Tekstas ir nuotraukos: Ivaras Koloda
Prasidėjo aktyvus stirnų medžioklės sezonas. Kai kurie mūsų tikisi gauti ne tik įspūdingą trofėjų, bet ir pasimėgauti gardžiais stirnienos šašlykais bei pavaišinti jais artimuosius, gimines ir pažįstamus. Juk tai natūralu ir sveika! Vis dėlto… ne visada, jei nebūsi atidus ir apsišvietęs. Pasirodo, nežinodamas gali įsitaisyti didžiulę bėdą pats ir savo artimiesiems pakenkti. Štai tik dėl vieno medžiotojo nuo Kuldygos, vardu Oskaras, nerimo vertinant paties sumedžiotą stirniną bei aktyvaus latviškojo žurnalo Medžioklė įsitraukimo į mano rankas pateko labai įdomus kaspinuočiais užkrėstas egzempliorius, šiuo metu jau pristatytas į laboratoriją.
Reikia pripažinti, kad kaspinuočiais užsikrėtęs miško žvėris neatrodytų niekuo ypatingas, jei tik šis konkretus egzempliorius nebūtų toks ryškus ir akivaizdus. Neabejotinai atrodė aiškiau nei vadovėlyje! Sumedžioto stirnino širdis buvo nuklota parazitų židiniais, raumenys visų pjūvių vietose buvo nusėti baltomis ryžio grūdo didumo finomis – gali tik stebėtis, kaip gyvūnas išgyveno su savo tyliuoju budeliu.
Dėl tokių finų, nepastebėtų apdorojant laimikį, mūsų suvartojamas maistas taip pat gali tapti pavojingas. Žinoma, vienam gabale gali pasitaikyti finų, iš nežinojimo praleistų galvojant „Et, tai turbūt koks nors jungiamojo audinio ar riebalų gabaliukas“, tačiau kitame finų koncentracija gali būti žymi, tuomet reikia imtis veiksmų.
Valgydami nepakankamai termiškai apdorotą tokio gyvūno mėsą (išsvajotą šašlyką), tampame kaspinuočių aukomis. Kaspinuočiai parazituoja žmogaus organizme ir sukelia teniazę. Dorodami medžiojamuosius gyvūnus kaspinuočių cistų (kita vystymosi stadija) dažnai pamatome kepenyse – paprastai ten jos pastebimos iškart. Tikiuosi, kad kiekvienas išmanantis medžiotojas tokią mėsą sunaikina, neatiduoda savo medžioklės draugams – šunims!
Reikia žinoti, kad šio kenkėjo nareliai ir kiaušinėliai gali judėti ir aplinkoje. Vos atsiskyrę kiaušinėliai būna visiškai subrendę ir priklausomai nuo drėgmės ir temperatūros kurį laiką išlieka gyvybingi. Tarpiniai šeimininkai (daugiausia galvijai – šiaip ar taip kalbama apie jautinį kaspinuotį), šiuo atveju miško gyvūnai, užsikrečia, kai kaspinuočio nareliais bei kiaušinėliais būna užterštos ganyklos, pievos, galvijų aptvarai ir jų apylinkės.
Kiaušinėliai ir nareliai į gyvūno organizmą patenka su užteršta žole, šienu ar šiaudais. Kiek žinoma, stirnos ganosi netoli namų, palaukėse, tad viena iš galimų užterštumo rizikų yra netoliese besiganantys galvijai ir jų paliktas turtas, gali būti ir anksčiau į lauką atvežtas mėšlas, kitos vietos, kuriose yra galimybė suvartoti potencialiai užterštų produktų. Variantų gali būti daug.
Ūkio gyvuliai laikosi vienoje vietoje ir juos dehelmintizuoja bei kitaip rūpinasi šeimininkai, o miško žvėrių, besiganančių dideliuose plotuose, nuhelmintinimo užtikrinti praktiškai neįmanoma.
Taigi, kaip šis siaubas galėjo nusigauti iki širdies? Visiškai paprastai. Iš kiaušinėlių, veikiamų gyvūnų skrandžio ir žarnų sulčių, išsirita lervos, kurios prasiskverbia per žarnų gleivinę, patenka į limfinę ir kraujotakos sistemas ir jomis būna išnešiojamos po visą gyvūno organizmą.
Dažniausiai jų pasitaiko skersaruožių raumenų jungiamuosiuose audiniuose, ypač kramtomųjų, kaklo, tarpšonkaulinių, širdies ir liežuvio raumenų jungiamuosiuose audiniuose, kuriuose per šešis mėnesius susiformuoja finos. Tuo laiku gyvūnams pasireiškia aukšta temperatūra, silpnumas, viduriavimas, padidėjęs širdies ritmo dažnis bei raumenų skausmas. Intensyvios infekcijos atveju gyvūnas gali nugaišti.
Ši liga vadinama galvijų finoze arba cisticerkoze. Jautinio kaspinuočio finos, arba kitaip cisticerkos, – tai nedidelės (10 mm skersmens) pūslytės, užpildytos skaidriu skysčiu. Iš tokios finos, pakliuvusios į žmogaus organizmą, plonojoje žarnoje per 2–3 mėnesius išsivysto subrendęs kaspinuotis, galintis parazituoti kelis dešimtmečius.
Šiais laikais ūkinių galvijų ūkiuose rūpinamasi tinkamu pašaru ir geromis laikymo sąlygomis, o kartu ir skerdyklomis, Maisto ir veterinarijos tarnyboje registruoti sumedžiotų žvėrių mėsos kokybę vertinantys vietiniai veterinarai ekspertai vykdo efektyvią mėsos kontrolę, kad vartotojai gautų saugų produktą.
Medžiotojai vaidina svarbų vaidmenį palaikant sveiką miško žvėrių populiaciją! Apžiūrinėjant savo laimikį svarbu atsiminti, kad vienas iš sveikatos rodiklių – gyvūno išvaizda. Šiuo atveju taip pat dėmesį atkreipė stirnino ragai – jie buvo maži ir pūkuoti, o tai rodo galimas sveikatos problemas.
Atsiminkite: jei kuris medžiotojas turi sveikatos problemų, esant įtarimui dėl galimos infekcijos kaspinuočiais, privalo nedelsdamas kreiptis į medikus!
Naujasis žurnalo priedas jau prekyboje!
