Patirtis

VIDEO! Netoli Vilniaus užfiksuota meška. Ankstesnė patirtis verčia atsargiai vertinti tokias žinias…0

Naktį iš spalio šeštosios į septintąją iš Vilniaus grįžtanti Trakų rajono gyventoja Joridė Banuškevičienė pakelėje pastebėjo rudąją mešką (Ursus arctos). Apie pirmą valandą dvidešimt minučių keliu iš Vilniaus į Trakus važiavusi moteris gyvūną nufotografavo, o apie susitikimą pranešė portalas Trakų žemė. Šaltinis Lrytas.lt
Publikacijoje pateiktos moters nuotraukos ir užfiksuota stebėjimo vieta.

Kiek meškų yra Lietuvoje?

Trakų žemės publikacijoje cituojamas gamtininko ir fotografo Mariaus Čepulio vertinimas, kad Lietuvoje šiuo metu gali gyventi maždaug nuo penkiolikos iki dvidešimties rudųjų meškų, o gal ir daugiau. Šis skaičius pateikiamas kaip gamtininko vertinimas, todėl jo nereikėtų laikyti oficialios apskaitos rezultatu.

Valstybinių miškų urėdija (VMU) savo informacijoje apie meškų sugrįžimą taip pat atkreipia dėmesį į ilgiau šalyje pasiliekančius gyvūnus. Joje gamtininkas Selemonas Paltanavičius nurodo, kad dalis meškų į Lietuvą jau ne tik užklysta, bet ir pasilieka ilgesniam laikui. Tai leidžia kalbėti apie pamažu besikeičiantį šios rūšies buvimą mūsų miškuose.

Pamačius mešką svarbiausia išlikti ramiems

VMU specialistai primena, kad susidūrus su meška nereikėtų panikuoti, bėgti ar daryti staigių judesių. Rekomenduojama ramiai ir lėtai atsitraukti, neatsukant gyvūnui nugaros. Staigūs judesiai gali sukelti stresą arba paskatinti gynybinę reakciją.

Einant mišku patariama kalbėtis ar skleisti kitus garsus, kad gyvūnas žmogų išgirstų iš anksto ir turėtų galimybę pasitraukti. Kaip nurodo VMU, laukiniai gyvūnai paprastai vengia žmonių, todėl išgirdę juos dažnai pasitraukia dar iki tiesioginio susitikimo.

VMU Gamtos apsaugos, gamtotvarkos, rekreacijos ir medžioklės skyriaus specialistas Kornelijus Alekna pabrėžia, kad rudosios meškos Lietuvos miškų ekosistemoms nėra svetimos. Jų mityba apima augalus, smulkius gyvūnus ir maitą, todėl šie žvėrys atlieka svarbų vaidmenį gamtoje. Platus maisto pasirinkimas taip pat padeda joms prisitaikyti prie aplinkos.

Šiemet užregistruoti 32 pranešimai apie meškas

Pateiktame Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) meškų žemėlapio įrašų sąraše nuo kovo iki rugsėjo pabaigos yra 32 pranešimai apie meškų stebėjimus. Gyvūnai fiksuoti įvairiose šalies vietovėse, taip pat ir Vilniuje bei Kaišiadorių rajone. Gegužės penktą dieną meška pastebėta sostinės Ukmergės gatvėje, birželio aštuntą dieną vienas suaugęs individas užregistruotas Žasliuose, o liepos pirmą dieną vienas gyvūnas stebėtas Romato miške.

Ankstesnio šių metų stebėjimo būtent Trakų rajone pateiktame sąraše nėra. Bendras įrašų skaičius taip pat nereiškia, kad šalyje pastebėtos 32 skirtingos meškos, nes tas pats gyvūnas galėjo būti užfiksuotas kelis kartus. Sąraše yra ir sutampančių datos bei vietovės įrašų, todėl be papildomų duomenų negalima nustatyti, ar jie žymi atskirus stebėjimus.

Pipirines dujas

Vienas efektyviausių būdų apsisaugoti nuo galimo lokio užpuolimo – panaudoti pipirines dujas, visame pasaulyje pripažintas kaip efektyvi lokių atbaidymo priemonė. Jei daug laiko praleidžiate gamtoje, kur buvo pastebėta lokių buvimo požymių, geriau prie diržo turėti specialų lokiams atbaidyti skirtą pipirinių dujų balionėlį!

Įrodyta, kad pipirinės dujos itin veiksmingos, jei naudojamos teisingai. 2008 m. atliktas lokių užpuolimų Aliaskoje (JAV) 1985–2006 m. tyrimas parodė, kad pipirinės dujos 92 proc. atvejų sustabdė nepageidaujamą lokių elgesį. Negana to, apie 96 proc. tokių atvejų, kai žmonės artimai kontaktavo su lokiu, apsieita be sužalojimų.

Pipirinių dujų efektyvumas priklauso nuo situacijos ir užpuolimo aplinkybių, tačiau vienas pagrindinių akcentų yra tai, kad pipirinės dujos lokį ne užmuša, o atbaido, tokiu būdu gerėja visuomenės saugumas. Žinoma, nė viena atbaidymo priemonė nėra 100 proc. efektyvi, bet tai kol kas vienas efektyviausių būdų.

Keletas faktų:

– Pipirinės dujos buvo veiksmingos 92 proc. rudųjų lokių, 90 proc. – juodųjų lokių ir 100 proc. – baltųjų lokių užpuolimo atvejų
– 98 proc. atvejų, kai lokiui užpuolus buvo panaudotos pipirinės dujos, žmonėms pavyko išvengti sužalojimų
– 7 proc. atvejų vėjo kryptis nesėkmingai paveikė pipirinių dujų efektyvumą
– 14 proc. atvejų, kai buvo panaudotos pipirinės dujos, šiek tiek nukentėjo ir jas panaudojęs žmogus
– Pipirinių dujų balionėlio negalima laikyti rankinėje, jis turi būti po ranka, nes lokys gali užpulti greitai ir netikėtai

Prekę galima įsigyti internetinėje parduotuvėje outdoorexperts.lv

Aerozolis taip pat turi specialų apsauginį dangtelį, kad medžiaga neištekėtų iš balionėlio. Patogi apsauginė priemonė miško aplinkoje, kur daug įvairių gyvūnų.

Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris

Susiję straipsniai

Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO

LA.lv