Tekstas ir nuotraukos: dokt. MINDAUGAS BAKŠEVIČIUS, dr. RASA VAITKEVIČIŪTĖ
Laisvai lakstantis šuo – tai naminis šuo, kurio judėjimo laisvė nėra apribota. Toks šuo gali nevaržomai sąveikauti su jį supančia aplinka nepriklausomai nuo šeimininko buvimo. Šiai kategorijai priskiriami bešeimininkiai, kaimų, benamiai, laisvi ir sulaukėję šunys.
Naminis šuo (lot. Canis familiaris) buvo prijaukintas prieš maždaug 32 tūkst. metų, nuo to laiko kartu su žmogumi išplito visuose žemynuose. Šiuo metu tai vienas labiausiai paplitusių plėšrūnų pasaulyje, kurio populiacija yra 700–900 mln. ir toliau auga. Europoje priskaičiuojama apie 74 mln. individų. Naminis šuo turi didžiausią fenotipų įvairovę tarp visų planetos žinduolių su maždaug 500 pripažintų šunų veislių. Tik 20 proc. pasaulinės populiacijos šunų laikomi kaip augintiniai, likę yra laisvai lakstantys ar laukiniai.
Yra žinoma, jog laisvai lakstantys šunys pastebimi pasaulio gamtinėje aplinkoje, kur sąveikauja su juos supančia fauna ją medžiodami, vaikydami, sukeldami konkurenciją dėl teritorijos ir maisto išteklių, vykdydami hibridizaciją su kitais genties (lot. Canis) atstovais. Laisvai lakstantiems šunims būdinga tai, kad nėra dirbtinai ribojamos jų individualaus partnerio pasirinkimo galimybės, t. y. jie poruojasi su jų pačių pasirinktu partneriu, dėl to daugelis jų palikuonių būna mišrūnai. Laisvėje gyvenančių gyvūnų tyrimų rezultatai rodo, kad šunų patinai ir patelės pradeda veistis pirmaisiais gyvenimo metais, dėl to lengvai plinta.
Dėl pagalbos ankstyviesiems medžiotojams ir rinkėjams šunys greitai visur paplito. Jie atlieka daugybę skirtingų darbų, pavyzdžiui, medžioja, gano gyvulius, traukia krovinius, saugo, padeda policijai ir kariuomenei, bendrauja ir padeda neįgaliesiems. Ši įtaka žmonių visuomenei Vakaruose suteikė jiems „geriausio žmogaus draugo“ vardą (Miklosi, 2007). Taip pat kai kuriose kultūrose šunys yra ir mėsos šaltinis. Laisvai lakstantys šunys dažnai laikomi keliančiais didelę grėsmę žmonių sveikatai, nes yra pasiutligės (lot. rabies), šunų maro, epideminio parotito (kiaulytės) ir parvoviruso (lot. Carnivore protoparvovirus) platintojai. Puikūs parazitų Echinococcus granulosus nešiotojai.
Visi šunys klasifikuojami pagal morfologinius skirtumus, pagal elgesio ir ekologinius požymius, kilmę, pagrindinius gyvenamosios teritorijos tipus (miestas, kaimas) ir priklausomybės nuo žmonių mastą. Tyrime naudojome šuns klasifikaciją pagal priklausomybę nuo žmogaus:
1. Priklausomi apriboti – tai šunys, kurių išlikimas visiškai priklauso nuo žmogaus, pvz., butuose ar voljeruose gyvenantys šunys, kurie neturi laisvės judėti nepriklausomai, yra nuolat kontroliuojami šeimininkų.
2. Priklausomi laisvi – tai tokie šunys, kurių judėjimo laisvė nėra suvaržyta, bet pagrindinį maisto racioną gauna tiesiogiai iš šeimininko. Jiems priskiriami kiemą, gyvulius saugantys šunys.
3. Benamiai šunys – neturi tiesioginės priklausomybės nuo žmogaus, tačiau naudojasi žmogaus teikiamais maisto ir gyvenamosios vietos ištekliais. Dauguma šią grupę sudarančių šunų dar nėra praradę socialinio ryšio su žmonėmis, jų įprastai nevengia, tačiau gali jų atžvilgiu jausti baimę ar agresiją.
