ir norėdami pateisinti savo veiklą, dažnai naudoja gedulo vainikus su atitinkamais užrašais. Daug įdomių pasisakymų teko skaityti internete. Na, o medžiotojų parama augo kas valandą, tai rodė įrašai socialiniuose tinkluose“, – sako Š. Maigis, prisimindamas gegužės įvykius.
Iki šiol didžiausia internetinė akcija #ašmedžiotojas
Medžioklinių lankų legalizavimas, Medžioklės taisyklių pakeitimų atšaukimas ir triukšmingas nedidelės gyvūnų gynėjų grupelės medžiotojų engimas žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose tapo katalizatoriumi, sukėlusiu iki šiol neregėtą visuomenės bangavimą tiek medžiotojų, tiek medžioklės priešininkų stovyklose, ir pasibaigė pirmąja internetine medžiotojų akcija #ašmedžiotojas.
„Pradėjau šią akciją ir pats buvau šokiruotas rezultato. Vakare paskelbiau feisbuke pirmą savo nuotrauką, o ryte labai nustebau pamatęs didžiulę paramos bangą. Medžiotojai drąsiai publikavo savo medžioklės asmenukes su grotažyme #ašmedžiotojas“, – pasakoja akcijos pradininkas Š. Maigis. Akcijoje dalyvavo labai daug Lietuvos medžiotojų, parodydami ne tik kokie vieningi ir drąsūs gali būti, bet ir kokia įvairiapusiška yra medžiotojų bendruomenė.
Akcija prasidėjo gegužės 14 d. ir nenurimo daugiau kaip dvi savaites. Po savo nuotraukomis medžiotojai rašė: „Taip! Aš – medžiotojas, didžiuojuosi tuo ir nebijau atvirai pasakyti. Gana šmeižti medžiotojų vardą! Netikėkite niekuo, kas rašoma medžioklės tema, ypač tų, kurie neišgali argumentuotai išsakyti savo pozicijos ir vis kartoja tas pačias įžeidžiančias frazes! Jei tarp mano draugų yra žmonių, kurie turi klausimų apie medžioklę – klauskite! Niekuo jūsų neįtikinėsiu ir nepiršiu savo nuomonės.“
Daugelis medžiotojų, dalyvavusių šioje akcijoje ir viešinusių savo nuotraukas, skyrė laiko ir savo požiūriui paaiškinti feisbuko vartotojams, taip padarydami gal ir nedidelį, bet labai reikšmingą indėlį į visuomenės švietimą, ir galbūt pakeisdami kurių nors žmonių nuomonę apie medžiotojus ir medžioklės reikšmę šiuolaikiniame pasaulyje.
Antras piketas: „Mes UŽ taisyklingą ir etišką medžioklę!“
Pirmasis piketas ir jo poveikis paskatino LMD kiek palūkėjus surengti antrą, daug gausesnį mitingą, kuris įvyko gegužės 22 d.
Jo šūkis buvo „Mes UŽ taisyklingą ir etišką medžioklę!“ Pagrindinė akcijos idėja – pasakyti visuomenei ir medžioklės priešininkams, kad medžiotojai nebetylės ir nesitaikstys su jų teisių pažeidimais, užgauliojimais ir atakomis žiniasklaidoje. Neapgalvotos ir nenaudingos įstatymų pataisos ne tik kenkia medžiotojo įvaizdžiui ir griauna medžioklės ūkį, bet ir grasina medžiotojų turtui, medžioklės infrastruktūrai ir galbūt net kelia pavojų sveikatai ir gyvybei. Tokie raginimai vis dažniau aidi socialiniuose tinkluose ir medžioklei skirtų publikacijų komentaruose.
Iniciatyvinė medžiotojų grupė, kurioje buvo Lietuvos moterų medžiotojų klubo (LMMK) prezidentė Ramutė Juknytė, Rokas Babarskas, R. Leonavičius, Sergejus Tovarovas ir Š. Maigis, kvietė medžiotojus įsitraukti į jau daug didesnę demonstraciją. Tada pandemijos ribojimo taisyklės jau buvo sušvelnintos – lauke buvo galima rinktis iki 100 žmonių, tiek jų ir susirinko. Jeigu būtų buvusi galimybė, mitinge būtų dalyvavę daug daugiau medžiotojų, nes norinčių buvo iš visos Lietuvos. Medžiotojai buvo pasirengę vykti į sostinę ir dalyvauti pirmoje tokio dydžio medžiotojų demonstracijoje prie Aplinkos ministerijos.
