Autore Monika Vyšniauskienė
Vilkai, būdami stambiausi Lietuvoje nuolat gyvenantys plėšrūnai, nepaliauja būti karštų visuomenės diskusijų objektu. Pasigirdus istorijoms apie papjautus naminius gyvulius, kyla ginčai, ar šiuos visoje Europoje saugomus plėšrūnus reikia medžioti, kokiais mastais ir būdais, ar vilkų populiacija Lietuvoje tikrai yra stabili ir auganti. Gamtosaugos ekspertų, medžiotojų ir ūkininkų nuomonės dažnai išsiskiria. O kaip yra iš tiesų?
Gausėjantis vilkų šeimų skaičius nebūtinai rodo teigiamą tendenciją
Iki 2019 metų pagrindinis informacijos šaltinis apie vilkų skaičių Lietuvoje buvo gamtosaugos specialistų ir medžiotojų atliekami stebėjimai ir užfiksuotas pamatytų individų skaičius. Ekspertai sutaria, jog tai nebuvo tikslus metodas, nes tą patį vilką galima užfiksuoti ir kelis kartus. Nuo 2019 metų pradėti atlikti sumedžiotų vilkų genetiniai tyrimai, parodantys, kelioms skirtingoms šeimoms priklausė šie vilkai. Padauginus iš vidutinio šeimos narių skaičiaus (t.y. aštuonių vilkų), gaunamas apytikris individų skaičius Lietuvoje. Genetiniai tyrimai pastaruosius trejus metus rodo didėjimo tendenciją.
„Tyrimas parodė, kad populiacija yra auganti, nes 2021 metais jau buvo suskaičiuotos 63 vilkų šeimos (2020 m. buvo suskaičiuotos 54 – red. past.). Ir čia yra mažiausiai tiek, gali būti ir daugiau, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto doktorantas, plėšrūnų tyrėjas, medžiotojas Petras Adeikis. – Bet kokiu atveju vilkų populiacija šiuo metu yra stabili, jokių problemų su ja šiuo metu mes neturime“, – įsitikinęs tyrėjas.
Tuo metu Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato vyriausiasis specialistas Saulius Bartminas, tyrinėjantis vilkus nuo 1998-ųjų metų, nelinkęs skubėti džiaugtis, nes augantis vilkų šeimų skaičius gali rodyti netgi neigiamą tendenciją. „Manyčiau, kad ta vilkų gausėjimo tendencija vyksta dėl anksčiau ir dabar vykdomos beatodairiškos medžioklės, kai vilkai yra medžiojami ne prie gyvulių, kuriems daro žalą, o pačiose jų buveinėse miškuose, kur vilkai kartais nėra net matę to gyvulio“, – teigia S. Bartminas ir paaiškina kodėl: „Vilkai yra socialūs gyvūnai ir gyvena šeimomis, kurioms vadovauja alfa patinas ir patelė. Šeimoje dauginasi tik alfa pora. Kai miške žūva vienas ar abu iš lyderių, šeimos yra išardomos, pakrinka. Tuomet vilkai ieško ir kuria naujas šeimas ir vietoj vienos poros jau vilkiukus veda kelios alfa poros.“
Populiaciją reguliuoti reikia, bet ne taip kaip dabar
Vilkai, būdami vieni stambiausių Europos plėšrūnų, turi ypatingą statusą. Nors jie yra saugomi visoje Europos Sąjungoje, tačiau kartu yra leidžiama ribota jų medžioklė. Nuo 2015-ųjų metų vilkų medžioklės sezoninė kvota Lietuvoje išaugo daugiau nei trigubai nuo 60 iki 190 individų. Paprastai toji kvota išnaudojama pilnai, o papildomų medžioklės taisyklių nėra. Abu pašnekovai sutaria, jog vilkų populiaciją reguliuoti reikia, bet ne taip, kaip tai daroma dabar.
„Vilkų populiacijos reguliavimo tikslas yra padaryti, kad populiacija būtų stabili – nei mažėtų, nei didėtų, kadangi mažėjant jau atsiranda grėsmė populiacijos išlikimui, o didėjant iškart kyla konfliktas su žmonėmis, – teigia Petras Adeikis. – O mes puikiai suprantam, kad atsiradus konfliktui vilkai visada pralaimi, nes žmonės pradeda ir nelegaliais būdais spręsti savo problemas“.
Visgi dabartinė praktika, kai dauguma vilkų sumedžiojami miške, yra ydinga. „Pirmiausiai turėtų būti išmedžiojami tie vilkai, kurie yra probleminiai, tuo metu ir būtinai toj vietoj, kai sugrįžta prie papjauto gyvulio. Sumedžiojus vilką toj vietoj kitiems vilkams būtų pavyzdys, kad prie gyvulių yra pavojus, kad ten laukia šūvis, – aiškina plėšrūnų tyrėjas Petras Adeikis. – Dabar visi šūviai yra miške. Tai įsivaizduokit, gali tam vilkui netgi pasirodyti, kad prie gyvulių vos ne saugiau negu miške būnant. Be to, visi, kas nors mažiausiai supranta apie selekciją, supranta, kad jeigu išmedžiojami vilkai, kurie nėra problematiniai, kurie nedaro problemos žmonėms, o paliekami tie vilkai, kurie pjauna gyvulius, tai mes paliekam daugintis būtent tuos vilkus, kurie elgiasi mums netinkamai.“
Skaitykite toliau portale naturalit.lt!
Norite nusipirkti žurnalą internetu arba jį užsiprenumeruoti?