4. Sulaukėję šunys – priklauso sulaukėję ir laisvi šunys, nesinaudojantys žmonių tiesiogiai tiekiamu maistu ar pastoge. Nėra jų socializacijos su žmonėmis įrodymų, jie stipriai vengia kontakto su žmonėmis ir daugiausia gyvena natūralioje aplinkoje.
Ši klasifikacija leidžia atsižvelgti į individualų socialinio ryšio su žmonėmis vystymąsi ir šunų ekologiją (Boitani, Ciucci & Ortolani, 2007). Pagal šios klasifikacijos suskirstymą šiame tyrime buvo tiriami 2–4 kategorijų šunys.
Šunys įvardijami kaip trečias didžiausią neigiamą įtaką bioįvairovei darantis invazinis žinduolis po kačių ir graužikų. Nors problema pasaulyje žinoma, Lietuvoje panašaus pobūdžio tyrimų iki šiol nebuvo atliekama.
Šunys atsakingi už ne mažiau kaip 11 rūšių išnykimą ir kelia pavojų 188 nykstančioms rūšims, iš kurių: 96 žinduolių, 78 paukščių, 22 roplių ir 3 varliagyvių. Tarp šių rūšių 30 įvardijamos kaip kritiškai grėsmingos būklės. Be gyvūnų žudymo šunys daro ir kitokią įtaką laukinei faunai – jie perneša ligas ar parazitus, dauginasi su kitais šuninių atstovais, varžosi dėl tokių resursų kaip maistas ar teritorija, trikdo gyvūnus, juos vaikydami.
Nors laisvai lakstančių šunų buvimas gamtoje yra neigiamas ir daro didelę žalą kitiems gyvūnams, yra pavyzdžių, kur šuo palaiko ekosistemų stabilumą, saugo retas rūšis. Australijoje artimas šuns giminaitis dingas (lot. Canis dingo) slopina invazinių plėšrūnų, tokių kaip rudoji lapė (lot. Vulipes vulipes), populiaciją. Teritorijose, kur yra dingų, rudųjų lapių stipriai sumažėjo arba visai nebeliko, tai lėmė didesnę mažų ir vidutinio dydžio stuburinių gausą. Jei sugebėtume sukontroliuoti laisvai lakstančius šunis ir jų daromą žalą kitiems gyvūnams bei juos panaudoti ieškodami retų rūšių ir jas saugodami, tuomet šuo turėtų labai aiškų vaidmenį ekologijoje ir būtų lengviau sukontroliuoti neigiamą poveikį.
2019–2022 m. vykdyto tyrimo apie laisvai lakstančius šunis tikslas – ištirti laisvai lakstančių šunų paplitimą Lietuvoje ir daromą įtaką laukinei faunai.
Šiame straipsnyje aptarsime du darbui iškeltus uždavinius:
1. Ištirti laisvai lakstančių šunų populiaciją ir paplitimą Lietuvos medžioklės plotų vienetuose.
2. Nustatyti laisvai lakstančių šunų sąveiką su kitais gyvūnais.
Metodika. Buvo atliekama 946 medžioklės plotų vienetų vadovų apklausa. Su medžioklės plotų naudotojų atstovais susisiekta telefonu. Informacija iš jų buvo renkama naudojant 4 atvirų ir 5 uždarų klausimų anketą apie per pastaruosius 5 metus medžioklės plotuose pastebėtus laisvai lakstančius šunis, jų skaičių, dydį. Teirautasi informacijos bei vaizdinės medžiagos apie kontaktą su kita fauna ir pan.
Rezultatai
Iš 915 medžioklės plotų vienetų (toliau – MPV) atstovų 680 atsakė į anketos klausimus, tai sudaro 74,3 proc. visų Lietuvos MPV atstovų, su 235 nepavyko susisiekti dėl netiksliai pateiktų arba išvis nepateiktų kontaktų.