Iš pradžių mitingas planuotas gegužės 22 d. popietę. Prieš pat nustatytą dieną paaiškėjo, kad grupė gyvūnų teisių atstovų užregistravo viešąją akciją būtent prieš medžiotojų mitingą, dėl to laikas buvo pakeistas.
„Ruošėmės galimoms provokacijoms ar bent nepatogiems klausimams. Mūsų akcijos tikslas buvo ne reikšti besąlygišką paramą priimtiems ir atšauktiems taisyklių pakeitimams, o tiesiai šviesiai pasakyti, kad mes, medžiotojai, esame už taisyklingą ir etišką medžioklę ir nenusipelnėme būti vadinami žudikais. Atliekame šalies ūkiui naudingą darbą, laikomės įstatymų ir nenusipelnėme tokio visuomenės požiūrio, koks pastaruoju metu kultivuojamas“, – sako Š. Maigis.
Ir vadinamųjų gamtos draugų, ir medžiotojų mitingai buvo oficialiai suderinti, bet valdžios įstaigos pasirūpino, kad abu renginius skirtų kelios valandos. Medžiotojai taip ir nesulaukė nė vieno klausimo, nes nė vienas medžioklės priešininkas nebeatėjo diskutuoti.
Į mitingą gegužės 22 d. ryte susirinko medžiotojų iš visos Lietuvos. Jie atvyko su savo klubų vėliavomis, paradinėmis uniformomis, medžioklinėmis kepurėmis ir vedini savo keturkojų medžioklės kompanionų. „Šunų buvo labai daug – vokiečių spanieliai, jagdterjerai, retriveriai ir kt. Pasirodė Lietuvių skalikų augintojų sąjungos atstovų su visais šunimis“, – pasakoja R. Juknytė.
„Jau daug metų medžioju su šunimi ir padedu kitiems medžiotojams paruošti savo padėjėjus medžioklei. Manau, kad šuo prilygsta medžiokliniam ginklui. Jeigu esi pasirengęs investuoti pinigus į gerą ginklą, taip pat turi būti pasirengęs sumokėti už kokybišką mažylį ir paskui skirti laiko bei lėšų treniruotėms. Medžiotojas ir šuo – viena visuma. Medžioklė be šuns – nevisavertė, neetiška, ypač kalbant apie paukščių ir smulkiųjų žvėrelių medžioklę. Be šuns ji neįmanoma, net norėčiau sakyti, kad neleistina. Su šuniu medžioklė laikoma etiška, be šuns – ne visai. Todėl mes, medžiotojai, į mitingą prie Aplinkos ministerijos gegužės 22 d. atvykome su savo šunimis, kad parodytume savo požiūrį ir pagarbą medžiojamiesiems gyvūnams bei gamtai“, – sako medžiotoja ir lygiaplaukės retriverės Bellos savininkė Miglė Kaminskaitė.
Pasak LMMK prezidentės R. Juknytės, mitingas prie ministerijos vyko nusiteikus pozityviai ir nuotaikingai, be konfliktų ar tvarkos pažeidimų, vyravo šventinė nuotaika. Mitingo dalyvius, palaikytojus ir praeivius džiugino Vilniaus medžioklinio orkestro muzikantai, kurie nenuilsdami grojo įvairias medžioklines kompozicijas ir medžioklinius signalus.
Rezultatas teigiamas
Medžioklės taisyklių pakeitimai ir abu medžiotojų mitingai pastatė šią sritį žiniasklaidos dėmesio centre. Visą gegužę didieji žinių portalai ir įvairios svetainės, pvz., agroeta.lt, valstietis.lt, skelbė straipsnius šia tema. Įdomu, kad iš pradžių straipsniai buvo agresyviai prieš medžioklę, bet veikiai persilaužė į teigiamą pusę. Pasirodė ir objektyvių straipsnių, kuriuose atsiklausta ir mokslininkų bei medžiotojų nuomonės, buvo mažiau tendencingų ir nesantaiką kurstančių teiginių.
