Prie draudimo paukščių medžioklėje naudoti švininius šratus Lietuvos medžiotojai turėjo progą priprasti. Medžioklės taisyklių pakeitimai buvo priimti jau 2018 m. Tada sekė pereinamasis laikotarpis ir prieš dvejus metus draudimas įsigaliojo. Medžioklės taisyklių 58 punkto 35 dalis buvo išdėstyta taip: „Draudžiama medžioti paukščius švininiais arba švino junginių turinčiais šratais.“ Paprastai ir aiškiai.
Nuo šių metų visoje Europoje buvo uždrausta medžioti šlapžemėse švininiais šratais. Tai pat buvo pakeistas Lietuvos medžioklės taisyklių 58.35 papunktis, nurodantis reikalavimus su Europos reglamentų ir direktyvų pavadinimais bei numeriais.
„Žvelgdamas į pataisytą taisyklių punktą nesupranti, ką reiškia visi šie pavadinimai. Gerai, daugelis medžiotojų moka susirasti Europos teisės aktus, bet visiems kitiems tai bus problema. Niekas nepaaiškino, ką visa tai reiškia. Kur paprastam kaimo gyventojui, pavyzdžiui, ieškoti paaiškinimo ir pačių šių teisės aktų tekstų, kurie, be to, ne visi yra lietuvių kalba?“ – retoriškai klausė sporto šaulys ir medžiotojas Tomas Kovėra.
Prenumeruokite žurnalą tiesiogiai internetu!
„Žinoma tik tiek, kad draudžiama medžioti su švininiais šratais netoli šlapžemių. Tai taikoma tiek paukščiams, tiek smulkiajai faunai. Tačiau analizuojant Medžioklės taisyklių pakeitimus peršasi išvada, kad dabar jie sušvelninti paukščių atžvilgiu. Taip išeina, kad visur, kur nėra šlapžemės, paukščius vėl galima medžioti kulkomis, kurių sudėtyje yra švino, – su nerimu ir viltimi kalbėjo medžioklės žinovas Gediminas Žiūkas ir pridūrė: – Deja, nelabai aišku, kas tiksliai laikoma šlapžeme? Kaip inspektoriai nustatys atstumą iki šlapžemės ribos tikrindami medžiotojus ir naudojamą amuniciją? Juk nėra taip, kad kiekvienas inspektorius su savimi turi tikslią matavimo priemonę. Be to, šlapžemių riba gali keistis kiekvieną dieną. Kaip inspektoriai aiškins taisykles?“
Atsižvelgdamas į daugelio medžiotojų sumišimą ir abejones dėl paukščių ir smulkiosios faunos medžioklės Lietuvoje ateities, žurnalas kreipėsi paaiškinimo į Aplinkos apsaugos departamento (AAD) specialistus.
Medžioklės taisyklių 58.35 papunkčio AAD paaiškinimas:
Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.35 papunktyje nurodyta, kad draudžiama medžioti nesilaikant 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančio Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiančio Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. lapkričio 23 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 2021/2045, reikalavimų.
Taisyklių 58.35 papunkčio vėlyviausias pakeitimas įsigaliojo 2022 m. balandžio 12 d. Šiame draudime nėra nurodyta, kad reikalavimas taikomas tik medžiojant paukščius, o nukreipiama į REACH reglamentą, tad jis taikomas visoms medžioklėms, naudojant švino šratus šlapžemėse ar aplink jas.
REACH reglamente (https://eur-lex.europa.eu/eli/reg/2021/57/oj/lit) nurodoma, kad po 2023 m. vasario 15 d. šlapžemėse arba 100 metrų atstumu aplink šlapžemes draudžiama atlikti bet kurį iš šių dviejų veiksmų:
1) iššauti šratus, kuriuose švino koncentracija (išreikšta kaip metalas) yra ne mažesnė kaip 1 proc. masės;
2) nešiotis su savimi tokius šratus šaudymo metu šlapžemėse arba vykstant šaudyti į šlapžemes.
