Pilkasis kiškis (lot. Lepus europaeus) yra plačiai paplitęs graužikas. Jo gyvenamasis arealas apima visą Europą, neskaitant Portugalijos ir Ispanijos vakarų, Rusijos vakarinės dalies nuo Archangelsko iki Čeliabinsko, Artimųjų Rytų valstybių ir dalies Vidurinės Azijos. Kiškis taip pat introdukuotas Didžiojoje Britanijoje ir Airijoje, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje, Švedijoje, pietinėse Afrikos kontinento valstybėse, prie Didžiųjų ežerų JAV ir Kanados pasienyje.
Kiškiai per metus gali atsivesti tris vadas. Pirmieji kiškučiai gimsta palyginti ankstyvą pavasarį. Dėl to galima sakyti, kad pirmai vadai gandrai jokios grėsmės nekelia. Kiškius medžioja ir lapės, kiauniniai, varnos bei stambieji plėšrieji paukščiai, tačiau manau, kad jų skaičiui didesnę įtaką daro kiti faktoriai.
Galima paminėti meteorologines sąlygas. Žiemos tapo trumpesnės ir šiltesnės. Tai gamtos ciklas, atsikartojantis kas 7–10 metų. Laukų žalinimas, pievų nepjovimas, proskynų formavimas taip pat galėtų būti pozityvūs veiksniai. Tai reiškia, kad atsiranda daugiau kiškiams gyventi tinkamų vietų. Mikropopuliacijos susijungia, ir tai duoda suminį demografinį efektą. Dar galima paminėti mažiems ir vidutiniams graužikams būdingus populiacijos svyravimus.
Pas mus tai ne taip akivaizdu kaip poliariniuose kraštuose, tačiau ir pas mus kasmet graužikų skaičius paauga ir po to vėl sumažėja. Taigi galima sakyti, kad medžiotojams, mėgstantiems kiškių medžioklę, šiuo metu pats palankiausias laikas ja užsiimti.
Kiškieną valgyti uždrausta
Ankstyvosios krikščionybės laikais kiškis buvo laikomas nešvariu gyvūnu ir jo mėsos buvo nevalia valgyti. Stačiatikiams neleidžiama dar ir šiandien. Biblijos Kunigų knygoje 11:4–6 Mozei prisakyta: „Tačiau iš tų, kurie arba tik atrajoja, arba tik turi skeltus nagus, šių nevalgysite: kupranugario, nes jis, nors ir atrajoja, bet skeltų nagų neturi ir yra jums nešvarus, urvinio opšraus, nes jis, nors ir atrajoja, bet skeltų nagų neturi ir jis jums nešvarus <...> kiškio, nes jis, nors ir atrajoja, bet skeltų nagų neturi…“
Tiriant šį klausimą kažkuriame krikščioniškame portale pavyko atrasti visai protingą aiškinimą. Atmetus teologinę dalį, pateikiama tokia išvada: kiškieną valgyti pavojinga. Dvi pagrindinės priežastys: tuliaremija, platinama kiškių ir kitų graužikų, ir kaprofagija (savo išmatų ėdimas).
Tuliaremija yra ūmi infekcinė liga, kuriai būdingas karščiavimas, limfmazgių uždegimas ir padidėjimas, ji žinoma ir kaip triušių maras arba elnių musių maras. Ligą sukelia bakterija Francisella tularensis, ir žmonės gali ja užsikrėsti įvairiais būdais, įskaitant ir nariuotakojų įkandimų bei tiesioginio sąlyčio su užkrėstais gyvūnais metu. Tuliaremija yra labai užkrečiama ir potencialiai mirtina liga, tačiau diagnozuota anksti ji paprastai išgydoma tam skirtais antibiotikais. Tuliaremiją sukelianti bakterija žūva po 20 minučių 60 laipsnių temperatūroje.
Kaprofagija būdinga kiškiams, triušiams, jūrų kiaulytėms, žiurkėnams ir kitiems graužikams. Ėsdami savo išmatas jie efektyviai gauna medžiagų, kurios pirmu kartu neįsisavintos praeina žarnyną.
