yvūnų galūnes suspaudžiančius spąstus medžioklėje naudoti draudžiama, tačiau jų vis dar galima rasti skelbimų portaluose. Būtent šį neatitikimą siekiama pašalinti Seime pradėtomis svarstyti Medžioklės įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisomis. Jei jos būtų priimtos, būtų draudžiama tokius spąstus laikyti, gaminti, pirkti bei parduoti. Draudimas taip pat apimtų medžiojamiesiems gyvūnams gaudyti skirtas kilpas.
Rugsėjo 24 dieną Seimas projektams pritarė po pateikimo ir perdavė juos svarstyti komitetams. Tai pirmasis svarstymo etapas, todėl siūlomas draudimas dar nėra įsigaliojęs. Projekto autoriaus Lino Jonausko pranešime nurodoma siūloma įsigaliojimo data – 2027 metų sausio pirmoji, jeigu įstatymas bus priimtas. PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Ką siūloma pakeisti?
Šiuo metu medžioklėje negalima naudoti nei kilpų gyvūnams gaudyti, nei galūnes suspaudžiančių spąstų. Tačiau, kaip aiškindamas pataisų poreikį teigia Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas, draudimas medžioti tokiomis priemonėmis savaime neužkerta kelio prekybai spąstais. Jo teigimu, skelbimų portaluose įvairių dydžių spąstų galima įsigyti nuo dešimties eurų.
Todėl projektu siūloma uždrausti laikyti, gaminti, pirkti ir parduoti medžiojamiesiems gyvūnams gaudyti skirtas kilpas bei gyvūnų galūnes suspaudžiančius spąstus. Numatyta išimtis dėl jų eksponavimo muziejuose ir edukaciniuose renginiuose. Ši formuluotė kalba apie konkrečias priemones: projektu nesiūloma uždrausti visų medžioklėje naudojamų spąstų.
Pristatydamas pataisas L. Jonauskas pabrėžė gyvūnų kančias ir pavojų naminiams gyvūnams. Jis priminė prieš kelis mėnesius Vilniaus rajone nuskambėjusį atvejį, kai spąstuose buvo sugautas katinas. Parlamentaras taip pat mano, kad laisva prekyba tokiomis priemonėmis palengvina jų įsigijimą brakonieriams. Tai yra projekto autoriaus pateikti argumentai, kuriais jis grindžia siūlomą prekybos draudimą.
Kodėl diskusijoje iškilo bebrų klausimas?
Svarstant projektą Seime, Vitalijus Gailius klausė, ar siūlomas draudimas nesukeltų sunkumų reguliuojant bebrų populiaciją. Jis kėlė klausimą, ar dėl to nepadidėtų žala žemės ūkiui ir miškininkystei. Šis klausimas svarbus atskiriant draudžiamus galūnes suspaudžiančius spąstus nuo kitų gaudymo priemonių. Įstatymo projekte įvardytos konkrečios draudžiamos priemonės, o ne bendras draudimas gaudyti bebrus spąstais.
Viktoras Pranckietis savo ruožtu suabejojo dėl išimties edukaciniams renginiams. Diskusijoje jis kėlė klausimą, ką praktiškai reikštų tokių spąstų demonstravimas. Pagal projekto formuluotę išimtis numatyta eksponavimui, o ne gyvūnų gaudymui renginių metu.
Kokios baudos numatytos?
Kartu teikiamomis Administracinių nusižengimų kodekso pataisomis siūloma už draudžiamų kilpų ir galūnes suspaudžiančių spąstų laikymą, gaminimą, pirkimą ar pardavimą skirti nuo 600 iki 1700 eurų baudą. Seimo duomenimis, šiuo metu už medžiojamiesiems gyvūnams gaudyti skirtų kilpų laikymą, gaminimą, pirkimą ar pardavimą numatyta nuo 300 iki 860 eurų bauda.
Europos Sąjungoje galūnes suspaudžiančių spąstų naudojimas draudžiamas nuo 1995 metų sausio pirmosios. Dabar Seime svarstomas Lietuvos projektas apima ir tokių priemonių laikymą bei prekybą jomis. Po pateikimo už projektus balsavo 58 parlamentarai, prieš buvo du, susilaikė penkiolika. Prie klausimo Seimo posėdyje planuojama grįžti gruodžio pirmąją.
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