Taikant pirmą pastraipą:
1) 100 metrų atstumu aplink šlapžemes – ne didesniu kaip 100 metrų atstumu nuo bet kurio išorinio šlapžemės ribų taško;
2) šaudymas šlapžemėse – šaudymas šlapžemėse arba 100 metrų atstumu aplink jas;
3) jeigu pas asmenį, kuris yra šlapžemėse arba 100 metrų atstumu aplink jas, šaudymo metu arba jam vykstant šaudyti randama su savimi nešantis šratų, atitinkamas šaudymas laikomas šaudymu šlapžemėse, nebent tas asmuo gali įrodyti, kad tai buvo kokia nors kita šaudymo rūšis.
Taikant 11 ir 12 dalis:
1) šlapžemės – natūralūs ar dirbtiniai, pastovūs ar laikini pelkių, durpynų ar vandens plotai, kurių vanduo yra tekantis ar stovintis, gėlas, sūrokas ar sūrus, įskaitant jūros akvatorijos plotus, kurių gylis atoslūgio metu neviršija šešių metrų;
2) šratai – rutuliukai, naudojami arba skirti naudoti pavieniui lygiavamzdžiam šautuvui arba šoviniui užtaisyti;
3) lygiavamzdis šautuvas – šautuvas su lygiu vamzdžiu, išskyrus pneumatinius šautuvus;
4) Šaudymas – bet koks šaudymas lygiavamzdžiu šautuvu;
5) nešiotis su savimi – nešiotis įsidėjus su savimi arba nešti ar gabenti bet kokiomis kitomis priemonėmis;
6) nustatant, ar asmuo, pas kurį randama šratų, juos nešasi su savimi „vykdamas šaudyti“: atsižvelgiama į visas konkretaus atvejo aplinkybes; asmuo, pas kurį randama šratų, nebūtinai turi būti tas pats asmuo, kuris šaudo.
Taigi, pažymime, kad draudžiama šlapžemėse arba 100 metrų atstumu aplink jas šaudyti ar medžioti daugiau kaip 1 proc. švino turinčiais šratais bet kokius gyvūnus. Reglamentas nustato, kad draudžiama tokius šratus iššauti lygiavamzdžiu šautuvu ir nešiotis su savimi šaudymo metu šlapžemėse arba vykstant šaudyti į jas. Šlapžemėmis laikomi natūralūs ar dirbtiniai, pastovūs ar laikini vandens telkiniai, pelkės ir durpynai.
Jūsų įvardytoje situacijoje medžiojant karvelius ar keršulius laukuose, kur nėra šlapžemės, galima naudoti švininius šratus, tačiau praktiškai labai svarbu įsitikinti, ar aplinkui tikrai nėra šlapžemės (t. y. griovių, užlietų pievų ir pan.).
Taip pat aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad šio reikalavimo pagrindinis tikslas – kad paukščiai kuo mažiau apsinuodytų švino junginiais. Tad pagal galimybes tikrai rekomenduojame kuo mažiau naudoti švino šratus turinčių šovinių.
Medžioklės taisyklėse šoviniai įvardijami bendrąja prasme, taip pat išskiriami lygiavamzdžių ir graižtvinių ginklų šoviniai ir jų skirstymas pagal užtaisą: kulkos, šratai, grankulkės.
LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nurodoma:
1) šovinys – šaudmuo, susidedantis iš tūtos ar tūtelės su kapsule, sviedžiamojo užtaiso, sviedinio;
2) sviedinys – šaudmens dalis (kulka, šratai, artilerijos sviedinys ar kt.), strėlė, skirti taikiniui paveikti.
Atkreipiame dėmesį, kad apie šaudmenis tiksliausiai galėtų pakomentuoti Lietuvos policija.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) supratimu, draudimas taikomas visiems šratų šoviniams, įskaitant stambiuosius šratus (grankulkes).
Švino šratų draudimas Lietuvoje. Medžiotojų nuomonės
Kalbos apie šviną sukasi labai nevienareikšmės. Nuomonės ir informacija užverda, o tada vėl nutyla. Dalis nieko prieš, nes palaiko aplinkos apsaugos tendencijas šiuolaikinėje medžioklėje, kiti prieštarauja. Jie laikosi senų įsitikinimų, o dar daugelis medžiotojų turi senus rusų gamybos ginklus, nepritaikytus bešviniams šoviniams. Ar sugebėsime prisitaikyti prie naujųjų reikalavimų, juos suprasti ir jų laikytis?