2017 m. laisvai lakstančių šunų buvo užfiksuota 249 MPV. Tai sudaro 36,6 proc. apklaustų respondentų. Daugiausia šunų pastebėta pietrytinėje Lietuvos dalyje, Vilniaus ir Alytaus apylinkėse. 2018 m. laisvai lakstantys šunys buvo užfiksuoti 254 (37,4 proc.) atsakiusiųjų respondentų MPV. Stebėtas nežymus padidėjimas 5 MPV vidurio Lietuvoje. 2019 m. laisvai lakstantys šunys buvo pastebėti 277 (40,7 proc.) apklaustų MPV, arba 9,1 proc. daugiau negu 2018 m. Didžiausias augimas pastebėtas aplink Šilutės rajoną ir vidurio Lietuvoje. 2020 m. užfiksuota daugiausia laisvai lakstančių šunų, jų buvo 283 (41,6 proc.) MPV. Respondentų, pastebėjusių šunis MPV, padaugėjo 0,9 proc. visuose Lietuvos regionuose. 2022 m. MPV, kuriuose pastebėta šunų, buvo 6,4 proc. mažiau negu 2021 m. Šunys pastebėti 265 MPV.
Iš sutikusių atsakyti į anketos klausimus MPV atstovų 361 (53,1 proc.) teigia, jog per pastaruosius 5 metus savo prižiūrimuose medžioklės plotuose bent kartą pastebėjo laisvai lakstančių šunų, tai sudaro 39,5 proc. visų Lietuvoje esančių MPV. Likusioji dalis, 319 (46,9 proc.) MPV atstovų, laisvai lakstančių šunų neužfiksavo.
Anketos respondentų duomenys apie pastebėtus laisvai lankstančius šunis 2017–2021 m.
Lyginant 2017–2021 metus, laisvai lakstančių šunų MPV pastebėjimas augo nuo 249 MPV 2017 m. iki 283 MPV 2020 m. 2020–2021 metais pastebėjimo kritimą galėjo lemti Lietuvoje 2020 m. rugsėjį prasidėjęs nelegalių gyvūnų veisyklų skandalas, kai visuomenė pradėjo aktyviai kreipti dėmesį į nelegalias veisyklas ar netvarkingai prižiūrimus šunis. Po kelių mėnesių buvo išleista Gyvūnų gerovės įstatymo pataisa, kuri apsunkino gyvūnų įsigijimą, sustiprino veterinarų kontrolę ir atsakomybę bei įteisino, kad visi šunys turi būti ženklinami.
Bendrai atsakiusieji į anketos klausimus atstovai teigia, jog 229-iuose MPV šunys buvo matomi nuolatos, dažniausiai šie plotai yra šalia miestų. Šiuose plotuose tie patys šunys buvo pastebėti ilgiau negu savaitę arba skirtingi šunys būdavo pastebimi kas savaitę. 158 MPV šunys praleido trumpiau nei savaitę arba buvo pastebėti vieną kartą.
Matytų šunų skaičius viename medžioklės ploto vienete svyravo nuo 1 iki 20 individų. Dažniausiai (36 proc. MPV) pastebėti du šunys. Po vieną užfiksuoti šunys (19,8 proc.) teritorijoje buvo trumpą laiką ar pastebėti vieną kartą. Respondentų duomenimis, dažniausiai tai šunys, atvežti žmonių ir palikti kaip nebereikalingi, pabėgę ar pasiklydę, arba šunys, atsidūrę tokioje padėtyje neseniai ir nespėję susirasti grupės. 39 proc. MPV šunys sudarydavo grupes iš 3–5 individų. Šios grupės buvo pagrindinės įvardijant kontaktą su laukine fauna. 5 proc. grupių buvo didesnės negu 5 individai. Tokios grupės retai gyvuodavo ilgiau negu vieną sezoną, nes yra pastebimos ir pradeda kelti problemas ne tik laukinei, bet ir naminei faunai. Jie kelia baimę žmonėms, dėl to jie aktyviai, neignoruodami praneša seniūnijoms apie problemas, kurios būna išsprendžiamos šunis sugaunant, arba medžiotojai patys susitvarko su tokiais šunimis juos sunaikindami. Vidutinis pasirodžiusios šunų grupės dydis – 2,6 individo. Panaši situacija ir Centrinėje Lenkijoje, kur 40 proc. matytų šunų grupių sudarė nuo 2 iki 5 individų (Krauze-Gryz & Gryz, 2014).
