Lenkijos Markų mieste, esančiame netoli Varšuvos, gyventojai skambina pavojaus varpais dėl didelės šernų bandos, kuri nuolat pasirodo gyvenamuosiuose rajonuose. Kaip praneša Lenkijos portalas ESKA Warszawa, šernai vis dažniau pastebimi prie daugiabučių laiptinių, vaikų žaidimų aikštelių ir atliekų konteinerių.
Gyventojų teigimu, kalbama ne apie pavienius gyvūnus ar atsitiktinius apsilankymus mieste, o apie daugiau kaip trisdešimties šernų bandą, kurioje yra ir patelių su jaunikliais. Būtent tai kelia didžiausią nerimą, nes šernų patelės, saugodamos jauniklius, gali elgtis nenuspėjamai ir agresyviai.
Šernai nebebijo žmonių
Vietos gyventojai pasakoja, kad šernai jau seniai nebesibaido žmonių ir gyvenamuosius rajonus naudoja kaip nuolatinę maitinimosi vietą. Žmonės baiminasi išleisti vaikus į kiemą, vedžioti šunis ar grįžti namo sutemus.
Viena Markų gyventoja Lenkijos žiniasklaidai teigė, kad situacija tapo nekontroliuojama. Šernai vaikšto prie pat daugiabučių, būriuojasi prie laiptinių ir vaikų žaidimų aikštelių. Vietiniai baiminasi, kad nelaimė gali įvykti anksčiau, nei atsakingos institucijos priims konkrečius sprendimus.
Socialiniuose tinkluose plintančiuose vaizdo įrašuose matyti, kaip didelė šernų banda juda miesto gatvėmis. Tokie įrašai greitai sulaukia dėmesio, tačiau kartu aiškiai parodo problemą, su kuria vis dažniau susiduria Europos miestai – laukiniai gyvūnai prisitaiko prie žmogaus aplinkos ir naudojasi lengvai prieinamu maistu.
Problema tęsiasi ne vienerius metus
Volomino apskrities administracija, kuriai priklauso Markų miestas, pripažįsta, kad šernų pasirodymas gyvenamuosiuose rajonuose nėra naujas reiškinys. Institucijų teigimu, laukiniai gyvūnai šioje teritorijoje lankosi jau daugelį metų, tačiau plečiantis gyvenamųjų namų statybai teritorijose, kurios anksčiau buvo natūralios šernų buveinės, konfliktų daugėja.
Remiantis ESKA Warszawa informacija, 2025 metais dėl šios teritorijos oficialių pranešimų nebuvo gauta, o 2026 metais jau užregistruoti penki tokie pranešimai.
Atsakingos institucijos taip pat pažymi, kad Lenkijos teisės aktai riboja galimybes greitai spręsti tokias situacijas. Pagal šalies medžioklės įstatymą apskrities vadovas gali priimti sprendimą dėl gyvūnų gaudymo, gaudymo ir sumedžiojimo arba jų gausos mažinimo tik tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, kai laukiniai gyvūnai kelia grėsmę gamybos ar visuomeninės paskirties objektams. Daugiabučiai ir gyvenamieji rajonai šiame reglamentavime tiesiogiai nepaminėti, todėl savivaldybių galimybės veikti yra ribotos.
Su šernais susiduria ir Lietuvos miestai
Šernų pasirodymas gyvenvietėse nėra vien Lenkijos problema. Su tuo susiduria daugelis Europos valstybių, tarp jų ir Lietuva. Pastaraisiais metais šernai ne kartą buvo pastebėti Klaipėdoje, kur jie lankosi pietiniuose miesto rajonuose, miško parkuose ir prie gyvenamųjų kvartalų. Panaši situacija fiksuojama ir Nidoje, kur šernai reguliariai ieško maisto gyvenvietėje, lankosi prie viešbučių, automobilių stovėjimo aikštelių ir atliekų konteinerių. Apie šernų apsilankymus periodiškai pranešama ir kituose Lietuvos miestuose bei priemiesčiuose.
Šernai yra itin prisitaikantys gyvūnai. Jie greitai išmoksta, kur galima lengvai rasti maisto, todėl žmonių paliekamos maisto atliekos, neuždaryti konteineriai ar sąmoningas gyvūnų šėrimas skatina juos nuolat sugrįžti.
Ypač pavojingos situacijos gali susidaryti tada, kai žmogus bando šernus išbaidyti, priartėja prie jauniklių arba vedžioja šunį. Šuo šernams gali atrodyti kaip grėsmė, todėl gyvūnai gali reaguoti agresyviai.
Specialistai rekomenduoja prie šernų nesiartinti, nebandyti jų fotografuoti iš arti, jų nešerti ir neprovokuoti. Jei šernai nuolat lankosi gyvenamojoje teritorijoje, apie tai reikėtų informuoti atsakingas institucijas.
Žmogaus aplinka tampa laukinių gyvūnų valgykla
Tokie atvejai dar kartą primena, kad laukinių gyvūnų pasirodymas miestuose dažniausiai nėra atsitiktinis. Atliekų konteineriai, maisto likučiai, komposto krūvos ir neuždarytos šiukšliadėžės sukuria sąlygas, dėl kurių gyvenvietės šernams tampa patogia maitinimosi vieta.
Kuo dažniau gyvūnai čia randa maisto ir nėra trikdomi, tuo saugiau jie jaučiasi. Todėl vienkartinis apsilankymas ilgainiui gali virsti nuolatiniu maršrutu, o nedidelė gyvūnų grupė – didele banda, tampančia kasdiene miestų gyventojų problema. Markų miesto pavyzdys dar kartą parodo, kaip greitai laukinių gyvūnų buvimas gyvenamojoje aplinkoje gali tapti ne tik nepatogumu, bet ir visuomenės saugumo klausimu.
Elnių minus 21 000, o mes sprendžiame, kas yra tamsusis paros metas. Pokalbiai apie medžioklę #88
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
