Rugsėjo 28 dieną visame pasaulyje minima Pasaulinė pasiutligės diena. Lietuvoje ši mirtina liga nenustatyta nuo 2018 metų, tačiau tai nereiškia, kad apie pasiutligę galima pamiršti. Liga vis dar nustatoma kaimyninėse šalyse, todėl ir šiemet pasienyje tęsiamas laukinių gyvūnų vakcinavimas.
Pasaulinė pasiutligės diena kasmet minima rugsėjo 28 dieną, o 2026 metų tema yra Stronger Together, lietuviškai Kartu esame stipresni. Ja siekiama priminti, kad kovai su pasiutlige būtinas veterinarijos gydytojų, sveikatos priežiūros specialistų, valstybės institucijų ir visuomenės bendradarbiavimas. Data pasirinkta neatsitiktinai, rugsėjo 28 diena yra prancūzų mokslininko Louiso Pasteuro mirties metinės. Jis sukūrė pirmąją vakciną nuo pasiutligės.
Lietuvoje pasiutligės atvejų nenustatoma
Lietuvoje padėtis šiuo metu gera. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) nurodo, kad ją padėjo pasiekti nuoseklus laukinių gyvūnų oralinis vakcinavimas ir naminių gyvūnų skiepijimas. Paskutinis pasiutligės atvejis Lietuvoje nustatytas 2018 metais pasienyje su Baltarusija rastai nugaišusiai lapei. 2015 metais liga buvo nustatyta lapei ir usūriniam šuniui, o 2014 metais Varėnos rajone – šuniui.
Tačiau tai, kad Lietuvoje pastaraisiais metais ligos atvejų nenustatoma, nereiškia, jog grėsmė visiškai išnyko. Pasiutligės atvejų laukiniams gyvūnams nustatoma Lenkijoje, o Baltarusijoje liga nustatoma ir laukiniams, ir ūkiniams bei naminiams gyvūnams. Todėl išlieka rizika, kad užsikrėtęs gyvūnas gali patekti į Lietuvos teritoriją. Būtent dėl šios priežasties pasienyje tęsiamos prevencinės priemonės.
Laukinių gyvūnų vakcinavimas tęsiamas ir šiemet
Lietuvoje laukiniai gyvūnai nuo pasiutligės vakcinuojami pavasarį ir rudenį. Pagrindiniai gyvūnai, kuriems skirtas šis vakcinavimas, yra lapės ir usūriniai šunys. Jaukai su vakcina nustatytose teritorijose išmėtomi iš orlaivių.
Ir šiemet numatytos dvi vakcinavimo kampanijos. Rudeninį laukinių gyvūnų vakcinavimą VMVT planavo pradėti rugsėjo 14 dieną. Jis vykdomas penkiasdešimties kilometrų pločio buferinėje zonoje prie sienos su Baltarusija ir Lenkija. Lietuvos teritorijoje numatyta išmėtyti 505 000 jaukų su vakcina, o esant palankioms oro sąlygoms kampaniją planuojama baigti iki lapkričio 20 dienos.
Jaukai išmėtomi miškuose, pievose ir laukuose. VMVT nurodo, kad virš miestų, gyvenviečių, sodybų, upių ir ežerų jie nemėtomi. Vis dėlto jauką į namų valdos teritoriją gali pernešti laukinis gyvūnas, stambus paukštis, šuo ar katė. Tarnyba pabrėžia, kad vakcina augintiniams nepavojinga. Radus jauką, jo negalima liesti, rinkti ar naikinti.
Kodėl pasiutligė tokia pavojinga?
Pasiutligė yra virusinė infekcinė liga, pažeidžianti centrinę nervų sistemą. Ja gali užsikrėsti ir gyvūnai, ir žmonės. Virusas daugiausia perduodamas per užsikrėtusio gyvūno seiles, dažniausiai jam įkandus. Užsikrėsti galima ir seilėms patekus ant pažeistos odos ar gleivinių.
