Daugelį Europos valstybių, įskaitant mūsų šiaurinius kaimynus, ištiko žvėrienos supirkimo krizė. Prasidėjus briedžių ir elnių rujos sezonui, klausimas dėl sumedžiotų gyvūnų pardavimo supirkėjams tapo labai aktualus, nes žvėrienos pagausėjo geometrine progresija.
Šiemet kai kurių Latvijos medžiotojų klubų viltis bent kiek užsidirbti, kaip būdavo iki šiol, tarsi atsimušė į sieną. Dalis supirkėjų žvėrienos apskritai nebesupirko, o kiti labai stipriai pamažino kainas – šį rudenį mokėjo 1 Eur už skerdenos kilogramą. Taigi mėsos produktų gamybos įmonės, priimančios žvėrieną, yra perkrautos.
Latvijoje yra kelios įmonės, kurios pačios apdoroja žvėrieną arba eksportuoja ją į užsienį bei superka iš medžiotojų ką tik sumedžiotų ar atvėsintų elnių, briedžių ir stirnų skerdenas. Sistema stabili ir veikianti ne vienus metus: po medžioklės medžiotojai susisiekia su supirkėjais, kurie per kelias valandas atvyksta savo transportu į bet kurią šalies vietą ir surenka laimikį. Krovininiuose furgonuose yra svarstyklės.
Žvėriena vietoje pasveriama ir surašomas atitinkamas aktas. Sumedžioto gyvūno skerdenos priimamos su oda, bet be galvos ir kojų. Paskui mėsa apdorojama, supakuojama į vakuumines pakuotes ir parduodama vartotojams.
Kodėl supirkėjų kainos tokios žemos?
Pagrindinė žvėrienos rinkos krizės priežastis, aišku, yra pandemija. Įvairios saugos priemonės stipriai paveikė viešojo maitinimo sektorių senosiose Europos šalyse, kurios yra pagrindinės žvėrienos vartotojos.
Pasak didžiausių šios rinkos dalyvių Baltijos šalyse, gana didelę įtaką žvėrienos rinkai turi ir Naujosios Zelandijos elnių ūkių pasiūla. Šioje valstybėje elnių ūkių produkcija sudaro 21 proc. bendrojo vidaus produkto. Naujosios Zelandijos elnių veislynų produkcijai netaikomas muito mokestis įvežant į Europą. Konkuruoti su šiuo srautu labai sunku.
„Jeigu dėl Brexito Anglijos ir buvusių jos kolonijų produkcijai bus pritaikytas muito mokestis, konkurencijos sąlygos pasikeis. Šiuo metu, itin nukritus tauriųjų elnių mėsos vartojimui, mes nepajėgiame konkuruoti su zelandiečiais“, – aiškina Latvijos žvėrienos supirkimo įmonės BDC Mežs atstovas.
Kokia situacija Lietuvoje?
„Mūsų šalyje yra penkios įmonės, kurios turi atitinkamus leidimus apdoroti žvėrieną ir gali savo produkcija prekiauti visoje ES. Tačiau aktyviai veiklą vykdo galbūt tik viena iš minėtų įmonių“, – nurodo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Viešųjų ryšių skyriaus vedėja Jurgita Savickaitė.
Pasak J. Savickaitės, Lietuvoje gana daug įmonių užsiima žvėrienos apdorojimu ir mėsos produktų gamyba. „Šios įmonės vietos rinkai tiekia įvairių rūšių dešreles, koldūnus su žvėrienos įdaru, vytintą mėsą ir kitus produktus. Na, o kalbant apie žvėrienos išvežimą į kitas ES valstybes, VMVT nekaupia tokios statistikos, nes prekyba vykdoma pagal bendrosios rinkos principus. Mūsų tarnybos specialistai pastebi, kad prekyba žvėriena ar jos gaminiais tiek Lietuvos rinkoje, tiek su kitomis ES šalimis nėra intensyvi ir nesudaro reikšmingos rinkos dalies.“
Kaip minėta, didelio aktyvumo žvėrienos eksporto rinkoje nepastebima, o ir leidimą turinčios įmonės šiais metais tyli.
Pagrindinės UAB Hantera veiklos sritys – laukinių žvėrių ir gyvūnų auginimas aptvaruose bei prekyba žvėriena, vytintais ir rūkytais žvėrienos gaminiais.
Nuo 2014 metų įmonė sėkmingai įgyvendino projektą – įrengė ir atidarė laukiniams medžiojamiesiems gyvūnams skersti ir jų mėsai išpjaustyti pritaikytą skerdyklą. Hantera žvėrieną apdoroja ir gamina tik aukščiausios rūšies ir kokybės įvairių pavadinimų šaltojo rūkymo bei vytintus gaminius.
Štai Aukštaitijos žvėriena daugiausia dirba eksportui. Pagrindinės šios įmonės veiklos sritys yra žvėrienos supirkimas ir prekyba šviežia mėsa. Daugiausia produkcija keliauja į Vokietiją ir kitas didžiąsias Europos šalis. Anksčiau įmonės vadovas Tadas Telyčėnas sakė, kad dėl įvairių priežasčių įmonės įdirbis dar nėra toks didelis, koks turėtų būti, nors medžiotojų pasiūla ir klientų paklausa lėtai auga.
Šiemet ir Aukštaitijos žvėriena pamažino žvėrienos supirkimo kainas, tačiau susisiekti su įmonės vadovu nepavyko.
