Šiandien ukininkopatarejas.lt rašo apie Aplinkos ministerijos sprendimą penkiais padidinti mažųjų vandens telkinių apsaugos juostų plotį.
Šis, gamtos apsaugai ir biologinės įvairovės išsaugojimui itin svarbus sprendimas papiktino ūkininkus.
ŪP korespondentė Vida TAVORIENĖ
Aplinkos ministerija (AM) vis labiau diriguoja žemės ūkiui ir žemdirbiams prikuria naujų reikalavimų, kurie susins gamybą. Pernai su Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) buvo sutarta, kad mažiausias vandens telkinių pakrančių apsaugos juostos plotis bus 3 m. Tačiau aplinkos ministro įsakymu nuo šių metų įsigaliojo nauja tvarka, pagal kurią prie kai kurių sureguliuotų upelių toks atstumas padidėja nuo 5 m iki 10 m. Ūkininkai piktinasi nebežinantys, kuo vadovautis ir kokių dar staigmenų gali sulaukti. Jų skaičiavimu, iš tūkstančių ūkių būtų „atimama“ iki 14 tūkst. ha dirbamos žemės, tik AM linkusi tikėti kur kas mažesniais skaičiais ir viliasi, jog mažomis sąnaudomis bus pasiektas upių būklės „pagerinimo efektas“.
Aplinkos ministro akibrokštas
Pernai rengiant Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą (SP) po karštų diskusijų su žemdirbių atstovais buvo nustatyta, kad prie melioracijos griovių bus paliekamos 3 m vandens telkinių pakrančių apsaugos juostos. Tai – vienas iš Geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės (GAAB) reikalavimų, kuriuos privalu įgyvendinti, norint gauti bazines tiesiogines išmokas. Tačiau nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo ir aplinkos ministro įsakymu patvirtintas naujas Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašas, pagal kurį minimalus juostos dydis kai kur didėja kartais.
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininkas Aušrys Macijauskas „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad tokia aplinkos ministro įsakymu patvirtinta staigmena – chrestomatinis pavyzdys, kaip neturi būti ruošiami ir įgyvendinami teisės aktai. Jis aiškino, kad dėl 3 m juostos prie melioracijos griovių buvo susitarta 2022-ųjų vasarą, tačiau tai buvęs kompromisas su sąlyga, kad nebus reikalavimo atkurti daugiametes pievas ūkių lygyje. Tuo turėtų pasirūpinti valstybė, sukurdama patrauklias programas ūkininkams, kad jie savanoriškai jose dalyvautų, pasėtų ir laikytų pievas ten, kur intensyviai dirbti neapsimoka ar yra nepatogu.
„Radome tokį kompromisą, bet staiga pernai rugsėjį aplinkos ministras patvirtino aprašą dėl paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų, pagal kurį buvusios 1–2 m juostos padidinamos net iki 5 kartų – iki 5–10 m. Prie tokių vandens telkinių priskiriama ir dalis melioracijos griovių, kurie AM požiūriu yra upeliai, nors iš pažiūros tai – paprastas griovys. Bet prie jų apsaugos juostos nustatomos jau vadovaujantis minėtu aprašu“, – piktinosi A. Macijauskas.
Jis tikino, kad nauja tvarka su LGAA nebuvo derinta, ūkininko žiniomis, nebuvo informuotas ir Seimo Kaimo reikalų komitetas. „Nežinau, koks šioje istorijoje buvo ŽŪM vaidmuo, žemės ūkio ministras neigė kaip nors prisidėjęs prie to įsakymo gimimo. Mes manome, kad tas įsakymas neturi jokio pagrindo, neaišku, kokiais kriterijais remiantis buvo nustatomi pločiai. Mūsų požiūriu, įsakymas yra neteisėtas, nes, remiantis Konstitucija, į privačios nuosavybės naudojimo keitimą galima pretenduoti tik pagal įstatymą. Dar pažeidžiamas principas, kad jeigu nuosavybė yra apribojama, už tai turi būti sąžiningai atlyginama, bet jokių kompensacijų nėra numatyta“, – dėstė A. Macijauskas, dar kartą pabrėžęs, kad nesikonsultavus su socialiniais partneriais, buvo pažeista geroji teisėkūros praktika.
Hektarų skaičiai nesueina
LGAA pirmininkas ŪP teigė, kad grūdininkams niekas nepateikė skaičių, kiek hektarų dėl padidėjusių paviršinių vandens telkinių pakrančių juostų teks išimti iš gamybos. „Aplinkos viceministras susitikimo su augintojais metu įvardijo 8 tūkst. ha, bet, mūsų skaičiavimais, toks plotas gali siekti iki 14 tūkst. ha. Tai pajus tūkstančiai žemės savininkų ir ūkininkų. Tai daugeliui žmonių aktualus teisės aktas, net neabejoju, kad tokie dalykai negali atsirasti ministro įsakymu, tik įstatymo pagrindu tai gali būti daroma“, – akcentavo javų augintojas.
