Afrikinio kiaulių maro situacija Lietuvoje šiemet vėl kelia rimtą susirūpinimą. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) balandžio viduryje pranešė, kad virusas aktyviai cirkuliuoja laukinių šernų populiacijoje, o situacija primena 2018–2019 metus, kai šalyje buvo pasiektas vienas didžiausių ligos plitimo pikų.
Šių metų pradžioje AKM jau buvo nustatytas 22 Lietuvos savivaldybėse. Iki balandžio patvirtinti 939 afrikinio kiaulių maro atvejai šernams, iš kurių net 885 nustatyti rastose gaišenose, o 54 atvejai patvirtinti sumedžiotiems šernams. Tokie skaičiai rodo, kad virusas ir toliau intensyviai cirkuliuoja laukinėje gamtoje.
Didžiausias ligos židinys fiksuojamas Panevėžio rajone, kur registruoti net 616 AKM atvejai. Padidintos rizikos teritorijomis taip pat laikomi Radviliškio, Pakruojo, Biržų ir Pasvalio rajonai. VMVT pabrėžia, kad būtent šiame regione veikia ir didžiausias Lietuvos kiaulininkystės kompleksas, kuriame laikoma beveik 50 tūkstančių kiaulių, todėl viruso patekimas į ūkį turėtų itin skaudžių pasekmių visam šalies kiaulininkystės sektoriui.
Šiemet AKM taip pat patvirtintas šernams Anykščių, Ignalinos, Kauno, Kėdainių, Kretingos, Lazdijų, Mažeikių, Rokiškio, Skuodo, Šalčininkų, Šiaulių, Švenčionių, Ukmergės, Utenos, Varėnos, Vilniaus ir Zarasų rajonų savivaldybėse.
VMVT atkreipia dėmesį, kad pagrindinis viruso rezervuaras išlieka laukinių šernų populiacija. Dėl to svarbiausiomis ligos kontrolės priemonėmis laikomas kritusių šernų paieškos organizavimas, sumedžiotų šernų tyrimai ir atsakingas biologinio saugumo reikalavimų laikymasis medžioklės metu. Pasak tarnybos specialistų, kuo greičiau iš aplinkos pašalinamos užsikrėtusios gaišenos, tuo mažesnė tikimybė virusui plisti toliau. Už pranešimą apie rastą šerno gaišeną ir šiandien mokama 30 eurų išmoka.
VMVT direktoriaus pavaduotojas Paulius Bušauskas pabrėžia, kad didžiausia rizika kiaulių ūkiams kyla ne dėl paties viruso, o dėl biologinio saugumo pažeidimų. Net paprasčiausios priemonės, tokios kaip avalynės ir drabužių keitimas, dezinfekcija bei tinkamas sumedžiotų šernų dorojimas, gali užkirsti kelią ligos patekimui į ūkius.
AKM žemėlapis
Pastaba
VMVT pranešimuose ir interaktyviajame AKM regionalizacijos žemėlapyje pateikiami skaičiai ne visada visiškai sutampa. Taip yra todėl, kad duomenys atnaujinami skirtingu laiku, o interaktyviame žemėlapyje gali būti rodomi tik konkretaus duomenų sluoksnio arba pasirinkto laikotarpio duomenys. Dėl šios priežasties atskirais laikotarpiais žemėlapyje matomas bendras atvejų skaičius gali būti mažesnis arba didesnis nei nurodytas VMVT pranešimuose.
Kaip Lietuvoje skirstomos AKM rizikos zonos?
Europos Komisija, atsižvelgdama į epidemiologinę situaciją, valstybių teritorijas suskirstė į tris rizikos zonas.
Pirmoji zona taikoma teritorijoms, kurios ribojasi su užkrėstomis vietovėmis. Čia taikoma sustiprinta stebėsena ir biologinio saugumo reikalavimai, tačiau prekybai gyvomis kiaulėmis papildomi ribojimai netaikomi.
Antrojoje zonoje AKM nustatytas laukinių šernų populiacijoje. Galioja griežtesni kiaulių judėjimo reikalavimai, o šernų ir jų produktų eksportas iš Lietuvos draudžiamas.
Trečioji zona apima teritorijas, kuriose liga nustatyta tiek šernams, tiek naminėms kiaulėms. Čia taikomi griežčiausi apribojimai. Gyvų kiaulių judėjimas leidžiamas tik Lietuvos teritorijoje iš visus biologinio saugumo reikalavimus atitinkančių ūkių, o kiauliena gali būti realizuojama tik vidaus rinkoje.
VMVT taip pat primena, kad AKM virusą gali platinti ne tik sergantys šernai, bet ir žmonės, transporto priemonės, medžioklės įranga, drabužiai, avalynė bei gyvūninės kilmės produktai, atvežti iš užkrėstų teritorijų. Todėl biologinio saugumo laikymasis išlieka svarbiausia priemone siekiant apsaugoti tiek laukinę šernų populiaciją, tiek Lietuvos kiaulių ūkius.
Nauji įrodymai! Kuriame Lietuvos rajone veisiasi meškos?
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