LMD vadovas G. Vaitiekūnas, paklaustas, kaip vertina gegužės įvykių rezultatus, teigia, kad medžiotojų mitingai ir visos publikacijos apie Medžioklės taisyklių pakeitimus turi teigiamų pasekmių: „Patys medžiotojai suprato, kad negalima likti nuošalyje ir tylėti, kaip buvo priimta pastaraisiais dešimtmečiais. Medžioklės priešininkai, geltonosios spaudos ir internetinė žiniasklaida suvokė, kad nebegalės skelbti atvirai priešiškų ir neobjektyvių publikacijų apie medžiotojus ir medžioklę.“
Medžioklės tvarkymo konsultacinės tarybos posėdis
Vienu metu su didžiuoju medžiotojų mitingu, gegužės 22 d., Aplinkos ministerijoje vyko iki šiol gausiausias Medžioklės tvarkymo konsultacinės tarybos (MTKT) posėdis, kuriame spręsta, ką daryti su Medžioklės taisyklėmis. Posėdyje dalyvavo mokslininkai, medžiotojų organizacijų atstovai ir profesionalūs medžiotojai, aplinkosaugos specialistai ir visuomeninių organizacijų atstovai.
„Neskaitant keleto bandymų užsiimti demagogija, kurie labai greitai buvo sustabdyti, posėdis vyko konstruktyviai. Tai buvo reikšmingas susirinkimas. Pirma, jis vyko vienu metu su medžiotojų mitingu. Antra, jame dalyvavo daug interesantų. Taryboje buvo apie dvidešimt žmonių, o gegužės 22 d. į darbą įsitraukė 39 skirtingų organizacijų ir įstaigų atstovai. Geriausia tai, kad čia specialistai pagaliau turėjo progą paaiškinti Medžioklės taisyklių pakeitimų esmę. Labai suprantamai ir paprastai apie lankų naudojimą papasakojo Europos medžiotojų lankininkų federacijos viceprezidentas Karolis Girulis, kuris argumentavo ir šio medžioklinio ginklo būtinybę“, – pasakoja LMD vadovas G. Vaitiekūnas, kuris irgi dalyvavo MTKT posėdyje.
Svarbiausi gegužės 22 d. MTKT išplėstinio posėdžio (nuotoliniu būdu) nutarimai:
– Statant bokštelį bus reikalinga sutartis su žemės ir miškų savininkais.
– Neliks stirnų ir danielių limitų, stirninai bus medžiojami nuo gegužės 1 d.
– Saugaus elgesio medžioklėje žinių patikrinimas vyks kas trejus metus.
– Suvienodinti tauriųjų elnių ir briedžių patinų medžioklės terminai.
Nutraukę sužeisto gyvūno (saugomos rūšies) kančias, medžiotojai, suderinę su aplinkosauga, galės pasiimti produkciją.
Bus galima naudoti prožektorius medžiojant lapes, invazinius žvėris tykojimo būdu arba ieškant sužeistų žvėrių.
Sutarta patikslinti terminą „trukdymas medžioklei“.
Šie MTKT priimti sprendimai tapo rekomendaciniu raštu svarstant būsimus Medžioklės taisyklių pakeitimus. Naujausią pakeitimų redakciją galima peržiūrėti e-seimas.lrs.lt.
Po aplinkos aktyvistų organizacijų protestų, publikacijų žiniasklaidoje ir internete, medžiotojų piketų ir konsultacijų su srities specialistais teliko trys klausimai, kuriems aptarti ir tolimesniems teisės aktams parengti bus suformuota darbo grupė: tai medžioklė lanku, medžioklė saugomose teritorijose ir medžioklė tamsiuoju paros metu su šunimis.
„Kol kas apie naują MTKT posėdį nieko negirdėti“, – birželio viduryje sakė K. Girulis. Taip pat jis abejoja, ar šiemet pavyks dar kartą iškelti lankų legalizacijos klausimą, nes artėja rinkimai: „Viskas virto politiniu žaidimu. Dabar klausimas tik vienas – ar dar kas nors šitas kortas naudos, ar jau viską mes į malkos apačią? Džiugina tai, kad komisija vis dėlto nusprendė vieningai, jog darbo grupė turi būti suformuota ir klausimas išnagrinėtas iki galo su galutiniu pasiūlymu.“ K. Girulis nurodo, kad Lietuvos lankininkai jau anksčiau rengė aiškius ir paprastus siūlymus dėl lankų prekybos, naudojimo ir laikymo teisės aktų bei atliko didelį aiškinamąjį darbą. „Dabar jau laukiame. Nieko daugiau negalime padaryti. Jei ministerija neinicijuos grupės, tada kam nors bandysime skųstis“, – teigia K. Girulis.
