Dirbdamas šieno lauke ūkininkas lauko pakraštyje pastebėjo neįprastą gyvūną. Iš pradžių jis manė, kad tai šuo. Daugelis namų savininkų išleidžia savo šunis pasivaikščioti be pavadėlio ar priežiūros. Kaimo vietovėse šis gyvūnų gerovės taisyklių pažeidimas nera naujiena.
Privažiavęs arčiau gyvūno, kuris, rodos, nebijojo traktoriaus ir jame skambančios muzikos, ūkininkas suprato, kad tai šakalas.
Paprastasis ar auksinis šakalas (Canis aureus) yra palyginti nauja mėsėdžių rūšis Baltijos šalyse, tačiau pastaraisiais metais šie gyvūnai pastebimi vis dažniau.
Ilgakojė lapė, arba paprastasis šakalas
Paprastieji šakalai Lietuvoje yra medžiojamoji rūšis, o iš esmės juos galima laikyti invazine rūšimi. Sezonas nustatytas toks pats kaip vilkams.
Apie šakalus nusprendžiau rašyti tada, kai Latvijos biologas ir Kemerių nacionalinio parko fondo vadovas Andis Liepa praeitų metų pabaigoje nufilmavo šakalą. Komentuodamas įrašą jis vienam žinių portalui sakė, kad tai geriausias jo metų vaizdelis, bet „deja, Latvijos įstatymai numato tokį atėjūną nušauti, kad ir kaip mosuotume oficialia biologinės ir rūšių įvairovės vėliava“.
Šiame kontekste kyla klausimas: kaip latvių biologui galėjo šauti į galvą, kad šakalas kaip nors skatina biologinę įvairovę, jeigu kitų šalių pavyzdžiai rodo, jog tai yra dar vienas galingas plėšrūnas, kuris, nekontroliuojant populiacijos, gali padaryti didžiulę žalą vietos faunai? Be to, netrukus pasirodė ir informacija iš Estijos, kad ten didžiausią žalą gyvulininkystei daro ne vilkai, o būtent šakalai. Jų padaryta žala pernai siekė 30 000 eurų. Latvijoje ir Lietuvoje šakalų populiacija, laimė, nedidelė, bet kartkartėmis po vieną kitą individą pastebima. Skaitykite toliau
Išleistas naujas žurnalo numeris!