Gediminas Žiūkas, LMS Gamta medžioklės žinovas
Pirmiausia noriu paklausti Vyriausybės, kas parengė naujausius Medžioklės taisyklių pakeitimus, susijusius su švino naudojimu? Kalbu apie taisyklių 58.35 papunktį. Jau atmintinai žinau… Prieš tai buvo aiškiai parašyta, ko negalima. Šiemet vietoj normalaus teksto įterpti Europos reglamentų ir kitų teisės aktų numeriai ir santrumpos. Koks normalus žmogus gali visa tai rasti ir suprasti? Susidaro įspūdis, kad tai daroma konkrečiu tikslu – rasti galimybę dažniau bausti medžiotojus.
Kalbant apie medžioklės praktiką, manau, kad mes susitvarkysime. Išgyvenome skirtingus laikus ir reikalavimus, taip pat sugebėjome prisitaikyti prie švino naudojimo ribojimų. Tokiems žmonėms kaip aš, vyresnio amžiaus medžiotojams, galbūt ir sunkiau, bet jaunesni medžiotojai greitai pripras prie naujos tvarkos ir su laiku įsidėmės, kas tos šlapžemės. Pagrindinis dalykas, kurį turėtų užtikrinti Vyriausybės institucijos, – naujų taisyklių išaiškinimas. Yra taip ir taip, reikalavimai tokie ir tokie. Šiuo metu naujojo reglamento, manau, nesupranta niekas.
Ričardas Černiauskas, medžiotojas
Man atrodo, kad reikėtų atskirti paukščių medžioklę klubų teritorijose ir medžioklę žvejybos objektuose. Žuvų tvenkiniuose organizuojamose medžioklėse naudojamų šovinių skaičius siekia šimtus ir švino šratai tokiuose objektuose tikrai turėtų būti uždrausti. Kita vertus, į kokią nors nedidelę pelkę miške dešimt ar penkiolika medžiotojų atvažiuoja pamedžioti kartą per sezoną, iššauna dešimt šovinių, ir tai nepalyginamai mažesnė žala gamtai, be to, nėra gerai nežinoma, kur kulkos skrenda. Galbūt lieka ant žemės, o ne vandenyje…
Draudimas laikyti kišenėje švino šovinius yra ir nepagrįstų bausmių priežastis. Jei medžiotojas keliauja per medžioklės plotus ir netyčia atsiduria arčiau nei už 100 m nuo kokio nors tvenkinio, bausti jį už šovinius kišenėje, mano nuomone, yra absurdiška.
Kaip nors sušvelninti ar pakeisti reikalavimų nebeįmanoma. Traukinys išvažiavo. Gali būti, kad, jei Vyriausybėje atsirastų koks nors medžioklės srities specialistas geležiniu pasididžiavimu, galintis pasiūlyti kokių nors patikslinimų, pritaikyti šiuos reikalavimus prie Lietuvos situacijos, kažkas pasikeistų, bet apskritai, manau, kad mums teks prisitaikyti.
Žinoma, dalis medžiotojų nebemedžios. Greičiausiai daugelis vyresnių medžiotojų nebemedžios, nes seni ginklai neatlaikys šiuolaikinių šovinių slėgio ir su tokiais ginklais bešviniais šratais medžioti bus net pavojinga. Jie tiesiog pakabins šautuvus ant sienos ir nebemedžios. Iš pradžių atsisakys paukščių medžioklės, o vėliau ir kitų medžioklės rūšių.
Apskritai galbūt tai kažkam parodys, ką reiškia medžioklės apimčių sumažėjimas. Būtų įdomu kokiems metams sustabdyti medžioklę, kad visuomenė ir valdžia būtų priversta susidurti su didėjančia žala ir eismo įvykių skaičiumi.
Ramutė Juknytė, medžiotoja, LMŽD administratorė
Seniai nenaudoju švino šratų ar grankulkių. Į medžioklę su varovais einu su graižtviniu šautuvu. Vienintelė medžioklė, kurioje būtų galima naudoti švino šratus, yra zuikių, bet nuo to laiko, kai Lietuvoje buvo uždrausta naudoti tokio tipo šovinius paukščių medžioklei, aš tiesiog perėjau prie plieninių šratų ir viskas. Nors reikia pasakyti, kada jų dabar sunku įsigyti, bet Lietuvoje tai bendra problema ir, manau, kitose šalyse taip pat.