Ūkininkai nežino, ar nauji apsaugos juostų pločiai bus įtraukti į GAAB, jokių paaiškinimų jie kol kas nematė ir negirdėjo. „Žemės ūkio ministras aiškino, kad nebus įtraukta, bet kaip bus iš tikrųjų, nežinia. Aplinkos ministras tikino, kad šiemet tai dar negalios, nors jo įsakymas dėl aprašo jau galioja, juostos jau pavaizduotos žemėlapiuose. Taigi, aiškumo nėra“, – kalbėjo A. Macijauskas.
ŽŪM atstovai ŪP informavo, kad deklaruojant pasėlius to nebus reikalaujama, nes dar nėra atnaujintas žemėlapis (dar vyksta AM ir ŽŪM patikslinimo vertinimas). Be to, ne visi subjektai yra informuoti apie tokius pakeitimus. Planuojama, kad naujosios nuostatos pradės galioti 2024 m. pasėlių deklaravimui.
Žada šiek tiek nusileisti?
Aplinkos viceministras Danas Augutis ŪP aiškino, kad nustatydama apsaugos juostas ir zonas AM rėmėsi Upių, ežerų ir tvenkinių kadastru, kuriame yra ir sureguliuoti upeliai, bet nėra melioracijos griovių. Šių yra gerokai daugiau, jie AM tvarka „nepadengti“. „Prie jų nustatoma 3 m apsaugos juosta. O prie upelių, kurie kadaise buvo natūralūs, bet vėliau ištiesinti, yra du apsaugos juostų pločiai: iki 10 km upeliams – 5 m, nuo 10 km iki 100 km – 10 m juosta, nepaisant to, ar upelis numelioruotas, ar natūralus. Vyksta diskusija su ŽŪM, tą kriterijų, matyt, turėtume pakeisti ir 10 m pločio juostą nustatyti tik upėms, kurios ilgesnės nei 30 km, o mažesnėms upėms palikti 5 m“, – aiškino aplinkos viceministras.
Jis pridūrė, kad 5 m pločio apsaugos juostos gali prilygti GAAB reikalavimuose numatytiems 3 m prie melioracijos griovių, nes pagal SP 3 m apsaugos juosta matuojama nuo briaunos krašto, o aplinkosaugininkai matuoja nuo vandens tėkmės krašto. Aplinkos viceministras užsiminė, kad prie esančių 18 didelių upių, kurios yra ilgesnės nei 100 km, numatoma dar didesnė apsaugos juosta – 30 m, kai upė išplatėja. „Svarbu paminėti, kad ne visur apsaugos juostos platinamos, yra vietų, kur jos siaurinamos. Apsaugos juostų praplėtimas paveiks, regis, 15–14 tūkst. ha, tiek padidėja apsaugos juostų plotas visoje Lietuvoje, įskaitant miškus, pelkes ir kt. Bet jeigu kalbame apie dirbamus laukus, kurie deklaruojami kaip ariami žemės plotai, tai paveiks, atrodo, 1 700 ha. Tuos plotus galima apskaityti kaip kraštovaizdžio elementus ir gauti išmokas“, – aiškino D. Augutis.
Pasiteiravus, kodėl nesutampa grūdininkų ir AM skaičiavimai, aplinkos viceministras aiškino, kad 8 tūkst. ha jau ir anksčiau pateko į apsaugos juostas. „Bet jie kažkodėl buvo ariami, gal ne visur buvo nustatytos apsaugos juostos, gal trūko kontrolės. Apsaugos juostos egzistuoja, regis, nuo 2016 m., gal ir patys ūkininkai nežinojo, kad jų laukai ten patenka. Anksčiau jos buvo nustatomos individualiai, ūkininkas turėdavo išsikviesti matininką, o dabar patvirtinta vieninga metodika, juostų dydžiai paskelbti žemėlapyje“, – tvirtino viceministras.
Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,
„Ūkininko patarėjas” Nr. 32, 2023 m. kovo 21 d.
Kurapka yra viena iš rūšių, kurioms tokios apsauginės juostos yra gyvybiškai svarbios išlikimui. Kiškiai, ežiai ir daugelis kitų gyvūnų bei paukščių linkę slėptis krūmuose prie griovių, mažų upelių ir pylimų. Todėl gamtosaugos požiūriu šis aplinkos ministro sprendimas yra labai teisingas ir toli siekiantis!
Žurnalo Medžioklė komentara:
Kurapka yra viena iš rūšių, kurioms tokios apsauginės juostos yra gyvybiškai svarbios išlikimui. Kiškiai, ežiai ir daugelis kitų gyvūnų bei paukščių linkę slėptis krūmuose prie griovių, mažų upelių ir pylimų. Todėl gamtosaugos požiūriu šis aplinkos ministro sprendimas yra labai teisingas ir toli siekiantis!
PRENUMERUOKITE Žurnalą iki 2023 metų pabaigos!
Naujas žurnalo numeris jau greitai prekyboje!
