Aplinkos apsaugos departamentas informuoja, kad Aplinkos ministerija pateikė derinti aplinkos ministro įsakymo projektą, kuriuo siūloma 2026–2027 metų medžioklės sezonui nustatyti 3 935 briedžių sumedžiojimo limitą. Tai yra mažiau nei du ankstesnius sezonus galiojęs maždaug 4 300 gyvūnų limitas.
Briedžiai išlieka vieninteliai medžiojamieji kanopiniai Lietuvoje, kurių sumedžiojimas yra ribojamas valstybės nustatytu limitu. Konkretų limitą kiekvienoje savivaldybėje siūlo savivaldybių medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo komisijos, kuriose dirba Aplinkos apsaugos departamento, Valstybinių miškų urėdijos, privačių miškų ir žemės savininkų bei medžiotojų organizacijų atstovai. Galutinį bendrą limitą tvirtina aplinkos ministras, remdamasis į Biologinės įvairovės informacinę sistemą pateiktais duomenimis.
Didžiausi limitai šį sezoną siūlomi Švenčionių rajono savivaldybei – 214 briedžių, Varėnos rajono savivaldybei – 205 ir Ignalinos rajono savivaldybei – 201.
Briedžių patinus leidžiama medžioti nuo rugpjūčio 15 dienos iki gruodžio 15 dienos, pateles – nuo spalio 1 dienos iki lapkričio 30 dienos, o jauniklius – nuo spalio 1 dienos iki sausio 31 dienos.
Anksčiau buvo siūlyta limito atsisakyti
Šis sprendimas svarbus ir todėl, kad dar praėjusiais metais buvo svarstoma galimybė apskritai atsisakyti briedžių medžioklės limitavimo. Tokį siūlymą Aplinkos ministerija buvo pateikusi Medžioklės taisyklių pakeitimų projekte, tačiau jis sulaukė daug kritikos iš medžiotojų organizacijų, gamtosaugos specialistų ir politikų.
Po diskusijų nuspręsta limito nepanaikinti. Metų pradžioje aplinkos ministras Kastytis Žuromskas patvirtino, kad šiuo metu nėra pakankamo pagrindo atsisakyti briedžių medžioklės ribojimo, nes tam trūksta patikimų duomenų apie populiacijos būklę ir ilgalaikes tokio sprendimo pasekmes.
Kodėl briedžių negalima medžioti be apribojimų
Nors Lietuvoje briedžių populiacija išlieka gana stabili, ši rūšis yra gerokai jautresnė nei, pavyzdžiui, taurusis elnias ar stirna.
Briedžiai gyvena pavieniui arba nedidelėmis šeimomis, o patelės dažniausiai atsiveda vieną, rečiau du jauniklius. Dėl tokio lėtesnio dauginimosi ir mažesnio produktyvumo populiacija atsikuria gerokai lėčiau nei kitų kanopinių rūšių.
Be to, briedžiai yra labai priklausomi nuo tinkamų buveinių. Miškų fragmentacija, pelkių sausinimas ir buveinių nykimas mažina jų gyvenamąsias teritorijas. Pastaraisiais metais vis dažniau kalbama ir apie didėjantį vilkų poveikį briedžių jauniklių išgyvenamumui. Medžioklės plotų naudotojų stebėjimai rodo, kad kai kuriose teritorijose jauniklių kasmet matoma vis mažiau.
Dėl šių priežasčių nekontroliuojama briedžių medžioklė galėtų turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių. Jei būtų sumedžiojama per daug suaugusių gyvūnų, populiacijai atsigauti prireiktų daugelio metų. Būtent todėl Lietuvoje ir toliau taikomas limitavimo principas, leidžiantis reguliuoti sumedžiojimą pagal kiekvienų metų populiacijos būklę, o ne palikti jį visiškai neribojamą.
Pastabas ir pasiūlymus dėl įsakymo projekto galima teikti Teisės aktų informacinėje sistemoje iki liepos 13 dienos.
Nauji įrodymai! Kuriame Lietuvos rajone veisiasi meškos?
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