Turiu pasakyti, kad nuo tada, kai įsigaliojo draudimas naudoti šviną paukščių medžioklėje, neigiamos patirties neturėjau. Turiu šešiolikos metų senumo ginklą ir iki šiol nepastebėjau, kad dėl plieninių šratų naudojimo vamzdis būtų sugadintas. Rezultatyvumo požiūriu ypatingo skirtumo tarp švino ir plieninių kulkų nematau. Dabar įsigijau Zala Arms gamybos šovinių. Prieš tai šaudžiau su Sako ir galiu pasakyti, kad abiejų gamintojų šratų šoviniai vienodai geri.
Faktiškai dabar tose vietose, kur nėra šlapžemių, vėl būtų galima medžioti ir paukščius, ir smulkiąją fauną šratais, kurių sudėtyje yra švino, tačiau realiai mes visi einame medžioti vandens paukščių prie ežerų, upių, pelkių. Taip pat vidury lauko, kur linkusios nutūpti žąsys, po lietaus gali likti nedidelis griovys ar bala, ir vėl švino šratų naudojimas ar net nešiojimasis kišenėje taps pažeidimu. Todėl visiems medžiotojams patarčiau pamiršti praeities vertybes, susitaikyti su situacija ir pereiti prie aplinkai nekenksmingos amunicijos.
Tomas Kovėra, medžiotojas, sporto šaulys
Tiesą pasakius, susidaro įspūdis, kad patys valdininkai nesupranta, kokių reikalavimų dabar turi būti laikomasi švino šratų atžvilgiu, ir be jokių paaiškinimų sukišo visas tas direktyvas į Medžioklės taisykles – tegul medžiotojai patys skaito ir bando suprasti. Todėl, mano nuomone, pirmas dalykas, kurį turėtų padaryti AAD darbuotojai, – aiškiai ir tiksliai paaiškinti, kas dabar leidžiama, o kas uždrausta. Manau, kad jie patys iki galo nesupranta tų direktyvų.
Deja, kol kas nėra šratų, turinčių tokią pačią stabdymo galią kaip švino šratai. Švinas yra sunkesnis ir kartu plastiškesnis metalas, sukuriantis daug didesnę smūgio bangą paukščio kūnui, švininis šovinys greičiau ir humaniškiau nužudo, sukelia mažiau kančių. Plieno ar kito metalo kulkos šiuo požiūriu dar nebuvo apdovanotos tokiu etišku poveikiu.
Esu girdėjęs, kaip medžiotojai skundžiasi bešviniais šoviniais. Medžioklėje iššauta 200 šovinių ir nesumedžiota nė viena antis. Ką reikia padaryti norint efektyviai medžioti bešviniais šratais? Mano nuomone, svarbiausia ne ginklas, šovinio kaina, kulkų dydis ar atstumas iki medžioklės laimikio, o šaulio įgūdžiai ir atsakomybė.
Visų pirma, būtina reguliariai treniruotis šaudyti į skraidančius taikinius. Antra, reikia pažinti medžiojamuosius paukščius ir mokytis juos atskirti. Ir trečia, reikia atsiminti, kad galite šaudyti tik į aiškiai matomą taikinį. Jei paukštis yra per toli, jei vakaras per tamsus, jei tvyro rūkas ar yra kitos sąlygos, dėl kurių sunku suprasti, koks paukštis skrenda, – nešauk!
Ir paskutinis dalykas, kurį norėjau paminėti, – deja, šis naujų reikalavimų įvedimas gali žymiai sumažinti ne tik paukščių medžioklės mėgėjų, bet ir medžiotojų skaičių, nes pensininkai, vargu, ar turės galimybę dabar vietoj savo seno ginklo įsigyti šiuolaikinį. Šiems reikalavimams įgyvendinti turėjo būti suteiktas ilgesnis pereinamasis laikotarpis.
Naująjį žurnalo numerį jau galima įsigyti spaudos vietose ir internete!
