Patirtis

Parazitinė infekcija – parafascioliozė0

Nuotrauka: iš archyvo

Parafascioliozė

Viena labiausiai paplitusių medžiojamųjų gyvūnų parazitinių infekcijų yra parafascioliozė, kurią sukelia plokščiųjų kirmėlių tipo siurbikė Parafasciolopsis fasciolaemorpha. Elnių kepenų ir kitų organų mėginiai mokslininkus pasiekia retai, tik tada, kai žmonėms patiems rūpi nustatyti, kas negerai sumedžiotam gyvūnui. Iš medžiotojų gauta žodinė informacija irgi daug kartų patvirtino, kad parafascioliozė yra labai paplitusi briedžių populiacijoje, tačiau tyrimų neatlikta ir tikslių duomenų mokslininkai neturi.

Žmogus negali apsikrėsti parafasciolioze ar galvijams būdinga fasciolioze, net jei valgytų žalias kepenis. Šiais parazitais tokiu keliu neužsikrečia ir šunys bei katės. Žmonės, briedžiai, šunys – visi yra vieno lygio šeimininkai, ir jų kepenyse gali parazituoti tik suaugę parazitai. Kad susirgtum, turi suvalgyti adaliskarijų – priešpaskutinės vystymosi stadijos parazitų.

Parazitų gyvenimo ciklas vyksta pagal griežtas taisykles ir parazitui reikia visų tarpinių šeimininkų, kad visiškai išsivystytų. Kepeninės siurbikės yra didesnės už Parafasciolopsis fasciolaemorpha ir gali patekti į siauresnius tulžies kanalus, tačiau vizualūs ir iš kvapo nustatomi parazito buvimo ženklai bus panašūs į parafascioliozę. Kepeninės siurbikės gali įsiveisti ir žmogaus kepenyse, bet parafascioliozė mums nėra pavojinga.

Nuotrauka: iš archyvo

Mažoji kūdrinukė

Dažniausiai pas mus kepeninių siurbikių turi karvės ir avys. Lytinę brandą pasiekusios siurbikės (2–3 cm ilgio, 1 cm pločio plokščiosios kirmėlės) parazituoja gyvūnų, atskirais atvejais ir žmonių kepenų takuose, rečiau plaučiuose. Šie parazitai – hermafroditai. Jie deda kiaušinius, kurie iš apkrėsto gyvūno ar žmogaus plaučių su tulžimi patenka į žarnyną ir toliau su išmatomis pasklinda aplinkoje.

Drėgnose vietose, pavyzdžiui, pelkėtose ganyklose, iš kiaušinio išsirita lerva – miracidija, kuri įlenda į mažąją kūdrinukę ir joje pereina kelias vystymosi stadijas bei pasidaugina.

Po kurio laiko jaunos lervos iš kūdrinukės pasišalina ir laisvai plaukioja vandens paviršiumi ar prikimba prie žolių stiebų, o paskui pasidengia kietu apdangalu (cista) ir ilgesnį laiką išlieka gyvybingos. Jeigu kartu su vandeniu ar žolių stiebais jas praryja gyvūnas, jo kepenų takuose išsivysto suaugusios kepeninės siurbikės. Jomis gali apsikrėsti ir žmogus.

Kepeninių siurbikių judėjimo ir medžiagų apykaitos produktai žmonėms gali sukelti įvairių kepenų pažeidimų: pūlingą uždegimą, tulžies takų nepraeinamumą, kepenų audinių atrofiją ir t. t. Būdingi apsinuodijimo požymiai: anemija, nusilpimas, patinimas. Diagnozuojant išmatose ir dvylikapirštės žarnos turinyje randama parazitinių kiaušinių. Kepeninių siurbikių kiaušiniai žmogaus išmatose ne visada rodo ligą – jų randama ir pavartojus kepeninėmis siurbikėmis apsikrėtusio gyvūno kepenų. Tokiais atvejais tyrimą reikia pakartoti po 7–10 dienų ir per šį laikotarpį negalima valgyti kepenų. Briedis gali apsikrėsti ėsdamas vandens augalus

Miško žvėrys

Parafasciolioze gali apsikrėsti bet kuris laukinis gyvūnas, besimaitinantis drėgnose ganyklose arba pelkėtuose plotuose. Šia liga serga daugybės rūšių gyvūnai. Kirmėlės ilgis 20–30 mm, plotis 8–13 mm. Kirmėlės gali stipriai pažeisti gyvūno kepenis – toks pavojus kyla elniams, stirnoms ir briedžiams, neretai ir kiškiams. Neapsaugotas ir žmogus.

Parazitų invaziją galima konstatuoti plika akimi. Sumedžioto gyvūno kepenyse reikia padaryti dvi dideles įpjovas ir patikrinti, kaip atrodo tulžies kanalai. Jeigu pastebima sutirštėjimų, jeigu suspaudus pasirodo pilkšva masė – didelė tikimybė, kad tai parazitai.

Svarbiausi požymiai

Didelis kiekis
Hermafroditas
Turi tarpinį šeimininką
Prikimba prie žolės drėgnuose plotuose
Ilgas vystymosi procesas

Kova su parazitu

Susiję straipsniai

Norint nutraukti ciklą, vienintelė galimybė būtų sunaikinti tarpinį šeimininką – mažąją kūdrinukę. Vokiečiai 1996 metais išleistoje knygoje rekomenduoja naudoti 20 kg natrio pentachlorfenolio vienam hektarui kovo ir balandžio mėnesiais. Vis dėlto 2005 metais ši medžiaga buvo įtraukta į pavojingų cheminių medžiagų sąrašą. Ji kelia pavojų žuvims, todėl nereikia jos naudoti šalia upių.
Naminiams gyvūnams galima duoti vaistų nuo kirmėlių, bet tai, aišku, neįmanoma kalbant apie žvėris.

Naująjį žurnalo numerį jau galima įsigyti spaudos vietose ir internete!

LA.lv
Prašome komentuoti mandagiai, nekurstyti neapykantos ir apsieiti be keiksmažodžių.