Lietuvos medžiotojų draugija (LMD) gavo bendrovės Spinter tyrimai pagal draugijos užsakymą atliktos antrosios gyventojų nuomonės apklausos rezultatus. Respondentams buvo pateikti tie patys aštuoni klausimai kaip ir pirmojoje apklausoje, o rezultatai rodo, kad šiemet visuomenės nuomonė pasikeitusi.
„Praėjusiais metais buvo nuspręsta tokias apklausas vykdyti reguliariai, ir mūsų viltys, įdėtas darbas bei pastangos didele dalimi pasiteisino. Apklausos rezultatų palyginimas su pirmųjų metų duomenimis rodo, kad įvairiose srityse visuomenės nuomonė apie medžiotojus pagerėjo“, – sakė LMD vadovas Gediminas Vaitiekūnas.
Apklausa vyko nuo vasario 17 iki 25 dienos, taikant kombinuotą apklausų metodą: dalyviai buvo apklausiami telefonu ir internetu. Buvo apklausta 1015 įvairaus amžiaus, lyties ir socialinių grupių žmonių įvairiuose Lietuvos rajonuose, miestuose ir gyvenvietėse.
Laukinių žvėrių keliamų nuostolių žemės ūkiui ir miškams suvokimas (proc.)
Pagerėjo visuomenės informuotumas ir supratimas apie laukinių gyvūnų įtaką žmonių ūkinei veiklai. Tai liudija 6 proc. išaugęs teigiamų atsakymų į klausimą dėl suvokimo apie laukinių žvėrių keliamus nuostolius žemės ūkiui ir miškams skaičius.
Apklausos vykdytojai pažymi, kad laukinių žvėrių daromus didelius nuostolius žemės ūkiui ir miškams dažniau pripažįsta 56 , metų ir vyresni, vidutines (301–700 eurų) pajamas gaunantys apklaustieji, rajono centrų ir kaimo vietovių gyventojai. Nesunku suprasti, kad kaimiškų vietovių gyventojai aiškiau mato gamtos ir žmogaus interesų sąveiką bei joje slypinčius konfliktus.
Palyginti su praeitais metais, šiai nuomonei pritaria 6 proc. daugiau žmonių.
Laukinių šernų populiacijos reguliavimo poreikis dėl kiaulių maro grėsmės (proc.)
Daugiau žmonių pritaria nuomonei, kad šernų populiaciją reikia reguliuoti atsakingai, ypač atsižvelgiant į afrikinio kiaulių maro keliamus pavojus kiaulininkystei ir laukinių gyvūnų sveikatai. 56 metų ir vyresni apklaustieji vyrai, rajono centrų ir kaimo vietovių gyventojai dažniau mano, kad šernų populiacijos mažinimo priemonių imtis reikėtų.
Pritarimas naktinių taikiklių ir duslintuvų naudojimui šernų ir invazinių gyvūnų medžioklėje (proc.)
Nuomonė apie naktinio matymo prietaisų naudojimą šernų ir invazinių rūšių medžioklėje pasikeitė. Galime pasidžiaugti, kad 3 proc. išaugo naktinių taikiklių ir duslintuvų naudojimui šernų medžioklėje pritariančių žmonių skaičius. Vis dėlto 5 proc. padaugėjo žmonių, manančių, kad tokių prietaisų negalima naudoti visai.
Aukštesnio išsilavinimo respondentai nurodo, kad naudoti reikėtų, bet tik šernams.
Mažesnes (iki 500 eurų) pajamas gaunantys respondentai nurodo, kad naudoti reikėtų, bet tik invaziniams gyvūnams.
Kad naudoti nereikėtų, dažniau nurodo didžiausias (daugiau nei 700 eurų) pajamas gaunantys respondentai vyrai, didžiųjų miestų gyventojai.
Nuomonė apie medžiotojus (proc.)
Įdomią tendenciją rodo atsakymai į klausimą dėl nuomonės apie medžiotojus. Bendrasis paveikslas šiek tiek pagerėjo. Kaip ir tikėtina, teigiamą nuomonę apie medžiotojus dažniau išsakė vyrai, o neigiamą – didmiesčių gyventojai. Tokie atsakymai parodo, kas yra tikslinė auditorija, su kuria turėtų padirbėti didelių medžiotojus vienijančių organizacijų viešųjų ryšių specialistai – tai didmiesčių gyventojai.
Nuostata dėl leidimo medžioti su lankais (proc.)
Leidimui medžioti lankais pritariančiųjų sumažėjo. Galbūt todėl, kad informacijos ir paaiškinimų apie šią sritį yra labai mažai.
Vyrai dažniau nurodė, kad reikėtų leisti medžioklę su lankais.
Ginklus turinčių asmenų naudos visuomenės saugumui suvokimas (proc.)