Kiškiena ir jos vertė
Viduramžių Europoje šernai, elniai, stirnos priklausė kilmingiesiems ir už tokio gyvūno sumedžiojimą galėjo bausti net mirtimi. Kiškis buvo vienas iš nedaugelio gyvūnų, kuriuos galėjo medžioti neturtingi žmonės.
Šiais laikais kiškis įtrauktas į medžiojamųjų gyvūnų sąrašus kone visose šalyse, kur yra sutinkamas, ir daugelio laikomas nepaprastu delikatesu. Įdomu, kad iš pagarbos nepaprastai kiškienos kokybei žodžiu zuikis kai kuriose kalbose įvardijamas geriausias kanopinių mėsos gabalėlis – filė. Tai minima keliuose literatūros šaltiniuose.
Nepaprastos maistinės vertės, truputį salsvo skonio, švelnios raumeninių audinių struktūros kiškiena yra tikras delikatesas. Kartu ji laikoma dietine mėsa: 100 g mėsos yra 13,5 g baltymų, 2,9 g riebalų ir 3,2 g angliavandenių. Sveika tiek suaugusio kiškio, tiek jauniklio mėsa. Joje yra vitaminų В1, В2, В3 ar РР, В4, В6, В9, В12, А, С ir Е.
Taip pat gausu įvairių mineralų: kalcio, magnio, geležies, cinko, natrio, kalio, jodo, vario, fosforo, mangano, cinko, seleno… Produkcijoje yra itin daug lecitino, tačiau labai mažai vadinamojo blogojo cholesterolio.
Kiškio taukai liaudies medicinoje
Kiškiena puikiai tinkama kaip dietinis ar vaikų maistas. Joje esančios medžiagos teigiamai veikia regą, odos ir gleivinės būklę. Mėsos sudėtyje esantis fosforas padeda stiprinti kaulus.
Kiškieną rekomenduojama valgyti tam tikrų kepenų, virškinamojo trakto, tulžies ligų, hipertenzijos ir alerginių reakcijų atvejais. Mėsoje esantis lecitinas mažina aterosklerozės riziką ir cholesterolio plokštelių sėdimą ant kraujagyslių sienelių.
Kiškienos vartojimas padeda normalizuoti organizmo medžiagų apykaitą, pagerina mielino sintezę galvos ir nugaros smegenų ląstelėse ir padidina smegenų ląstelių galimybes pasisavinti deguonį, o tai puiki chroniškos ir ūmios hipoksijos profilaktika.
Kiškienoje yra mažai purino, dėl ko šią mėsą valgyti gali ir podagra sergantys žmonės. Diabetikams šią mėsą valgyti sveika, nes dėl sudėtyje esančio chromo ji padeda sureguliuoti gliukozės kiekį kraujyje.
Kiškienoje esantis lizinas kovoja su virusais, dėl to naudinga ją vartoti herpeso ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų atvejais. Savo ruožtu triptofanas skatina miego hormono melatonino gamybą.
Kiškienoje yra 24 proc. rekomenduojamos būtino vitamino B6 dienos normos; šis vitaminas užtikrina normalų centrinės nervų sistemos darbą, mažina galūnių tirpimą, spazmus ir raumenų mėšlungį. Kiškienos vartojimas mėsai padeda kompensuoti vitamino B12 trūkumą – vieną iš mažakraujystės priežasčių.
Kiškio taukai
Vidiniuose kiškio riebaluose yra daug biologiškai aktyvių medžiagų, skatinančių žaizdų gijimą. Liaudies medicinoje kiškio taukai plačiai naudojami vidurinės ausies uždegimui gydyti, jie padeda ir nušalimų atveju. Per burną jie vartojami gydant bronchitą. Kiškio taukais galima įtrinti ligonio krūtinę ir nugarą, po to šiltai apkloti.
Esant žvarbiam orui, žiemą, kai vėjuota ir spaudžia šaltukas, kiškio taukus galima naudoti kaip apsauginį kremą atviroms kūno vietoms.
Priedą apie žvėrienos mėsos perdirbimą rasite čia!
