Vėžiavimas Lietuvoje turi gilias tradicijas. Daugeliui tai ne tik būdas papildyti vakarienės stalą, bet ir vasaros ritualas, perduodamas iš kartos į kartą. Tačiau ne visi žino, kad ir ši sena veikla yra griežtai reglamentuojama. Kokius vėžius galima gaudyti, kada prasideda sezonas, kiek jų leidžiama pasiimti ir kokios baudos gresia už taisyklių pažeidimus – visa tai nustato galiojantys teisės aktai.
Nuo liepos 16 dienos Lietuvoje prasideda siauražnyplių vėžių gaudymo sezonas, kuris tęsis iki spalio 15 dienos. Tuo metu invazines vėžių rūšis – žymėtuosius ir rainuotuosius vėžius – leidžiama gaudyti ištisus metus. Be to, jų gaudymas prisideda prie vietinių vėžių apsaugos, nes invazinės rūšys išstumia vietinius vėžius iš jų buveinių, keičia vandens telkinių ekosistemas ir platina vėžių marą – vietinėms rūšims dažnai mirtiną ligą.
Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad Lietuvos aptinkamos vietinės vėžių rūšys – plačiažnypliai ir siauražnypliai, bei invazinės rūšys – žymėtieji bei rainuotieji vežiai. Invaziniai vėžiai kelia grėsmę vietinėms rūšims – išstumia jas iš buveinių, keičia vandens telkinių ekosistemas ir platina vėžių marą – dažnai vietiniams vėžiams mirtiną ligą.
Reikalavimai gaudant vietinius vėžius
Vietinių vėžių žvejybai taikomi apribojimai:
plačiažnypliai vėžiai yra nykstanti rūšis, įtraukta į saugomų rūšių sąrašą – juos draudžiama gaudyti;
siauražnyplius vėžius (Pontastacus leptodactylus), gaudyti draudžiama nuo spalio 15 d. iki liepos 15 d.;
vieno vėžiavimo metu galima naudoti ne daugiau kaip 5 bučiukus ar samtelius vėžiams gaudyti;
vienos žvejybos metu leidžiama sugauti ne daugiau kaip 50 vienetų ir ne mažesnius nei 10 cm siauražnyplių vėžių;
vėžius galima gaudyti tik bučiukais (ne ilgesniais nei 1 m, ne platesniais nei 0,5 m ir ne aukštesniais nei 0,5 m arba ne didesnio kaip 1 m pagrindo skersmens ir ne aukštesnėmis kaip 0,5 m gaudyklėmis) bei samteliais;
vėžiai matuojami nuo galvos smaigalio pradžios iki ištiestos uodegos plokštelės galo.
Invazinių vėžių gaudymas
Rainuotųjų (Faxonius limosus), ir žymėtųjų vėžių (Pacifastacus leniusculus) gaudymui bučiukų ir samtelių skaičius – neribojamas. Šiuos invazinis vėžius taip pat leidžiama gaudyti rankomis ir graibštais.
Invazinių rūšių vėžius galima gaudyti visus metus ir norimą kiekį – skaičius ir dydis neribojamas.
Jei invazinių vėžių žvejybos metu sugaunami plačiažnypliai (Astacus astacus) ar siauražnypliai vėžiai, jie turi būti nedelsiant paleisti į tą patį vandens telkinį.
Reikalingas mėgėjų žvejybos leidimas
Bet kokių vėžių gaudymui – vietinių ir invazinių – reikalingas mėgėjų žvejybos leidimas. Visus žvejybos leidimus galima įsigyti Aplinkosaugos leidimų informacinėje sistemoje (ALIS).
Prieš žvejybą svarbu išsiaiškinti, kas yra vandens telkinio savininkas ar nuomotojas, – nuo to priklauso, kokio leidimo reikės žvejybai:
žvejo mėgėjo bilietas – suteikia teisę žvejoti visuose valstybiniuose neišnuomotuose telkiniuose, kuriuose neorganizuojama limituota žvejyba;
žvejybos leidimas – suteikia teisę žvejoti valstybiniame išnuomotame telkinyje, kuriame neorganizuojama limituota žvejyba;
žvejo mėgėjo kortelė – suteikia teisę žvejoti valstybiniame telkinyje, kuriame organizuojama limituota žvejyba.
Atsakomybė
Už neteisėtą siauražnyplių vėžių žvejybą skiriama 30–90 eurų bauda.
Už neteisėtą plačiažnyplių vėžių žvejybą skiriama 600–1500 eurų bauda.
Už kiekvieną neteisėtai sužvejotą vėžį skaičiuojama 15 eurų žala gamtai.
Daugiau informacijos apie vėžių gaudymui taikomus reikalavimus ir požymius, kaip atpažinti vėžių rūšis, rasite Aplinkos apsaugos departamento parengtoje atmintinėje Vėžių gaudymas.
Elnių minus 21 000, o mes sprendžiame, kas yra tamsusis paros metas. Pokalbiai apie medžioklę #88
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