Šiemet daugiau žmonių pritarė nuomonei, kad medžiotojai, šauliai sportininkai ir kiti civiliai asmenys galėtų turėti šaunamųjų ginklų. Taip galvojančių skaičius padidėjo 6 proc., o tai yra gana mažai, atsižvelgiant į pavojingą situaciją regione, susidariusią dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje (Apklausa vyko vasario 17–25 dienomis, o plataus masto Rusijos invazija į Ukrainą prasidėjo vasario 24 dieną – red. past.).
Vyrai, aukščiausio išsimokslinimo, didesnes (daugiau nei 500 eurų) pajamas gaunantys respondentai dažniau mano, kad medžiotojai ir kiti civiliai, turintys ginklą, galėtų būti naudingi Lietuvos visuomenės saugumui ir gynybai karinės agresijos atveju.
Naktinių taikiklių ir duslintuvų suteikiamas pranašumas karinių konfliktų atveju (proc.)
9 proc. padaugėjo respondentų, suprantančių naktinių taikiklių ir duslintuvų naudą vykstant kariniam konfliktui.
Vyrai, didesnes (daugiau nei 500 eurų) pajamas gaunantys respondentai, dažniau nurodė, kad civilių asmenų turimi naktiniai taikikliai ir duslintuvai karinio konflikto atveju suteiktų Lietuvai pranašumą prieš priešą.
Pritarimas medžioklės pagrindų dėstymui mokyklose (proc.)
Gerokai padaugėjo žmonių, pritariančių medžioklės ūkio pagrindų dėstymui mokyklose.
Įvairiose pasaulio valstybėse, pavyzdžiui, Kanadoje, Suomijoje, Norvegijoje, mokoma medžioklės ūkio pagrindų, medžiojamųjų gyvūnų biologijos ir sumedžioto laimikio apdorojimo. Praktiniuose užsiėmimuose naudojami sumedžioti gyvūnai. Jaunuoliai mokomi gyvūnų fiziologijos, mitybos įpročių, demonstruojama kūno sandara ir vidaus organai, mokoma supjaustyti gyvūną ir išdoroti mėsą.
Baltijos valstybėse atskiri medžiotojai ir medžiotojų klubai taip pat dalyvauja tokiuose mokymuose. Žinoma, mokyklose ir vaikų darželiuose apsiribojama pasakojimais apie medžioklės reikalingumą, gyvūnų biologiją, medžioklės produkcijos panaudojimą, ypač sveiko maisto kontekste. Pastebėta, kad po tokių paskaitų ne tik vaikai, bet ir mokytojai daug geriau supranta medžioklės reikšmę.
Apibendrinimas
• 36 proc. apklaustųjų mano, kad laukiniai žvėrys daro daug nuostolių žemės ūkiui ir miškams (palyginti su 2021 m., padidėjo nuo 30 proc.).
• Trečdalis (33 proc.) respondentų teigia, kad Lietuvoje reikėtų imtis šernų populiacijos mažinimo priemonių dėl afrikinio kiaulių maro grėsmės.
• 41 proc. apklaustųjų mano, kad reikia leisti medžiotojams naudoti naujausius naktinius taikiklius ir duslintuvus šernų ir invazinių gyvūnų populiacijoms mažinti: 12 proc. mano, kad juos reikia leisti tiek šernams, tiek invaziniams gyvūnams medžioti, 10 proc. – tik šernams (padidėjo nuo 7 proc. 2021 m.), 19 proc. – tik invaziniams gyvūnams. 37 proc. respondentų nurodo, kad nereikia (sumažėjo nuo 42 proc. 2021 m.).
• 41 proc. respondentų nurodo, kad jų nuomonė apie medžiotojus teigiama: 10 proc. – teigiama, 31 proc. – labiau teigiama (padidėjo nuo 28 proc. 2021 m.). Šiek tiek didesnė dalis respondentų nurodo, kad jų nuomonė apie medžiotojus neigiama (44 proc.).
• 14 proc. apklaustųjų mano, kad reikėtų leisti medžioklę su lankais. Palyginti su 2021 metais, sumažėjo manančių, kad medžioklės su lankais leisti nereikėtų (atitinkamai 59 proc. ir 63 proc.).
• Pusė (51 proc.) respondentų mano, kad medžiotojai ir kiti civiliai, turintys ginklą, galėtų būti naudingi Lietuvos visuomenės saugumui ir gynybai karinės agresijos atveju (padidėjo nuo 45 proc. 2021 m.).
• 39 proc. respondentų pritaria, kad civilių asmenų turimi naktiniai taikikliai ir duslintuvai konflikto atveju suteiktų Lietuvai pranašumą prieš priešą (padidėjo nuo 30 proc. 2021 m.).
• Kiek daugiau nei pusė apklaustųjų (54 proc., padidėjo nuo 51 proc.) mano, kad informacija apie medžiojamąją fauną ir medžioklę, bent minimaliai, turėtų būti dėstoma mokyklose.
Norite nusipirkti žurnalą internetu arba jį užsiprenumeruoti?
