Šaltinis: ukininkopatarejas.lt
Į pabaigą artėja trijų Baltijos šalių mokslininkų atliekamas visuomenės požiūrio į stambiuosius plėšrūnus tyrimas. Gamtos tyrimų centras pateikė preliminarius rezultatus. Aiškėja įdomios išvados.
Aktyviausia dalis – didžiųjų miestų gyventojai
Pristatydamas preliminarius rezultatus Gamtos tyrimų centro Žinduolių ekologijos laboratorijos vadovas Linas Balčiauskas pastebi, kad tyrimo tikslas yra trejopas.
Siekiama įvertinti įvairių visuomenės grupių požiūrį į stambiuosius plėšrūnus, skirtumus trijose Baltijos šalyse. Apibendrinę duomenis mokslininkai pateiks rekomendacijų stambiųjų plėšrūnų populiacijų valdymui. Taip pat svarbu yra tai, kad toks tyrimas respondentams suteikia galimybę dalyvauti valdymo procese.
Pateikiami tyrimų duomenys patvirtina, kad Baltijos šalyse daug panašumų, bet yra ir skirtumų.
Panašiai pasiskirsto tokiam tyrimui aktualių visuomenės grupių aktyvumas. Tyrėjai išskyrė keturias respondentų grupes: plačioji visuomenė, medžiotojai, medžiojantys ūkininkai bei nemedžiojantys ūkininkai.
Visose Baltijos šalyse geriausiai reprezentuojami didieji miestai. Plačiosios visuomenės respondentai sudaro beveik pusę visų tyrimo dalyvių (Latvijoje, Estijoje jų dalis dar didesnė).
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) iniciatyva – gerai atstovaujami mūsų šalies medžiotojai. Jiems tenka 32 proc. atsakymų (palyginti Latvijoje – 22 proc., Estijoje – tik 15 proc.).
Medžiojantys ūkininkai sudaro 12 proc. visų respondentų (panaši dalis ir Latvijoje, Estijoje – 11 proc.).
Labai svarbi yra nemedžiojančių ūkininkų, kurie patiria žalą nuo stambiųjų plėšrūnų, nuomonė. Viešojoje erdvėje, socialiniuose tinkluose gausu jų komentarų, tačiau į tyrime šios grupės respondentų dalis siekia tik 9 proc. (Latvijoje – 14 proc., Estijoje – 16 proc.).
Šiek tiek iškreiptas tikrovės vaizdas
Toks skirtingų grupių atstovavimas lemia bendrus rodiklius, ypač vertinant plėšrūnų populiaciją, brakonieriavimo mastą.
Tyrėjai pastebi, kad vienų plėšrūnų skaičiai pervertinami, o kitų įvertinami nepakankamai. Geriausiai žinoma apie ruduosius lokius – nors mūsų miškuose gyvena apie pora gyvūnų, palikuonių čia nesulaukia, tad populiacijos Lietuvoje nėra. Tuo tarpu apie vilkus ir lūšis paplitusi nuomonė neatitinka tikrovės. Manoma, kad vilkų yra daugiau nei iš tikrųjų, o lūšių skaičius nuvertinamas – šių plėšrūnų Lietuvoje daugėja.
Komentuodamas respondentų pateiktus atsakymus apie tai, kaip jie vertina populiacijų dydį, L. Balčiauskas išskiria keletą dėsningumų. Šakalas dar nežinomas, todėl jo bijomasi. Lūšis laikoma miela, panašia į katę, be to, manoma kad jų yra mažai. Ūkininkų ir medžiotojų požiūris kritiškesnis nei kitos visuomenės dalies.
Gerokai skiriasi brakonieriavimo paplitimo vertinimas. „Vidutinio piliečio“ akimis, brakonieriavimo mastas didesnis nei atrodo medžiotojui ar ūkininkui. Bendras rodiklis toks: 40 % lietuvių mano, kad brakonieriavimas yra paplitęs reiškinys. Latviai gerokai optimistiškesni.
Taip pat tyrėjai domėjosi, kaip aktyviai visuomenė dalyvauja aplinkosauginėje veikloje. Pasak L. Balčiausko, rezultatas kiek stebina – atrodo, kad lietuviai yra didžiausi aplinkosaugos aktyvistai (menkiausiai šioje veikloje dalyvauja estai). Vis dėlto dažnai šios veiklos turinys suvokiamas ne visai teisingai. Paukščių lesinimas laisvalaikiu dar nėra aplinkosauginė veikla. Aplinkosauginių NVO veikloje prisipažino dalyvaujantys tik 2 proc. respondentų.
Mokslininkai kviečia dalyvauti tuos, kurie dar nepareiškė savo nuomonės šioje apklausoje. Iš šiuo metu matomų rezultatų matyti, kad būtina įtraukti kelis ūkininkus ir elgetas, kaimo vietovių gyventojus bei su gamtos tyrimais susijusius asmenis, kad tyrimo rezultatai būtų artimesni realiai situacijai.
Jei esate medžiotojas, ūkininkas ar bitininkas galite asakyti čia. https://survey.ut.ee/index.php/871847?lang=lt
Kontaktinis asmuo Lietuvoje: Žinduolių ekologijos laboratorijos vadovas Linas Balčiauskas, linas.balciauskas@gamtc.lt ; 868534141
Skaitykite toliau portale ukininkopatarejas.lt
PRENUMERUOKITE Žurnalą kovo 1 d. iki 2023 metų pabaigos!