Respondentai buvo prašomi šunis suskirstyti į grupes pagal dydžius: į mažus (iki 15 kg), vidutinius (15–30 kg) ir didelius (>30 kg). Dominavo vidutiniai ir dideli šunys, kurie sudarė 35 ir 34 proc., maži sudarė 9 proc. Kiti MPV atstovai dydžio neišskyrė ir sakė, kad pasitaiko įvairaus dydžio šunų – tokie atsakymai sudarė 22 proc. Šioje vietoje gauti rezultatai skiriasi nuo Lenkijos mokslininkų atlikto tyrimo, kur dominavo vidutinio dydžio šunys. Tokiems gautiems rezultatams įtakos galėjo turėti tai, jog didesnius šunis lengviau pastebėti negu mažus, jie matomi kaip didesnė grėsmė faunai, dėl to į juos labiau atkreipiamas dėmesys. Iš visų šunų pastebėjimų 93,9 proc. atvejų šunys buvo įvardyti kaip mišrūnai. Iš matytų šunų veislių, kurias respondentai sugebėjo identifikuoti, daugiausia šunų buvo apibūdinti kaip vokiečių aviganių ir laikų veislių mišrūnai (4,7 proc.).
2017–2021 m. rinkti duomenys rodo, kad laisvai lakstantys šunys sąveikauja su kita juos supančia fauna. Ją medžioja, trikdo, vaikosi, kartais patys tampa plėšrūnų medžioklės aukomis. Grafike žemės ūkio gyvūnams priskirtos avys, veršiai, karvės, ožkos, naminiai paukščiai. Kitiems gyvūnams priskirtos lapės (lot. Vulpes vulpes), bebrai (lot. Castor fiber), usūriniai šunys (lot. Nyctereutes procyonoides) barsukai (lot. Meles meles), peliniai (lot. Muridae).
Dažniausiai gyvūnus trikdo šunų grupės iš 2–5 individų, egzistuojančios ilgiau nei vieną medžioklės sezoną. Respondentai įvardijo, kad medžiodami šunys pasiskirsto vaidmenimis priklausomai nuo grupės dydžio ir sudėties. Jeigu grupė sudaryta iš įvairaus dydžio šunų, mažesni šunys dažniausiai veja gyvūną, o didesni šunys tyko ir laukia, kol gyvūnas bus atgintas link jų, ir puola iš pasalų.
Iš viso užregistruoti 319 šunų kontaktų su fauna. Daugiausia pastebėta, kad laisvai lakstantys šunys medžioja stirnas (lot. Capreolus capreolus) – užfiksuoti 164 tokio kontakto atvejai, o 58 (35,4 proc.) iš jų pasibaigė stirnos žūtimi.
Kontaktas su kitomis faunos rūšimis buvo stebėtas iki 20 kartų, dažniausios iš jų kiškiai (lot. Lepus), taurieji elniai (lot. Cervus elaphus), danieliai (lot. Dama dama). Susidūrimų mirtingumas daugiausia apima naminius paukščius ir pelinius – 100 proc. jų kontaktų pasibaigė mirtimi. Kiškiai žūdavo 37,5 proc. atvejų, naminiai gyvuliai (ožkos, avys, veršiai, paukščiai) neišgyvendavo 65,2 proc. įvykusių kontaktų su pastebėtais šunimis.
Taip pat laisvai lakstantys šunys pjauna sodybose gyvenančius naminius šunis, pastarieji neišgyvena 80 proc. atvejų. Šernas (lot. Sus scrofa) ir lapės išgyveno 100 proc. susidūrimų su laisvai lakstančiais šunimis. Kontaktai su briedžiais ir elniais mirtinai baigėsi jų jaunikliams arba patelėms. 4 kartus buvo užfiksuota, kai laisvai lakstantys šunys tampa medžioklės aukomis: vieną kartą šunį papjovė barsukas, kitais kartais šunis sumedžiojo vilkai. Kartą šunims pavyko laiku pastebėti sėlinančius vilkus ir užsilipti ant šieno kūgių, kad jų išvengtų.
Laisvai gyvenantys šunys Lietuvoje: paplitimas ir įtaka laukinei faunai. 2 dalis
Naująjį žurnalo numerį jau galima įsigyti spaudos vietose ir internete!
Prenumeruokite žurnalą tiesiogiai internetu!
