Estijos Vyriausybė nusprendė stiprinti kovą su afrikiniu kiaulių maru pasitelkdama šiuolaikines technologijas. Šių metų gegužės 7 dieną priimtas sprendimas skirti papildomą finansavimą ligos prevencijos priemonėms – termovizorinių dronų įsigijimui medžiotojų reikmėms, rašo Agri.ee.
Ši priemonė nėra skirta saugoti kiaulių ūkius tiesiogiai. Dronai bus naudojami laukinių šernų paieškai ir populiacijos valdymui teritorijose, kuriose kyla didžiausia afrikinio kiaulių maro plitimo rizika. Būtent laukiniai šernai laikomi pagrindiniu viruso rezervuaru gamtoje, todėl jų stebėsena ir efektyvesnė medžioklė yra viena svarbiausių ligos kontrolės priemonių.
Estijos Regionų ir žemės ūkio ministerijos duomenimis, Vyriausybė šiam tikslui skyrė apie 65 tūkst. eurų. Už šias lėšas planuojama įsigyti dešimt termovizorinių dronų, kurių kiekvieno vertė siekia maždaug 6–6,5 tūkst. eurų.
Termovizoriniai dronai leidžia aptikti gyvūnus net ir tankioje augmenijoje, sutemus ar naktį. Naudodami šiluminio vaizdo kameras, jie gali greitai nustatyti šernų buvimo vietą dideliuose plotuose, todėl medžiotojai gali veikti gerokai tiksliau nei naudodamiesi vien tradiciniais paieškos metodais.
Mitai apie AKM. Ar šernai traukiasi iš užkrėstų teritorijų ir todėl kitur pasirodo didelės bandos
Ši technologija ypač svarbi ten, kur būtina greitai sumažinti šernų tankį aplink afrikinio kiaulių maro židinius arba vietovėse, esančiose netoli kiaulininkystės ūkių. Kuo mažesnė užsikrėtusių šernų populiacija ir kuo greičiau aptinkami sergantys ar kritę gyvūnai, tuo mažesnė tikimybė, kad virusas pateks į komercinius ūkius.
Papildomas finansavimas apima ne tik dronų įsigijimą. Estijos Vyriausybė taip pat numatė lėšų medžiotojų veiklos skatinimui, laboratorinių tyrimų pajėgumų stiprinimui, mėginių tyrimams bei kitoms biologinio saugumo priemonėms. Tai rodo, kad šalis afrikinio kiaulių maro kontrolę vertina kaip kompleksinę užduotį, kurioje svarbų vaidmenį atlieka tiek veterinarijos tarnybos, tiek medžiotojai.
Sprendimas investuoti į termovizorinius dronus atspindi platesnę tendenciją Europoje. Vis daugiau valstybių laukinių gyvūnų stebėsenai ir populiacijų valdymui pasitelkia bepiločius orlaivius, nes jie leidžia greičiau surinkti informaciją, efektyviau planuoti medžiokles ir operatyviau reaguoti į užkrečiamųjų ligų plitimą.
Afrikinis kiaulių maras išlieka viena didžiausių grėsmių Europos kiaulininkystei. Kadangi veiksmingos vakcinos vis dar nėra, pagrindinės priemonės išlieka griežta biologinė sauga, nuolatinė stebėsena ir laukinių šernų populiacijos valdymas. Estijos sprendimas investuoti į termovizorinius dronus yra dar vienas pavyzdys, kaip modernios technologijos gali tapti svarbia šios kovos dalimi.
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
