Šis vilkų medžioklės sezonas ryškiai skiriasi nuo visų ankstesnių. 2019–2020 metų sezonui suteiktas keliais pastaraisiais metais didžiausias sumedžiojimo limitas – 120 individų, ir atšauktas skirstymas rajonais. Sezonas prasidėjo 2019 m. spalio 15 d. ir baigėsi 2020 m. sausio pradžioje. Kaip vertinti šio sezono rezultatus ir kaip jie pakeis mūsų įsivaizdavimą apie populiacijos būklę ir paplitimą?
Sezonas baigėsi 2020 m. sausio pradžioje.
„Vilkų medžioklė šiemet vyko visoje šalyje vienu metu, neskirstant limitų savivaldybėmis. Taip tikimės gauti duomenis, kurie atspindės tikrąjį populiacijos išplitimą, o ne teorines prielaidas. Kur vilkų daugiau, ir medžioklės rezultatai bus geresni, o mes jų sulauksime greičiau“, – taip pernai numatė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorius Albertas Stanislovaitis. Sezonas baigėsi gerokai greičiau.
Šimtas dvidešimtas vilkas sumedžiotas sausio 8 d., ir Aplinkos ministerijos įsakymu sausio viduryje sezonas buvo uždarytas – trimis mėnesiais anksčiau nei pernai. Daugiausia plėšrūnų krito Rokiškio rajone – penkiolika vilkų! Praėjusį sezoną ten sumedžioti šeši, o 2017–2018 metais – keturi pilkiai. Reikia priminti, kad anksčiau rajonuose, kur pastebėtas didesnis vilkų aktyvumas, valstybė nustatydavo konkretų plėšrūnų sumedžiojimo skaičių.
Po Rokiškio rajono pagal sumedžiotų vilkų skaičių rikiuojasi Šalčininkų, Kėdainių, Ignalinos, Ukmergės, Lazdijų, Biržų rajonai – kiekviename sumedžiota po penkis vilkus. Zarasų, Rietavo, Klaipėdos, Šiaulių medžiotojams pasisekė sumedžioti po keturis, kitose savivaldybėse krito po du ar vieną pilkąjį plėšrūną. Išsami informacija – Aplinkos ministerijos svetainėje.
„Kadangi iki šiol Lietuvoje vilkų medžiojimo limitai skirstyti rajonais, tai šiek tiek iškreipė mūsų supratimą apie jų skaičių ir paplitimo arealus. Dėl naujojo būdo susidaro aiškesnis vaizdas. Šio sezono pabaiga rodo ir tai, kad šiemet vilkų medžioklė vyko daug dinamiškiau ir laisviau, – sakė Aplinkos ministerijos vyresnysis patarėjas gamtos apsaugos, saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio klausimais Vilmantas Graičiūnas. – Šį sezoną medžiotojai buvo kviečiami priduoti sumedžiotų vilkų raumenų audinių mėginius ir iltis bei vilkių gimdas. Gauta biologinė medžiaga leis mokslininkams toliau tyrinėti Lietuvos vilkų populiaciją, o mes gausime dar aiškesnį vaizdą, koks yra jos dydis, genofondas ir dauginimosi dinamika.“
Žinia, vilkų genetikos tyrimo projektas prasidėjo prieš dvejus metus ir pernai vasarą paskelbta mokslininkų ataskaita apie duomenis, gautus tyrinėjant ankstesnį sezoną sumedžiotus pilkius. Pavyzdžiui, paaiškėjo, kad Lietuvos vilkų populiacija netolimoje praeityje buvo patyrusi reikšmingą genetinės įvairovės kritimą. Tokį rezultatą patvirtina ir istoriniai šaltiniai – apie 1970 metus Lietuvoje begyveno tik kelios dešimtys vilkų. Be to, mokslininkai nustatė, kad pagal 2018–2019 metų sezono sumedžiojimo imtį (99 vilkai ir 18 šunų – tyrimams imti šunų seilių mėginiai), vilkų hibridizacijos su šunimis intensyvumas nėra aukštas. 6 iš 99 individų rodė 10–17 proc. genetinį panašumą su šunimis kaip hibridizacijos senesnėse nei senelių kartose indikatorių.
Šį sezoną vilkų sumedžiojimo limitas skirtas visai Lietuvai, neskirstant rajonais
Viena tyrimo dalyvių, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto lektorė dr. Renata Špinkytė-Bačkaitienė, teigia, kad 2019–2020 metų medžioklės sezonu sumedžiotų vilkų tyrimų rezultatai atskleis naujos įdomios informacijos: „Tam yra keletas priežasčių. Šį sezoną vilkų sumedžiojimo limitas skirtas visai Lietuvai, neskirstant rajonais. Vadinasi, labiausiai tikėtina, kad vilkų sumedžiojimo vietos ir skaičiai pasiskirstė proporcingai jų išplitimui Lietuvoje pagal esamą tankį. Pernai atliktų tyrimų nebuvo galimybės palyginti, nes anksčiau Lietuvoje tokių nebuvo daryta. Tyrimų rezultatai buvo tarsi taškas erdvėje, kuri neturi krypties. Šie metai bus tarsi mažas žingsnelis į kažkurią pusę. Štai praėjusiais metais nustatyta, kad tarp sumedžiotų vilkų net 61,4 proc. buvo 5–9 mėnesių amžiaus jaunikliai. Šis medžioklės sezonas atskleis, ar ir 2019 metų pavasarį gimė tiek daug jauniklių, ar pernykštukai sėkmingai išaugo iki antramečių.“
Reikia padidinti limitą iki 150
Praeitą sezoną Lietuvos medžiotojai galėjo sumedžioti 110 vilkų ir iki sezono pabaigos to padaryti nepavyko. „Šio sezono rezultatai rodo, kad limito skirstymas rajonais, remiantis kažkokiais oficialiais skaičiavimais ir mintimis, kaip turi būti, nereikalingas, – teigė Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) konsultantas biologijos, medžioklėtvarkos ir žuvininkystės klausimais Egidijus Bukelskis. – Pagal dešimties metų stebėjimus ir LMŽD narių pranešimus, Lietuvoje yra 900–1200 vilkų ir jų daugėja. Tai reiškia, kad dabartinis limitas neviršija 10 proc. ir toks modelis leidžia populiacijai toliau augti. Kitais metais bus bent 15 proc. daugiau vilkų. Visus LMŽD gautus duomenis analizavo mokslininkas ir Gamtos tyrimų centro Žinduolių ekologijos laboratorijos vadovas ir vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. biol. Linas Balčiauskas.
Kadangi mūsų vilkų populiacijos vertinimas yra arti realios padėties, LMŽD dar pernai kvietė padidinti limitą iki 150. Tai leistų daug tiksliau tvarkyti šių plėšrūnų populiaciją ir palaikyti gyvūnų skaičių nekintantį. Manome, kad sprendžiant dėl ateinančio vilkų medžioklės sezono limitų reikėtų atsižvelgti į natūralų prieauglį ir šio sezono rezultatus. Reikia leisti medžiotojams Lietuvoje sumedžioti 150 individų ir išsaugoti šio sezono būdą – laisvai medžioti visoje šalyje, kol bus sunaudotas limitas.“
