Lietuvoje kailinių žvėrelių auginimas yra uždraustas, tačiau duota pakankamai laiko šiai pramonei likviduoti. Akivaizdu, kad įmonės, kurios ne vienerius metus skyrė lėšų veislininkystei, gyvūnų laikymo sąlygų gerinimui, pajėgumų didinimui ir pasaulinių standartų siekimui, nori, kad joms būtų tinkamai atlyginta.
Konstituciniam Teismui (KT) praėjusią savaitę grąžinus grupės Seimo narių prašymą įvertinti kailinių žvėrelių verslo draudimo atitikimą Konstitucijai, jo iniciatoriai teigia rankų nenuleisią ir dar kartą kreipsis į KT, rašo portalas Lrt.lt.
Pasak Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko Viktoro Pranckiečio, pirmiausia siekiama didesnių kompensacijų už nutraukiamą verslą. Už jį Lietuvoje jau išmokėta viena beveik 4 tūkst. eurų kompensacija.
„Iki rudens sesijos (Seimo rudens sesijos – BNS) paruoš (teisininkai – BNS) motyvaciją, kad būtų kompensuojama tiek, kokia yra vertė, o ne tiek, kiek kažkas pagalvojo, kad užteks tiek“, – BNS sakė V. Pranckietis.
Anot jo, teisininkai įvertins nepalankų KT verdiktą ir bus parengtas dar vienas kreipimasis į KT – jį turėtų pasirašyti ne mažiau kaip 29 parlamentarai.
„Nesikreipti negalima, nes atimant verslą, jeigu valstybė turi teisę jį uždrausti, turi ir prievolę kompensuoti tą verslo vertę, kokia ji yra“, – pridūrė Seimo narys.
V. Pranckiečio teigimu, Žemės ūkio ministerija buvo užsakiusi poveikio dėl žvėrelių verslo draudimo vertinimą, pagal kurį verslui turėtų būti kompensuota 56 mln. eurų nuostolių, tuo metu skirta tik 1 mln. eurų.
„Rezultatą buvo gavę, berods, 56 mln. eurų nuostolių ir jie dengiami tik 1 mln. eurų. Tie žmonės nenurims, negalima taip atimti, ne komunizme gyvename“, – kalbėjo Kaimo reikalų komiteto vadovas.
Ministerijos užsakymu vertinimą 2022 metais atliko bendrovė „Smart Continent LT“. Pasak jos išvados, galimas kompensacijų poreikis iš valstybės biudžeto uždraudus verslą siektų 56,85 mln. eurų.
Kailinių žvėrelių draudimas įsigalios nuo 2027-ųjų, o 2024-2026 metais – pareinamuoju laikotarpiu – verslininkai galės uždaryti fermas ir gauti kompensacijas: pirmais metais išmoka yra 3 eurai už gyvūną, antrais – 2 eurai, o paskutiniais metais – 1 euras. Verslininkai skundėsi, kad išmokos per mažos ir nepadengia patiriamų nuostolių.
Žemės ūkio ministerija BNS informavo, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) jau yra gavusi dvi paraiškas kompensuoti kainių žvėrelių augintojų nuostolius.
Vienam augintojui NMA jau išmokėjo 3930 eurų kompensaciją – jo ūkyje 2022 metais laikyta 2620 žvėrelių. Kita paraiška atmesta – žmogus prašė kompensacijos už beveik 200 žvėrelių dar nenutraukęs veiklos.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, dabar Lietuvoje yra 117 kailinių gyvūnų laikytojų.
2023 metais sausio duomenimis, 75 audinių ūkiuose buvo laikoma 1,196 mln. žvėrelių.
Lietuva tapo 20-ta šalimi Europoje, draudžianti šį verslą.
Medžiotojas akcentuoja problemą: Kaune veisiasi lapės!
Patogu ir greita! Prenumeruokite arba pirkite žurnalą internetu!