Kitų įmonių svetainės neveikia, o skambinant rekvizitai.lt nurodytais telefonais niekas neatsako. Galbūt ši sritis Lietuvoje iš tiesų nėra gyvybinga?
Lietuvos medžiotojų draugijos steigėjas ir vadovas Gediminas Vaitiekūnas taip pat kol kas nemato perspektyvų: „Maždaug pusė Europoje prieinamos elnienos atkeliauja iš Naujosios Zelandijos. Tada, kai aktyviai užsiėmiau elnių auginimu ir dalyvaudavau Europos elnių augintojų asociacijų federacijos posėdžiuose, gana dažnai pasigirsdavo skundų dėl Naujosios Zelandijos elnienos importuotojų poveikio rinkai. Na, o apie elnienos eksportą iš Lietuvos į Europos valstybes girdėti neteko. Mano nuomone, ši sritis, jeigu ir egzistuoja, pas mus yra embriono būsenos.“
Elnių veislyno Cervus aureus savininkas Linas Pakamanis, kuris jau daug metų užsiima trofėjinių ir veislinių gyvūnų auginimu, nurodo, kad jis su kainų krizės sukeltais padariniais nesusidūrė.
„Pas mane sukurta fermos apyvartą atitinkanti infrastruktūra. Yra žvėrienos apdorojimo vieta ir gana didelis šaldiklis. Tiek gamtoje, tiek voljeruose sumedžiotus gyvūnus apdorojame vietoje. Jaunų elnių mėsa patenka į šaldytuvą vartoti patiems, o senesnių gyvūnų mėsa keliauja į perdirbimo cechą, kur gaminamos įvairios dešros ir kiti mėsos gaminiai. Apskritai žvėrienos rinkos paaštrėjimas mūsų įmonės nepaveikė, nes aš parduodu gyvus elnius“, – paaiškino L. Pakamanis.
Valstybinių miškų urėdijos Dubravos regioninio padalinio Padauguvos girininkijos girininkas ir Kauno medžiotojų sajungos vadovas Kęstutis Markevičius, atsakingas už profesionalių medžioklės plotų naudojimą, pripažino, kad šiemet dėl COVID-19 situacija medžioklės srityje irgi kitokia. Praktiškai visi užsienio klientai atšaukė planuotas medžiokles. Šiemet bus tik šešios medžioklės su varovais, kuriose dalyvaus vietos medžiotojai.
„Mūsų klientai, atvykstantys į medžioklę su varovais profesionaliuose valstybiniuose plotuose, paprastai visą mėsą susirenka patys. Kaina įtraukta į medžioklės sąmatą. Už briedžio ar elnio skerdeną klientai moka maždaug 2 Eur/kg, tad mums niekada nekyla problemų su mėsos saugojimu ir perdavimu supirkėjams. Apskritai nesu girdėjęs, kad kam nors kur nors kiltų problemų su žvėriena, – pridūrė K. Markevičius. – Neseniai kalbėjau su pažįstamu, turinčiu labai populiarų restoraną, kur tiekiama žvėriena, ir pasiūliau jam įsigyti mūsų plotuose gautos medžioklės produkcijos. Jis atsisakė – teigė, kad jau pirmą rugsėjo savaitę užsipirko žvėrienos visam sezonui. Galbūt tai rodo, kad ir Lietuvos žvėrienos rinkoje iš tiesų yra kažkoks paaštrėjimas.“
Vienas aktyviausių žvėrienos rinkos dalyvių Lietuvoje – Sigito Momeniškio firma Gurmanas – irgi neužsiima mėsos supirkimu, o siūlo apdorojimo paslaugas. S. Momeniškis papasakojo, kad jo įmonėje niekas nepasikeitė, lyginant su praeitais metais. „Dabar sezonas ir mes dirbame įprastai. Nuo elnių ir briedžių medžioklės sezono pradžios labai intensyviai gaminame.
Prieš afrikinio kiaulių maro erą ištisus metus galėdavome dirbti vien tik su žvėriena, dabar situacija kiek pakitusi. Pavasarį dar apdorojame likučius, o vasarą pradedame priimti mėsą iš ūkininkų, bet tik tiek, kiek reikia išgyventi. Apskritai mūsų paslaugų paklausa medžiotojams šiemet iš esmės nei nepadidėjo, nei nesumažėjo“, – teigia S. Momeniškis.
Informacija
Lietuvoje yra ir 972 medžioklės plotų naudotojai, kurie pagal aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos įsakymą šį sezoną turi teisę sumedžioti 13 152 tauriuosius elnius ir 3888 briedžius. Stirnos nuo šių metų nebelimituojamos, tad šių gyvūnų populiacijos palaikymas dabar priklauso tik nuo medžiotojų. Palyginti: Latvijoje 2019 metais sumedžiota apie 8700 briedžių, 23 000 tauriųjų elnių ir 50 000 stirnų.
Kaip nurodo apklausti Lietuvos medžiotojai, nėra įprasta parduoti žvėrieną supirkėjams ir labai retas būna pasirengęs parduoti savo sumedžiotą elnią ar briedį. Dauguma medžioklės produkcijos lieka sau arba duodama apdoroti ir grįžta į medžiotojų ir jų šeimų šaldytuvus kaip dešros, koldūnai ir kiti gaminiai.
Žurnalas Medžioklė. Prenumeruok Lietuvos pašte arba ieškok spaudos prekybos vietose.
