Auksiniai ar paprasteji šakalai yra pietryčių Europoje, kad pasiliktų, rašo portalas jaegermagazin.de. Mažas, bet labai pavojingas plėšrūnas jau buvo pastebėtas Saksonijoje ir Tiuringijoje. Jau šiemet miško kamera nufotografavo plėšrūną Saksonijoje-Anhalt. Prieš keletą metų dėl šakalų niekas nesijaudino, tačiau dabar šių gyvūnų pastebima vis daugiau. Su vilku giminingas plėšrūnas paprastasis šakalas (Canis aureus) į Vokietiją įslenka beveik nepastebimai – natūraliu būdu.
Auksinio šakalo gyvenimas
Aukso geltonumo kailis suteikia auksiniam šakalui pavadinimą Canis aureus arba auskinis šuo. Kaip ir vilkas, jis gyvena gaujoje. Jį sudaro pora tėvų, šuniukų ir jaunų gyvūnų iš ankstesnių metų. Būdami vienerių ar dvejų metų palikuonys migruoja ieškoti savo teritorijos. Teritorijos dydis svyruoja nuo vieno iki 20 kvadratinių kilometrų – priklausomai nuo grobio prieinamumo ir buveinės kokybės.
Jis yra klasikinis visaėdis. Jo grobį sudaro maži ir vidutinio dydžio stuburiniai gyvūnai ir vabzdžiai. Tačiau jis nepaniekina mėsų ir sunaudoja nedidelį kiekį vaisių ir augalų dalių. Šakalo elgesys yra panašus į lapės ir šis gyvūnas taip pat prisitaiko prie aplinkos. Pastebėta, kad ten, kur randamas auksinis šakalas, lapių populiacija mažėja. Nes jos vengia didesnio ir pranašesnio plėšrūno.
Arealas
Šakalo paplitimo arealas tęsiasi nuo Pietryčių Azijos iki Vidurio, Rytų ir Pietų Europos. Kol kas. Pirmieji įrodymai dokumentuoti 1997 metais Vokietijoje – Brandenburge. 2019 metų rugpjūčio 1 dieną Hainicho nacionaliniame parke (Tiuringija) jį užfiksavo miško kamera. Pirmasis auksinio šakalo reprodukcijos įrodymas fiksuotas Badene-Viurtemberge 2021 m., o Žemutinėje Saksonijoje – 2022 m. Jis taip pat buvo pastebėtas Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje ir Bavarijoje.
Apsaugos statusas
Auksinis šakalas įtrauktas į FFH Europos buveinių direktyvos V priedą. Tai reiškia, kad visos ES šalys privalo išlaikyti palankią jo apsaugos būklę ir vykdyti monitoringą. Tai reiškia, kad leidžiama kontroliuojama medžioklė.
Grėsmė smulkiajai faunai?
Auksinis šakalas yra maitinimosi oportunistas, tai reiškia, kad jis teikia pirmenybę lengvam grobiui. Jis ypač mėgsta maita.
Mokslininkai nesutaria, kaip šakalo atėjimas paveikia smulkių gyvūnų populiacijas. Gali būti, kad atvykus didesniam plėšrūnui susidaro geresnės sąlygos smulkiajai faunai, nes lapių populiacija toje teritorijoje, į kurią patenka sekliai, gerokai sumažėja.
Kartu mokslininkai atkreipia dėmesį, kad šalyse, kuriose daug vilkų, šakalai negalės tiek daugintis, kad sukurtų disbalansą gamtoje. Šaltinis čia
Lietuvoje
Šakalų yra ir Baltijos šalyse. Kaimyninėje Latvijoje šakalai medžiojami beveik nuolat, tačiau valdžia įsitikinusi, kad medžiotojai apie pastebėjimus dažniausiai nepraneša, nes nėra tikri, koks tai gyvūnas.
Estijoje šakalų buvimas buvo nustatytas net anksčiau nei Lietuvoje ir Latvijoje. Medžioklės kiekis taip pat nėra didelis, tačiau stebėjimai rodo, kad populiacija didėja.
Lietuvoje šakalų sumedžiojama gana retai. Pavyzdžiui, 2022/2023 metų sezoną oficialiai nebuvo sumedžiotas nė vienas šakalas. Ankstesniais metais tokių atvejų irgi nebuvo daug. Informaciją apie sumedžiotus gyvūnus galima rasti Aplinkos ministerijos svetainėje. Šakalų medžioklės sezonas tęsiasi nuo spalio 15 iki kovo 31 dienos nenustatant limito.
Įsigykite naujausią žurnalo numerį internetu!
Prenumeruokite žurnalą tiesiogiai internetu!
Naujasis priedas. Medžioklės ginklai ir šaudymas