Pasiutligė ypač pavojinga todėl, kad pasireiškus klinikiniams ligos požymiams ji beveik visada baigiasi mirtimi. Tačiau susirgimo galima išvengti laiku ėmusis veiksmų po galimo kontakto su užsikrėtusiu gyvūnu. Jei nepažįstamas gyvūnas įkando ar įdrėskė, žaizdą reikia nuplauti vandeniu su muilu ir kuo greičiau kreiptis į gydymo įstaigą. Sveikatos priežiūros specialistai įvertins, ar reikalinga pokontaktinė pasiutligės profilaktika.
Medžiotojai turi būti ypač atidūs
Medžiotojai yra viena iš visuomenės grupių, kurioms didesnė tikimybė tiesiogiai susidurti su laukiniais gyvūnais. Todėl dėmesį reikėtų atkreipti į neįprastai besielgiančius gyvūnus.
Įtarimą gali kelti laukinis gyvūnas, praradęs natūralią žmogaus baimę, neįprastai artėjantis prie žmonių ar atklydęs į gyvenvietę, nesiorientuojantis aplinkoje arba rodantis jam nebūdingą agresiją. Sergančiam gyvūnui taip pat gali pasireikšti gausus seilėtekis, rijimo sutrikimai, pakitusi eisena ar paralyžius. Vis dėlto vien pagal elgesį pasiutligės diagnozuoti negalima.
Jei kyla įtarimų dėl galimos pasiutligės, reikia vengti tiesioginio kontakto su gyvūnu. Apie įtarimą keliantį laukinį ar naminį gyvūną būtina pranešti veterinarijos gydytojui arba VMVT. Tarnyba taip pat pabrėžia medžiotojų indėlį vertinant vakcinavimo veiksmingumą. Už vakcinavimo zonoje sumedžiotą lapę ar usūrinį šunį, pristatytą tyrimams į VMVT teritorinį skyrių, mokama dešimties eurų išmoka.
Naminių gyvūnų vakcinavimas tebėra svarbus
Tai, kad Lietuvoje pastaraisiais metais pasiutligės atvejų nenustatoma, nepanaikina būtinybės skiepyti naminius gyvūnus. VMVT pabrėžia, kad vakcinavimas svarbus ir tiems šunims bei katėms, kurie didžiąją laiko dalį praleidžia namuose. Gyvūnas gali pabėgti arba susidurti su kitu naminiu ar laukiniu gyvūnu. Lietuvoje šunų, kačių ir šeškų vakcinavimas nuo pasiutligės yra privalomas.
Šių gyvūnų savininkai turi sekti veterinarijos gydytojo gyvūno pase nurodytą skiepo galiojimo terminą. Pakartotinio skiepijimo dažnumas priklauso nuo konkrečios vakcinos gamintojo nurodymų. Kai kurių vakcinų suteikiama apsauga išlieka iki trejų metų, todėl svarbu laiku paskiepyti gyvūną pakartotinai ir nepraleisti nustatyto termino.
Taip pat svarbu neleisti naminiams gyvūnams be priežiūros kontaktuoti su laukiniais gyvūnais. Jei šuo ar kitas naminis gyvūnas turėjo kontaktą su laukiniu gyvūnu, kurio elgesys atrodo neįprastas, reikia susisiekti su veterinarijos gydytoju. Medžioklėje dalyvaujančių šunų savininkams VMVT primena prieš vykstant į medžioklę patikrinti, ar skiepas nuo pasiutligės tebegalioja.
Pasiekta pažanga nereiškia, kad prevenciją galima nutraukti
Lietuvos patirtis rodo, kokia veiksminga gali būti ilgalaikė ir sisteminga kova su pasiutlige. Nuoseklus laukinių gyvūnų oralinis vakcinavimas ir naminių gyvūnų skiepijimas padėjo pasiekti, kad šalyje pastaraisiais metais ligos atvejų nenustatoma.
Tačiau geografinės padėties pakeisti neįmanoma. Kol pasiutligė nustatoma kaimyninėse šalyse, išlieka ir rizika, kad užsikrėtęs gyvūnas gali patekti į Lietuvos teritoriją. Todėl lapių ir usūrinių šunų vakcinavimas pasienyje, naminių gyvūnų skiepijimas ir visuomenės informuotumas tebėra svarbi apsaugos dalis.
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
