Norėdami tiekti žvėrieną į vietinę rinką, medžiotojai turi atitikti reikalavimus. Viskas prasideda nuo bendravimo su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistais. Tačiau ir patiems medžiotojams pravartu žinoti, kas jų laukia. Ir čia viskas prasideda nuo Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų įgyvendinimo medžioklės ploto vienete, kuriame medžiojama, o tik vėliau – teisingai atliktas šūvis ir kiekvienam žvėriui atskirai taikomų mėsos apdorojimo reikalavimų laikymasis.
Pradėkime nuo pradžių
Norint atlikti pirminį apdorojimą ir parduoti žvėrieną pirmiausia klubas turės atitikti Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimus. Juos Lietuvoje žino visi medžioklės plotų naudotojai ir yra atitinkamai susitvarkę. Šiame teisės akte nurodoma, kaip pagal pirminio apdorojimo reikalavimus apdorotą mėsą medžiotojai turi paruošti tiekti į rinką.
Jeigu sumedžiotų stambiųjų medžiojamųjų gyvūnų mėsą ketinama parduoti, aikštelėje ar apdorojimo patalpoje iš šių gyvūnų turi būti pašalinami skrandis, žarnos ir kiti vidaus organai. Vidaus organai, išskyrus žarnas ir skrandį, kartu su nepadalinta skerdena (su kailiu arba be jo) turi būti vežami į sumedžiotų medžiojamųjų gyvūnų mėsos tvarkymo patalpas.
Antras, o šiuo atveju pats svarbiausias teisinis dokumentas yra Laukinių medžiojamųjų gyvūnų mėsos tiekimo mažais kiekiais vietinei rinkai veterinarijos reikalavimai. Vadovaujantis jais reikės įsirengti patalpas, VMVT specialistas turės atlikti patikrinimą ir išduoti pažymą. Visi medžioklės plotų naudotojai Lietuvoje gali tik nedideliais kiekiais tiekti žvėrieną į rinką.
Nedidelis kiekis yra kai per metus sumedžiojama ne daugiau kaip 200 vienetų laukinių kanopinių ir kitų maistui medžiojamųjų sausumos žinduolių ar 1000 vienetų laukinių paukščių ir kiškių.
Mažais kiekiais gaminamos laukinių medžiojamųjų gyvūnų mėsos veterinarijos reikalavimai nustato laukinių medžiojamųjų gyvūnų mėsos tvarkymo veterinarijos reikalavimus, mėsos tvarkymo patalpų, pakavimo, vežimo, laikymo, higienos tiekėjams reikalavimus. Juos privalo atitikti medžioklės plotų naudotojai, kurie po sumedžiotų gyvūnų pirminio tikrinimo tvarko žvėrieną ir ją tiesiogiai parduoda galutiniams vartotojams ar vietiniams mažmeninės prekybos subjektams (parduotuvėms, restoranams ir kt., esantiems 100 km spinduliu), gyvūnų mėsą tiekiantiems tiesiogiai galutiniams vartotojams.
Trečia, norint žvėrieną tiekti vietinei rinkai, bent vienam ar keliems klubo nariams, jei tarp narių nėra veterinarijos gydytojo, teks išklausyti specialius kursus kvalifikacijos kėlimo įstaigoje, išlaikyti kvalifikacinį egzaminą. Turėdamas pažymėjimą klubo narys galės suteikti sumedžioto laukinio gyvūno pirminio tikrinimo patvirtinimą ir vesti žvėrienos apžiūros registrą.
Jis savo parašu užtikrins, kad sumedžiotas gyvūnas neturėjo neįprastų elgsenos požymių, kad vidaus organai pašalinti nedelsiant po sumedžiojimo ir laikantis higienos reikalavimų ir kad gyvūnas neturėjo patologinių pokyčių.
Įgyvendinus šiuos punktus beliks rasti klientus ir tiekti žvėrieną ar jos produktus tiesiai iš vietos, pristatant į namus, naudojantis internetine prekyba, įsirengiant prekybos vietas turgavietėse, mugėse ir t. t., o parduodant – pildyti atitinkamus dokumentus.
Visai kas kita, jei tai ūkis, kuriame žvėrys auginami mėsai. Be visų ūkio steigimo, gyvūnų gerovės ir sveikatingumo, higienos normų ir kt. reikalavimų, norint ūkyje įsirengti skerdyklą ar perdirbimo cechą, reikės atitikti kur kas daugiau reikalavimų nei tiekimo mažais kiekiais vietinei rinkai atveju (mažais kiekiais tvarkančiais maistą laikomi subjektai, per savaitę gaminantys ne daugiau kaip 500 kg mėsos gaminių ar 200 kg mėsos pusgaminių).
Pagrindiniai teisiniai dokumentai, papildantys vienas kitą ir įgyvendinami kartu, yra trys: Gyvūninio maisto tvarkymo subjektų veterinarinio patvirtinimo ir registravimo tvarkos aprašas (juo vadovaujasi ir žvėrienos perdirbimo cechai, norintys tiekti produkciją mažais kiekiais vietinei rinkai), skirtas įmonėms, kurios turės veterinarinio patvirtinimo numerį ir tieks Lietuvos ir kitų šalių rinkai išpjaustytą mėsą, smulkintą mėsą, mėsos pusgaminius ir mėsos gaminius (atstumas nuo gamybos vietos neribojamas). Šis dokumentas nustato gyvūninio maisto tvarkymo subjektų veterinarinį patvirtinimą, ūkio subjekto veikos sustabdymą ar uždraudimą ir kt.
Norintis tiekti žvėrieną rinkai ūkio subjektas turi atitikti Reglamentą (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos ir Reglamentą (EB) Nr. 853/2004, kuris nustato gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus maisto tvarkymo subjektams. Šiame dokumente nurodyta, kad prieš gabenant žvėrieną pas gamintojus, ją turi įvertinti specialistai: kvalifikuotas asmuo ar veterinarijos gydytojas.
Savo pastebėjimus ir vertinimą jis turi apibendrinti apraše, pridedamame prie sumedžioto gyvūno skerdenos. Tik parengus raštiškas išvadas žvėrieną galima gabenti perdirbimo įmonėms, kur toliau vertinimus ir tyrimus atlieka veterinarijos gydytojas. Šios taisyklės papildo nustatytąsias Reglamentu (EB) Nr. 852/2004. Jos taikomos neperdirbtiems ir perdirbtiems gyvūninės kilmės produktams.
Taip pat produkcija privalės būti ženklinama ir apie ją teikiama informacija vartotojui, todėl teks įgyvendinti ir bendruosius ženklinimo reikalavimus, kuriuos nustato Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams.
Visais atvejais, norint tiekti žvėrieną rinkai, bus daug susitikimų su VMVT, kuri geriausiai patars, kokius reikalavimus privalėsite įvykdyti.
Žurnalas Medžioklė. Prenumeruok Lietuvos pašte arba ieškok spaudos prekybos vietose.
