Prieš pat šio numerio atidavimą spausdinti pasirodė žinia, kad vilkų sugrįžimas į Europą kelia realią grėsmę naminiams gyvuliams ir žmonių gyvybei. Apie tai įspėjo Europos Komisija, paskelbdama savo planus peržiūrėti šios rūšies apsaugos statusą. Daugybę metų Europos Sąjungos valstybės narės beldėsi į Europos Komisijos ir Europos Parlamento duris įspėdamos apie pavojus, kuriuos gali kelti neprižiūrima vilkų populiacija, skundėsi vilkų padaryta žala ir suėstais šunimis. Užuot ieškojusi sprendimų, Europos Komisija kėlė bylas prieš Švediją, tampė po teismus Suomiją, tokiu pačiu būdu terorizavo kitas šalis, neieškodama jokių sprendimų.
Praėjusiais metais aktyviai dalyvaujant ir įsitraukiant Europos Sąjungos medžioklės ir laukinės faunos apsaugos asociacijų federacijai (FACE), Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, jau ne vienus metus diskutavęs apie tai, kad Europos Sąjungos norminiai aktai turėtų tapti lankstesni dėl stambiųjų plėšrūnų priežiūros, tačiau realaus rezultato nebuvo. Tik sankcijos ir papildomi ribojimai. Matyt, prireikė tik mylimo ponio žūties, kad Europos Komisija pradėtų peržiūrėti savo politiką… Tai buvo ne paprastas ponis, o Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen trisdešimtmetė namų augintinė. Turbūt tik tada, kai tokie dalykai, su kuriais kasdien susiduria visi kiti ES piliečiai, paveikia ir aukštus pareigūnus, kai jie pamato, kaip toks vilkų sudraskytas ponis atrodo realybėje, pagaliau pribręsta koks nors veiksmas ar bent jau nusiteikimas.
Vargu, ar tai atneš visišką laisvę dėl vilkų medžioklės, nes Baltijos šalyse jau dabar galiojančios normos leidžia gana laisvai medžioti vilkus. Tačiau tokių galimybių nėra kitose Europos šalyse, kurių populiacija išvardyta Buveinių direktyvos 4 priede, kuriuo užkertamas kelias vilkus įtraukti į medžiojamųjų gyvūnų sąrašą. Mūsų vilkai yra tos pačios Buveinių direktyvos 5 priede, kuris, nors ir ribotai, bet vis dėlto leidžia juos medžioti. Ilgą laiką mūsų šalies biurokratai teisinosi tuo, kad vilkų Lietuvoje medžioti neleidžia Europos Sąjungos norminiai aktai, tačiau tai tebuvo pasiteisinimai. Medžioti leidžiama, bet ribojant. Tai netrukdo prieš medžiotojus nusiteikusiems asmenims tęsti savo tendencingos kampanijos.
Taip pat noriu atkreipti dėmesį ir į tai, kad prieš trejus metus Šveicarijoje gyvūnų teisių organizacijos išleido beveik 8 mln. eurų, siekdamos surinkti sau palankų balsavimą referendume prieš reguliuojamą vilkų medžioklę. Per šiuos trejus metus Šveicarijoje sparčiai pagausėjo vilkų, dėl to dažnėjo arklių, šunų ir kitų naminių gyvulių puldinėjimai, kas realiai nuteikė visuomenę prieš griežtą vilkų apsaugą. Šiemet Šveicarijos parlamentas priėmė įstatymą, kuris leis reguliuoti vilkų skaičių. Šiuo metu Šveicarijoje yra apie 30 gaujų, o naujosios priežiūros gairės numato, kad šalyje neturėtų būti daugiau nei 12 gaujų. Tai reiškia, kad kitais metais bus tikslingai sunaikinta daugiau nei pusė esamos populiacijos, o tai yra daug daugiau, nei to prieš trejus metus reikalavo medžiotojai. Žaliųjų vykdoma politika atvedė iki dalinės vilkų populiacijos naikinimo! Štai taip!
Prenumeruokite žurnalą tiesiogiai internetu!
Naująjį žurnalo numerį jau galima įsigyti spaudos vietose ir internete!
