Turinys: Valstybinės maisto veterinarijos tarnybos
Trichineliozė – tai bendra gyvūnų ir žmonių parazitinė liga, kurią sukelia Trichinella genties apvaliosios kirmėlės, laikinai parazituojančios plonosiose žarnose, o jų lervos, visą žmogaus ar gyvūno gyvenimą, raumenyse. Ši liga sukelia ne tik ekonominius nuostolius gyvūnų laikytojams ar medžiotojams, bet ir sunkius žmonių susirgimus, netgi mirtį.
Žmonės dažniausiai užsikrečia suvalgę trichinelėmis užkrėstos kiaulių ar šernų mėsos. Tačiau yra atvejų, kai užsikrečiama suvalgius sergančių barsukų ar bebrų mėsos.
Skiriami du trichineliozės užsikrėtimo ciklai: naminis ciklas, kai kiaulės užsikrečia tvartuose nuo tenai gyvenančių, nenaikinamų graužikų ir laukinis ciklas, kai užsikrečia įvairūs plėšrūnai, įskaitant šernus, barsukus, bebrus, tame tarpe ir naminiai graužikai, kurie vėliau parneša ligą iš gamtos į tvartą naminėms kiaulėms.
VMVT rekomenduoja, patikrinti žvėrieną. Vartojant šernieną, barsukų ar bebrų mėsą taikoma analogiški trichineliozės tyrimų reikalavimai, kaip ir kiaulienai.
Trichineliozę iš laukinių gyvūnų ciklo į naminių gyvūnų ciklą arba atvirkščiai platina kiaulių laikytojų arba medžiotojų netinkamai tvarkomos paskerstų gyvūnų atliekos, kuomet jos yra išmetamos į aplinką ir taip liga plačiai išplatinama. Liga plinta tarp mėsėdžių ir visaėdžių gyvūnų, tokių kaip šernai, barsukai, lapės, usūriniai šunys, meškėnai, pelės ir t.t..
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) duomenimis, 2023 m. atlikus Lietuvoje sumedžiotų šernų trichineliozės laboratorinius tyrimus, nustatyta net 15 užsikrėtimo atvejų (detalesni duomenys pateikiami 1 pav.).
VMVT primena, kad žmonės turi būti patys atsakingi, pasirenkantys mėsą ir netikėti mitais, kad kiaulės arba šernai neserga, nes jau niekas neprisimena, kada buvo nustatytas susirgimas, o jeigu ir serga, tai vartojant termiškai apdorotą arba kartu su alkoholiniais gėrimais, susirgti galimybių nėra. Analizuojant VMVT turimus duomenis, matoma, kad užsikrėtimai trichinelioze, būna nustatomi, kiekvienai metais, dažniausiai tuose pačiose regionuose (2 pav.). Kėdainių ir Kelmės rajonų savivaldybėse trichineliozė nustatoma kasmet nuo 2018 m.. Vilniaus r. sav. nuo 2018 m. nenustatyta tik 2021 m., metais, kada šernų sumedžiojimas buvo pats mažiausiais.
Mitai apie trichineliozę
1 mitas – trichinelės žūva dideliame šaltyje
Anksčiau manyta, kad šernieną šaldykloje reikia palaikyti bent dvi savaites, ir tada visas blogis pradings. Tai tinka tik spiralinei trichinai (Trichinella spiralis), kuri pas mus nebuvo nustatyta jau keletą dešimtmečių. Štai Trichinella britovi ir ypač Trichinella nativa, kilusi iš šiaurės, šalčiui yra labai atsparios. Trichinella britovi lerva net ilgiau kaip tris savaites gali gyventi –20 °C temperatūroje.
Trichinella nativa dažniau nustatoma lapėms ir usūriniams šunims, ji labai atspari šalčiui, o –18 °C temperatūroje lapės kūne gali išgyventi net iki penkerių metų. Šaltyje ji ir toliau gyvena kritusio gyvūno kūne, laukdama pavasario, kai kas nors ateis ir jį suvalgys. Latvija yra viena retų Šiaurės Europos šalių, kur šios rūšies trichinelių rasta ir šernienoje. Net įrodyta, kad kuo žiemą daugiau sniego ir kuo ilgesnis sniego laikotarpis, tuo daugiau šių trichinelių paplinta. Trichinella britovi konstatuota lūšims bei naujausiai mūsų krašto invazinei rūšiai – paprastiesiems šakalams. Trichinelės žūsta tik tada, kai mėsa termiškai apdorojama, bet vis tiek negali dėl to būti šimtu procentų tikras, nes lervų kalcio apdangalas yra gana patvarus. Kad apsisaugotumėte, mėsą reikėtų supjaustyti 4 cm kubeliais ir kaitinti, kol būsite tikri, jog visi mėsos gabaliukai tolygiai iškaitinti. Mikrobangų krosnelėje trichinelės nežūsta, nes radiacija joms nekenkia. Skaityti toliau: Trichinelės išgyventų net atominį karą
Naująjį žurnalo numerį jau galima įsigyti spaudos vietose ir internete!
