Žiniasklaidoje ne kartą pasirodė pranešimų, kad Klaipėdoje veikia šernų gaujos. Gyvūnai dieną drasko veją ir pievas, kasa šiukšlių konteinerius ir gąsdina vietos gyventojus bei turistus. Beveik kasdien randama naujų laukinės gamtos žalos zonų.
Portalas Alfa.lt rašo, kad Klaipėdos savivaldybė ieško sprendimų, kaip suvaldyti Smiltynėje maisto ieškančius ir didelius žemės plotus gadinančius šernus. Tam ruošiamasi samdyti želdinių priežiūros specialistus.
Už Klaipėdos teritorijos plotų Smiltynėje priežiūrą atsakinga savivaldybės įmonė „Klaipėdos paplūdimiai“ konsultuojasi su rinkos dalyviais dėl šernų išrausto maždaug 1,5 hektaro žemės išlyginimo bei sutankinimo, kad ją būtų galima šienauti.
Pavojinga ar būtina? Medžioklė meste ir plėšrūnų kontrolė
Bendrovės direktorius vadovas Žigintas Narmontas BNS sakė, kad gyvūnų iškistos žemės neįmanoma prižiūrėti su įmonės technika. „Prie pat senosios perkėlos išknisa, einant link muziejaus (Lietuvos jūrų muziejaus – BNS) didžiausius plotus (…) Mes negalime jų prižiūrėti, šienauti. Veją išknisa ir palieka išverstą velėną, su technika neįmanoma prižiūrėti“, – sakė Ž. Narmontas.
Pasak jo, norima išsiaiškinti, kas, kokiu būdu, už kiek ir kada išraustus plotus sutvarkytų, kad juos būtų galima šienauti: „Darome užklausą, kiek mums tai kainuotų“.
„Klaipėdos paplūdimių“ vadovo teigimu, ieškoma ir kitų problemos sprendimo būdų, konsultuojamasi su medžiotojais, Aplinkos ministerija. „Kreipėmės į Aplinkos ministeriją, bet dar negavome atsakymo, ką mums patartų – kaip elgtis su šernais, ten medžioklės plotai, kreipsimės ir į medžiotojus. Nežinome, ką daryti, gal aptverti kokiomis tvorelėmis, neįsivaizduojame. Po kiekvienos praktiškai nakties būna perknista“, – kalbėjo Ž. Narmontas.
Kodėl šernai ateina į miestą?
Kaip žinia, šernai yra visaėdžiai. Tai labai protingi gyvūnai ir puikiai prisitaiko prie miesto gyvenimo. Tai įrodo ir kitų šalių patirtis, kur šernai nuo seno yra įprastas reiškinys miestuose. Deja, šis gebėjimas prisitaikyti reiškia ir žmogaus baimės praradimą. Miestuose medžioklės iš esmės nėra. Dėl gyvūnų teisių gynėjų vietos valdžios galimybės rasti sprendimą yra ribotos, gyvūnai darosi vis įžūlesni. Reikia tikėtis, kad šernai yra stiprūs ir labai agresyvūs gyvūnai. Ypač pavojingos paršavedės su kūdikiais. Todėl šernų medžioklė, žinoma, saugiu būdu, yra geriausias sprendimas.
Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcijos biologinės įvairovės skyriaus specialistas Modestas Bružas BNS sakė, kad šernai pievas išknisa ieškodami maisto – žemėje peržiemojusių vabzdžių lervų, augalų šaknų.
„Jie visaėdžiai gyvūnai, jų racionas platus, tai gali būti ir kažkokios vabzdžių lervos, kurios žiemą gyvena žemėje, jie išknisa ir jas valgo, gali būti, kad augalų šaknimis maitinasi, o ieškodami maisto nemažą teritoriją ir praeina“, – sakė M. Bružas. Anot jo, Kuršių nerijoje nėra daug ploto, kur laukiniai gyvūnai galėtų rasti jiems būtino maisto, todėl nukenčia ir žmonių valdos, ir viešosios erdvės.
„Mūsų Kuršių nerija nėra labai maistingas kraštas, tai jie bando kaip tik gali prasimanyti to maisto (…) Yra atvejų, kai žmonės sustoję jiems mėto maistą iš automobilių, dėl to jie netgi turi tokį instinktą įgytą – reikia stovėti prie kelio ir gausi maisto, taip ir pragyvena“, – teigė jis. Biologas negalėjo atsakyti, kiek šernų dabar yra Kuršių nerijoje, nes tai nesaugomi ir medžiojami gyvūnai: „Apie medžiojamus gyvūnus tokios informacijos nerenkame, tai nėra saugoma rūšis, būtų sudėtinga pasakyti, kiek jų galėtų būti čia pas mus“. Skaitykite daugiau
Kokios galėtų būti medžiotojų rekomendacijos?
Pasirinkimų nėra daug. Galima bandyti įkurti šernų viliojimo vietas plotose, esančiose šalia žalos teritorijų. Naktimis termokamerų pagalba galima sužinoti, iš kur gyvūnai ateina, kokiais takais vaikšto, o vėliau šiose vietose pabandyti sumedžioti šernus.
Žinoma, medžioklė savivaldybių, kuriose gyvena žmonės, teritorijoje yra kompleksinė ir nevienareikšmiškai vertinama priemonė, tačiau tai vienintelis tikrai veiksmingas būdas. Šiame kontekste paminėtina, kad duslintuvų ir naktinio matymo taikiklių naudojimas Lietuvoje neleidžiamas, o tai labai padėtų sumažinti streso lygį dėl medžioklės vietos gyventojams ir gyvūnams. Kaip žinia, šernai yra naktiniai gyvūnai ir yra aktyvesni tamsiuoju paros metu.
Garso prietaisų ar atbaidancių cheminių medžiagų naudojimas duos rezultatų, bet tik laikinai. Šernai yra labai protingi gyvūnai ir greitai viską ištiria. Jei nėra tiesioginės grėsmės, jie nustos kreipti dėmesį į triukšmą ar kvapą ir tęs savo piktadarystę.
Dar viena išeitis – gaudyti šernus. Jungtinėse Amerikos Valstijose kovoja su laukinėmis kiaulėmis naudojami dideli žiediniai spąstai. Jie pagaminti iš metalinio tinklo. Spąstai turi vieną arba du įėjimus, kurie suprojektuoti pagal pakeliamų vartų principą. Kad būtų galima stebėti, kas vyksta, įrengiamos miško kameros. Kai į spąstus patenka šernų gauja, vartai krenta ir gyvūnai lieka viduje. Po to belieka juos pervežti sunkvežimiu ir nuvežti į atokesnį miško kraštą, jei medžioklė neatrodo priimtina išeitis.
Čia reikia paminėti, kad sutartis su vietos medžiotojais dėl saugaus šernų sumedžiojimo savivaldybės biudžetui kainuos daug pigiau nei bet kokie kiti sprendimai.
Įsigykite naujausią žurnalo numerį internetu!
Naujasis priedas. Medžioklės ginklai ir šaudymas
