Patirtis

Kurapkų medžioklė Ispanijoje – sena, bet gyva tradicija0


Medžiotojos su medžioklės organizatoriais Eduardo ir Ignacio, pakvietusiais į savo medžioklės ūkį „Lomas de Fuensauco“. (Rugilė Šimulytė-Spudienė – trečia iš kairės).
Medžiotojos su medžioklės organizatoriais Eduardo ir Ignacio, pakvietusiais į savo medžioklės ūkį „Lomas de Fuensauco“. (Rugilė Šimulytė-Spudienė – trečia iš kairės).
Rugilės ŠIMULYTĖS-SPUDIENĖS nuotrauka

Autorius: Dalia KARPAVIČIENĖ, laikraščio Ūkininko patarėjas korespondentė

Kelmės rajono Raudgirio medžiotojų būrelio medžiotoja Rugilė Šimulytė-Spudienė neseniai grįžo iš kurapkų medžioklės Ispanijoje, kurioje akies žvitrumą ir rankos taiklumą išbandė vienoje draugijoje su aštuoniomis moterimis medžiotojomis iš Lenkijos, Prancūzijos, Italijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės, Švedijos.

Kurapkų medžioklės ūkis „Lomas de Fuensauco“ netoli Madrido užima 3 000 ha plotą. Kalvotose vietovėse kurapkos gyvena natūraliai. Kasmet medžioklės ūkio šeimininkai kurapkas suskaičiuoja. Jei paukščių populiacija sumažėja, papildomai atveža ir paleidžia patinėlių. Jei kurapkų smarkiai pagausėja, organizuojamos medžioklės, kaip ir šiemet. Medžiotojos iš Europos per keturis varymus sumedžiojo 574 kurapkas.

Į kurapkų medžioklę Ispanijoje vykusi Rugilė „Ūkininko patarėjui“ pasakojo, kad turėjo galimybę susipažinti su Madridu, aplankyti žymiausius sostinės objektus, pasigrožėti įspūdinga miesto architektūra. Vakare lietuvaitė jau buvo apgyvendinta kurapkų medžioklės ūkio viloje. „Medžioklės namelis buvo pilnas medžioklės trofėjų: kurapkų iškamšų, ragų, kailių. Visos detalės – apgalvotos iki smulkmenų, daugiausia susijusios su paukščių medžiokle. Net lėkštės dekoruotos medžioklės motyvais. Buvome labai gerai priimtos – svetingumas ir meilė medžioklei nustebino“, – sakė ji.

Rugilė pažymėjo, kad kurapkų medžioklės labai svarbios vietiniams gyventojams. Ispanijoje, kaip ir Lietuvoje, didelė infliacija, daug žmonių netenka darbo. O kurapkų medžioklėje per dieną įdarbinama apie 60 žmonių. „Medžioklė – įdomi ir išskirtinė. Vienam medžiotojui priskirti trys žmonės. Kai vienu metu skrenda labai didelis būrys paukščių, reikalinga labai gera ir greita reakcija. Todėl medžiotojas pats šautuvo neužtaiso ir šovinių nekeičia, tą padaro pagalbininkas. Kai medžiotojas iššauna du šūvius, pagalbininkas tuoj sukeičia šautuvus. Kitas žmogus skaičiuoja, kiek paukščių pavyko sumedžioti. Trečias pagalbininkas skubiai patarinėja, iš kur atskrenda paukščiai, į kurią pusę šauti“, – įspūdžiais dalijosi Rugilė.

Kurapkų medžioklė Ispanijoje

Kurapkų medžioklė vyko su varovais. Kiekviena medžiotoja stovėjo skirtingose pozicijose, panašiai, kaip vyksta medžiojant ir Lietuvoje. Surengti keturi varymai. Varovai su šunimis per kalnelius ėjo nešini vėliavomis, jie baidė ir į orą kėlė kurapkas. Varymo pradžią žymėjo du šūviai, tuomet jau buvo galima atskrendančius paukščius medžioti. Priartėję varovai mojavo Ispanijos vėliavomis – tai reiškė besibaigiantį varymą, kai galima medžioti tik į virš medžiotojų galvų skrendančias kurapkas.

Prie kiekvienos medžiotojos sėdintis sekretorius tiksliai suskaičiuodavo sumedžiotas kurapkas. O visus iki vieno paukštelius surinkdavo specialiai to išmokyti šunys. Paprastai per vieną medžioklę, pasak kurapkų medžioklės ūkio šeimininkų, dešimt medžiotojų sumedžioja nuo 500 iki 1 000 paukščių. Aštuonios medžiotojos merginos sumedžiotojo 574 kurapkas. Kadangi kurapkų mėsa yra valgoma, išdoroti paukščiai atiduoti vietiniams gyventojams.

„Man pavyko sumedžioti 58 paukštelius. Pirmąjį kartą teko išbandyti tokį medžioklės būdą, manau, pasisekė neblogai. Reikėjo tikrai labai greitos reakcijos“, – atviravo Rugilė, labai gyrusi medžioklės organizavimą ir linkėjusi kiekvienam medžiotojui sudalyvauti panašioje medžioklėje.

Rugilė, bendraudama su kitų šalių medžiotojomis, iš jų pasakojimų pastebėjo ne vieną medžioklės skirtumą. Ispanijoje labai vertinamos medžioklės tradicijos, ypač paukščių, aukšta medžioklės kultūra. Kiekvienas sumedžiotas paukštelis yra surandamas ir pagerbiamas. Didelis dėmesys kreipiamas į medžiotojo aprangą. Medžiotojas, o juo labiau medžiotoja, turi atrodyti ne tik tvarkingai, bet ir gražiai.

„Iš pokalbių supratau, kad labiausiai į medžiokles Lietuvoje panašios medžioklės kaimyninėje Lenkijoje. Švedijoje, pavyzdžiui, skirtumų – kur kas daugiau. Ten nėra medžioklės klubų, būrelių, medžioja tik žemių savininkai ir jų svečiai. Tas pats ir Jungtinėje Karalystėje. Mūsų medžioklės sistemą kolegės gyrė pirmiausia todėl, kad taip lengviau valdyti žvėrių populiaciją“, – pažymėjo ji.

Vakarienės metu medžiotojos aptarė ne tik medžiokles savo šalyse, bet ir pasidalijo mintimis, kaip būtų galima gerinti medžioklės įvaizdį. Moterys medžiotojos pasirinktos neatsitiktinai – Europoje jų vis daugėja. Be to, medžioja vis jaunesni žmonės.

Susiję straipsniai

„Aš medžioju jau 10 metų. Kitų kurapkų medžiotojų – skirtingos patirtys ir laimikiai, amžius – nuo 25 iki 40 metų. Merginas nustebinau papasakojusi apie mūsų šalyje medžiojamus vilkus. To nėra net kaimyninėje Lenkijoje, nors ten vilkai irgi pridaro daug žalos tiek gyvūnams, tiek žmonėms. Lenkijoje paklojus vilką gali atsidurti kalėjime. Europoje medžiojami šernai, stirnos, elniai“, – redakcijai pasakojo Raudgirio medžioklės būrelio medžiotoja.

PRENUMERUOKITE Žurnalą kovo 1 d. iki 2023 metų pabaigos!

LA.lv
Prašome komentuoti mandagiai, nekurstyti neapykantos ir apsieiti be keiksmažodžių.