Pastarosiomis dienomis žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose su nuostaba ir susirūpinimu žmonės kalba apie barsukų mėsos vartojimą. Specialistai perspėja, vartotojai stebisi, medžioklės priešininkai juokiasi.
Barsukas yra visaėdis ir praktiškai 100% gyvūnų serga trichinelioze. Valgyti žalią barsuko mėsą labai pavojinga.
Barsuko gaalas yra skanus ir sveikas per tai poat. Skonis šiek tiek primena avieną ir iš jo galima gaminti labai skanius troškinius ir kepinius.
Barsukų medžioklės sezonas tęsiasi nuo spalio 1 d. iki gruodžio 1 d.
Toliau VMVT ir NVSC informacija.
Nors šiandien retai valgomi, barsukai kadaise buvo pagrindinis Amerikos indėnų ir Europos kolonistų mitybos šaltinis. Barsukai taip pat buvo valgomi Didžiojoje Britanijoje Antrojo pasaulinio karo metu ir šeštajame dešimtmetyje. Kai kuriose Rusijos vietose barsukų mėsos vartojimas vis dar plačiai paplitęs. Kelios Europos šalys turi senas barsukų mėsos naudojimo maistui tradicijas. Nes tai nėra kažkas svetimo ar keisto. Tiesiog pasaulyje, kuriame kiekviename miestelyje yra prekybos centras, žmonės pamiršo, ką reiškia gyventi iš to, ką duoda žemė ir miškas.
VMVT perspėja, jog trichineliozė vis dar nustatoma šernuose ir kituose gyvūnuose (kaip ir minėtuose barsukuose). Šią žmogui pavojingą liga, serga ir platina kiti mėsėdžiai ir visaėdžiai gyvūnai, tokie kaip lapės, usūriniai šunys, meškėnai, pelės. Kai kuriuose savivaldybėse šis susirgimas šernuose yra nustatomas dažniau, kai kuriuose rečiau. Žmonės dažniausiai užsikrečia suvalgę trichinelėmis užkrėstos kiaulių ar šernų mėsos. Tačiau yra atvejų, kai užsikrečiama suvalgius sergančių barsukų ar bebrų mėsos.
Kas yra trichineliozė?
Trichineliozė (arba trichinozė) yra ūmi žmonių ir gyvūnų liga (zoonozė), kurią sukelia Trichinella genties apvaliosios kirmėlės.
Žmogus užsikrečia valgydamas žalią ar nepakankamai termiškai apdorotą mėsaėdžių ar visaėdžių gyvūnų mėsą, kurioje yra cistų su trichinelių lervomis. Lietuvoje žmonės trichinelioze užsikrečia vartodami kiaulieną ir šernieną.
Patys pirmi ligos simptomai atsiranda, kai kirmėlės gyvena žarnyne, tuomet skauda pilvą, kyla šleikštulys, vėmimas, viduriavimas, gali pakilti temperatūra. Vėliau, kai lervos migruoja į raumenis, atsiranda galvos skausmas, karščiavimas, šaltkrėtis, kosulys, veido patinimas, pabrinkimai po akimis, sąnarių ir raumenų skausmai, odos bėrimai, viduriavimas arba vidurių užkietėjimas.
Pirmi ligos simptomai, susiję su virškinimo trakto sutrikimu, atsiranda po 1–2 dienų suvalgius užkrėstos mėsos. Kiti simptomai, kaip karščiavimas, raumenų, sąnarių skausmai, veido pabrinkimai, – po 2–8 savaičių. Ligos simptomų stiprumas priklauso nuo lervų, patekusių į organizmą, kiekio. Kai lervų patenka mažai, ligos simptomų gali ir nebūti.
Kai mėsa su lervomis patenka į skrandį, virškinimo fermentai ištirpina cistas ir lervos išsilaisvina. Jos nukeliauja į žarnyną, kur per 1–2 dienas tampa suaugusiomis kirmėlėmis. Patelės veda gyvas lervutes, kurios per žarnos sienelę patenka į kraują. Su krauju jos išnešiojamos po visą organizmą. Kai lervos nukeliaja į skersaruožius raumenis, aplink jas formuojasi apvalkalėlis, susidaro cistos, kuriose lervos išlieka gyvybingos kelerius metus.
Jeigu žmogus valgo žalią ar nepakankamai termiškai apdorotą šernų, kiaulių, laukinių kačių, pumų, lapių, šunų, vilkų, arklių ar jūros vėplių mėsą, gali užsikrėsti trichinelioze. Lietuvoje žmonės užsikrečia nuo kiaulių ir šernų mėsos, infekuotos trichinelių lervomis.
Trichinelioze žmogus nuo žmogaus neužsikrečia.
Trichineliozė diagnozuojama įvertinus ligos simptomus, epidemiologinius duomenis (ar ligonis valgė mėsos, ar mėsa buvo tirta dėl trichineliozės, ar šeimoje yra daugiau asmenų, turinčių panašių simptomų ir kt.) ir atlikus kraujo serologinius arba raumenų biopsijos tyrimus.
Trichineliozė yra išgydoma. Esant lengvai ar vidutinio sunkumo ligai, ligoniai visiškai pasveiksta, tačiau po sunkios ligos ar išsivysčius komplikacijoms ligonis kelis mėnesius gali jausti silpnumą, depresiją bei kitus negalavimus.
Per 2013–2015 m. metus iš viso buvo užregistruoti 67 žmonių trichineliozės atvejai. Sergamumo rodiklis buvo 0,3–1,3 atv./100 tūkst. gyventojų.
Naująjį žurnalo numerį jau galima įsigyti spaudos vietose ir internete!
Prenumeruokite žurnalą tiesiogiai internetu!
