Prieš keletą metų, kai pradėjome kurti žurnalą Medžioklė, mūsų klausė, kodėl vilkų medžioklė Lietuvoje nevyksta tokiu mastu, kokiu reikėtų. Tada nuskambėjo nuomonė, kad to neleidžia daryti Europa, prieštaraujanti vilkų medžioklei. Europos Sąjunga nėra labai susižavėjusi vilkų medžiokle, tai faktas, bet Baltijos šalyse, skirtingai nei likusioje Europoje, situacija yra labai gera, nes mūsų vilkų populiacijos įtrauktos į Buveinių direktyvos 5 priedą, o tai reiškia, kad šią rūšį galima tvarkyti, t. y. medžioti.
Vilkai įtraukti į mūsų medžiojamųjų gyvūnų sąrašą ir medžioklės vyksta. Žinoma, turi būti laikomasi kai kurių taisyklių: turi būti sezonas, turi būti limitas, turi būti stebėsena. Kai Lietuva įvykdė visus šiuos reikalavimus, vilkų sumedžiojimo apimtis gerokai padidinta. Gali būti, kad šiemet nustatytas limitas yra pastarųjų metų rekordas. Anksčiau Latvija buvo ta šalis, kuri „iššaudydavo“ visus vilkus, dabar tokia bus ir Lietuva.
Europos medžioklės ir laukinės faunos apsaugos asociacijų federacijos (FACE) rugsėjį organizuotoje konferencijoje buvo kalbama apie stambiųjų plėšrūnų padėtį Europoje. Ir paaiškėjo, kad visi turi panašių problemų: stambiųjų plėšrūnų daugėja ten, kur nevyksta medžioklės, sparčiai daugėja ir susidūrimų su žmonėmis, nuostolių, užpuolimų. Medžiotojai sako, kad plėšrūnų yra daug, bet oficiali statistika to neatspindi. Dažnai jaučiama, kad oficiali statistika nuo realios padėties atsilieka keleriais metais. Dėl to viena pusė skundžiasi, kad yra problemų, statistika to realiai neatspindi, žiniasklaida dažnai seka oficialią statistiką ir eina kartu su antimedžiotojais (ne visada, bet dažnai), ir dėl to apima jausmas, tarsi būtų sukurta tiksinti bomba.
Štai vienas pavyzdys: Rumunijoje gyvena visos trys didžiųjų plėšrūnų rūšys – lokiai, vilkai ir lūšys. Lokių populiacija pasižymi akivaizdžia tendencija didėti, t. y. remiantis bendru šalies gyventojų skaičiumi, 2500 žmonių tenka vienas lokys. Jie pastebimi visur: miškuose, šiukšlių konteineriuose, miestų gatvėse, ant namų stogų. Statistika rodo, kad dažniausiai jie daro žalą gyvuliams. Deja, dėl to, kad daugelis žmonių apie žalą nepraneša, apie daugelį atvejų nežinoma. Kaip konferencijoje teigė Rumunijos atstovė, dažnai ūkininkai teisiškai negali įrodyti nuosavybės teisės į žemę, kitą kartą papjauti gyvuliai būna neregistruoti, todėl neįmanoma pretenduoti į kompensacijas.
Daug lokių žūva susidūrę su automobiliais ir traukiniais. Vis daugiau fiksuojama žmonių užpuolimų. 2010 metais užfiksuoti vos keturi lokiui užpuolus sužaloti žmonės, o 2023 metais buvo jau 26 tokie atvejai. Per tą patį laikotarpį per užpuolimus žuvo 16 žmonių. Problemos dažniausiai sprendžiamos lokius perkeliant, tačiau pasidarė aišku, kad tai tik laikinas problemos perkėlimas iš vienos vietos į kitą. Po poros savaičių gyvūnai grįžta.
Vilkai dažnai telkiasi aplink žemės ūkio paskirties žemes, kur lengviau gauti maisto. Deja, gyvulių bandų nepajėgia apsaugoti net sarginiai šunys. Egzistuoja nuomonė, kad daugeliu atvejų jie yra bendros problemos dalis, nes neretai šeimininkai juos laiko prastomis sąlygomis, todėl jie pjauna laukinius gyvūnus.
Į šiuos klausimus reikėtų žvelgti šaltu protu, o ne vadovautis emocijomis, ir visais įmanomais būdais vengti pavojingų situacijų. Priešingu atveju aukų tik daugės.
Prenumeruokite žurnalą tiesiogiai internetu!
Naujasis priedas. Medžioklės ginklai ir šaudymas
Naująjį žurnalo numerį jau galima įsigyti spaudos vietose ir internete!
